Pastebima, kad kad net ir susiklosčius tokioms ekstremalioms aplinkybėms kas antra apklausta tiek Rytų ir Vidurio Europos, tiek Baltijos šalių įmonė apie galimą nuomos biuruose sąlygų pakeitimą taip ir nepasikalbėjo su patalpų savininkais.

„49 proc. Vidurio ir Rytų Europos biurų nuomininkų į patalpų savininkus visiškai nesikreipė. Gali būti, kad neįprastoje situacijoje ir neturint jokios panašios patirties tiesiog buvo pasirinkta laukti tikintis, kad karantinas neužtruks. Visgi jei rudenį sulauksime antrosios koronaviruso aktyvumo bangos, tikėtina, kad pamokas išmokę nuomininkai bus gerokai aktyvesni, siekdami palankesnių nuomos bei darbo sąlygų. Kaip bebūtų, COVID-19 sukelta krizė iš esmės keičia komercinio turto rinką, kuri vis daugiau orientuosis į gerovės ir saugios aplinkos kūrimą darbuotojams, o tai vers dauguma nuomotojų pasitempti“, – cituojamas CBRE Baltics vyresnysis analitikas Ignas Goštautas.

Susidūrė su iššūkiais, pritrūko biurų valdytojų lankstumo

Pasauliui susidūrus su nauju užkratu, vienu iš pagrindinių tikslų tapo užtikrinti saugią fizinę distanciją. Dėl koronaviruso plitimo Vidurio ir Rytų Europoje nuotolinį darbą pasirinko net 91 proc., o Baltijos šalyse – 86 proc. apklaustų įmonių. Kadangi ne visi darbuotojai galėjo dirbti iš namų, jiems buvo siūlomos lanksčios darbo valandos, rotavimas bei kiti sprendimai.

Didelė dalis biurų patys parūpino veido kaukių, dezinfekavimo ir kitų saugumo priemonių darbuotojams - taip elgėsi 78 proc. biurų valdytojų Vidurio ir Rytų Europoje ir 86 proc. Baltijos šalyse.

I. Goštauto teigimu, nerimas dėl ateities ekonomikos perspektyvų, sumažėjusios kai kurių įmonių pajamos bei ištuštėję biurai dalį įmonių privertė reaguoti greitai ir mažinti įsipareigojimus. Maždaug kas trečias biurų nuomininkas Vidurio ir Rytų Europoje ėmė kelti klausimą dėl galimo nuomos mokesčio sumažinimo, beveik kas penktas teiravosi dėl galimybės kurį laiką apskritai nemokėti nuomos mokesčio, svarstytos ir nuomos „atostogų“ galimybės.

„Vis dėlto, net ir susiklosčius susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms ne visi yra linkę ieškoti iššūkių sprendimo būdų. Didelė dalis biurų nuomininkų nepasijuto žaidę vienoje komandoje su pastatų valdytojais arba savininkais. Net 59 proc. respondentų Vidurio ir Rytų Europoje sakė, kad iš nuomotojų nesulaukė veiklos sąlygų palengvinimo, o 24 proc. sulaukusiųjų pritrūko didesnio savininkų ar valdytojų lankstumo. Pandemijos iššūkiai nesibaigia ir juos teks įveikti bendromis jėgomis, todėl glaudesnis kontaktas ir abipusių lūkesčių išsiaiškinimas yra būtinas ir neišvengiamas žingsnis“, – teigia I. Goštautas.

Atidėti planai ir daugiau dėmesio technologijoms bei darbuotojų gerovei

Apklausos metu paaiškėjo, kad Baltijos šalių biurų nuomininkų atsparumas COVID-19 iššūkiui yra silpnesnis nei bendrai visoje Rytų ir Vidurio Europoje. 31 proc. viso regiono nuomininkų nuomos planų nepaveikė koronaviruso sukelta pandemija, Baltijos šalyse tokių tėra 21 proc.

Pandemija privertė persvarstyti ar atidėti su biurų pokyčiais susijusius planus. Šalia planuotų persikėlimų į naujas patalpas, biurų plėtros, atsinaujinimo bei kitų pokyčių klaustuko ženklas atsirado visoje Europoje.

„Didžioji dalis, arba 52 proc. mūsų apklaustų biurų nuomininkų antrąjį šių metų pusmetį prognozuoja prastesnes verslo sąlygas, 30 proc. – kad jos nesikeis ir tik 18 proc. tikisi pagerėjimo. Ir jie neabejotinai ruošiasi tikėtinam antrajam COVID-19 smūgiui rudenį, mažinamas biurų užimtumo tankis, suteiktos lanksčios darbo sąlygos darbuotojams bei atliktos investicijos į nuotolinio darbo technologijas, prie kurių teko staigiai pereiti pavasarį. Jei to prireiks antrą kartą – netikėtumo nebus, tam jau bus rimtai pasiruošta“, – atkreipia dėmesį I. Goštautas.

Net 75 proc. apklausoje dalyvavusių Vidurio ir Rytų Europos įmonių teigė didinančios investicijas į informacines technologijas, kurios padėtų dirbant nuotoliniu būdu. Tačiau prireikus vėl gali būti mažinamas darbuotojų tankis biuruose, žmonės – rotuojami komandomis, peržiūrimos verslo konsolidavimo strategijos, o siekiant sumažinti riziką verslui – veiklos paskirstomos tarp skirtingų rinkų.

„Be abejo dalis įmonių matydamos sėkmingus lanksčių darbo valandų ir darbo iš namų rezultatus, jau dėlioja biurų ploto mažinimo planus. Tačiau biurai, kaip ir kitos verslo vietos, savo reikšmės nepraranda. Daugiau erdvės bus skiriama susitikimų ir bendrosioms erdvėms. Trumpuoju laikotarpiu įmonės dar nepajuto neformalaus bendravimo stokos pasekmių žinių apsikeitimui, darbuotojų savijautai ir motyvacijai, jaunų darbuotojų kompetencijų augimui. Be to, didės plotas skiriamas vienam darbuotojui“, – cituojamas I. Goštautas.

Ilguoju laikotarpiu 76% apklaustų įmonių didins galimybes dėl lanksčių darbo valandų, 45% didins darbuotojams skiriamo biurų ploto.

Pasak I. Goštauto, pandemija dar labiau suaktyvino jau vykstančius procesus darbuotojų gerovės srityje. Anksčiau vyravusias žaliąsias bei tvarumo idėjas papildo sveikatos ir geros savijautos vertybės. Įmonės vis daugiau dėmesio kreipia į darbo aplinką, norėdamos pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus. 32% apklaustųjų teigia, kad ilguoju laikotarpiu pirmenybę teiks biurams, kurie atsižvelgia į darnią aplinką ir darbuotojų gerovę.