COVID-19 pamokos biurų rinkai: po tuštėjimo meto – antro smūgio nuojauta
2020-08-20 11:51
Pavasarį Baltijos šalis pasiekus pirmajai COVID-19 viruso bangai, biurų pastatai ištuštėjo. Tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės CBRE Vidurio ir Rytų Europoje po karantino atliktos apklausos duomenimis, Baltijos šalyse 86 proc. biurų nuomininkų rinkosi nuotolinį darbą, o dabar didelė dalis toliau investuoja į informacines technologijas, kurios padėtų dirbti už biuro sienų.
Ignas GOŠTAUTAS, CBRE Baltics vyresnysis analitikas
Pastebima, kad kad net ir susiklosčius tokioms ekstremalioms aplinkybėms kas antra apklausta tiek Rytų ir Vidurio Europos, tiek Baltijos šalių įmonė apie galimą nuomos biuruose sąlygų pakeitimą taip ir nepasikalbėjo su patalpų savininkais.
„49 proc. Vidurio ir Rytų Europos biurų nuomininkų į patalpų savininkus visiškai nesikreipė. Gali būti, kad neįprastoje situacijoje ir neturint jokios panašios patirties tiesiog buvo pasirinkta laukti tikintis, kad karantinas neužtruks. Visgi jei rudenį sulauksime antrosios koronaviruso aktyvumo bangos, tikėtina, kad pamokas išmokę nuomininkai bus gerokai aktyvesni, siekdami palankesnių nuomos bei darbo sąlygų. Kaip bebūtų, COVID-19 sukelta krizė iš esmės keičia komercinio turto rinką, kuri vis daugiau orientuosis į gerovės ir saugios aplinkos kūrimą darbuotojams, o tai vers dauguma nuomotojų pasitempti“, – cituojamas CBRE Baltics vyresnysis analitikas Ignas Goštautas.
Susidūrė su iššūkiais, pritrūko biurų valdytojų lankstumo
Pasauliui susidūrus su nauju užkratu, vienu iš pagrindinių tikslų tapo užtikrinti saugią fizinę distanciją. Dėl koronaviruso plitimo Vidurio ir Rytų Europoje nuotolinį darbą pasirinko net 91 proc., o Baltijos šalyse – 86 proc. apklaustų įmonių. Kadangi ne visi darbuotojai galėjo dirbti iš namų, jiems buvo siūlomos lanksčios darbo valandos, rotavimas bei kiti sprendimai.
Didelė dalis biurų patys parūpino veido kaukių, dezinfekavimo ir kitų saugumo priemonių darbuotojams - taip elgėsi 78 proc. biurų valdytojų Vidurio ir Rytų Europoje ir 86 proc. Baltijos šalyse.
I. Goštauto teigimu, nerimas dėl ateities ekonomikos perspektyvų, sumažėjusios kai kurių įmonių pajamos bei ištuštėję biurai dalį įmonių privertė reaguoti greitai ir mažinti įsipareigojimus. Maždaug kas trečias biurų nuomininkas Vidurio ir Rytų Europoje ėmė kelti klausimą dėl galimo nuomos mokesčio sumažinimo, beveik kas penktas teiravosi dėl galimybės kurį laiką apskritai nemokėti nuomos mokesčio, svarstytos ir nuomos „atostogų“ galimybės.
„Vis dėlto, net ir susiklosčius susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms ne visi yra linkę ieškoti iššūkių sprendimo būdų. Didelė dalis biurų nuomininkų nepasijuto žaidę vienoje komandoje su pastatų valdytojais arba savininkais. Net 59 proc. respondentų Vidurio ir Rytų Europoje sakė, kad iš nuomotojų nesulaukė veiklos sąlygų palengvinimo, o 24 proc. sulaukusiųjų pritrūko didesnio savininkų ar valdytojų lankstumo. Pandemijos iššūkiai nesibaigia ir juos teks įveikti bendromis jėgomis, todėl glaudesnis kontaktas ir abipusių lūkesčių išsiaiškinimas yra būtinas ir neišvengiamas žingsnis“, – teigia I. Goštautas.
Atidėti planai ir daugiau dėmesio technologijoms bei darbuotojų gerovei
Apklausos metu paaiškėjo, kad Baltijos šalių biurų nuomininkų atsparumas COVID-19 iššūkiui yra silpnesnis nei bendrai visoje Rytų ir Vidurio Europoje. 31 proc. viso regiono nuomininkų nuomos planų nepaveikė koronaviruso sukelta pandemija, Baltijos šalyse tokių tėra 21 proc.
Pandemija privertė persvarstyti ar atidėti su biurų pokyčiais susijusius planus. Šalia planuotų persikėlimų į naujas patalpas, biurų plėtros, atsinaujinimo bei kitų pokyčių klaustuko ženklas atsirado visoje Europoje.
„Didžioji dalis, arba 52 proc. mūsų apklaustų biurų nuomininkų antrąjį šių metų pusmetį prognozuoja prastesnes verslo sąlygas, 30 proc. – kad jos nesikeis ir tik 18 proc. tikisi pagerėjimo. Ir jie neabejotinai ruošiasi tikėtinam antrajam COVID-19 smūgiui rudenį, mažinamas biurų užimtumo tankis, suteiktos lanksčios darbo sąlygos darbuotojams bei atliktos investicijos į nuotolinio darbo technologijas, prie kurių teko staigiai pereiti pavasarį. Jei to prireiks antrą kartą – netikėtumo nebus, tam jau bus rimtai pasiruošta“, – atkreipia dėmesį I. Goštautas.
Net 75 proc. apklausoje dalyvavusių Vidurio ir Rytų Europos įmonių teigė didinančios investicijas į informacines technologijas, kurios padėtų dirbant nuotoliniu būdu. Tačiau prireikus vėl gali būti mažinamas darbuotojų tankis biuruose, žmonės – rotuojami komandomis, peržiūrimos verslo konsolidavimo strategijos, o siekiant sumažinti riziką verslui – veiklos paskirstomos tarp skirtingų rinkų.
„Be abejo dalis įmonių matydamos sėkmingus lanksčių darbo valandų ir darbo iš namų rezultatus, jau dėlioja biurų ploto mažinimo planus. Tačiau biurai, kaip ir kitos verslo vietos, savo reikšmės nepraranda. Daugiau erdvės bus skiriama susitikimų ir bendrosioms erdvėms. Trumpuoju laikotarpiu įmonės dar nepajuto neformalaus bendravimo stokos pasekmių žinių apsikeitimui, darbuotojų savijautai ir motyvacijai, jaunų darbuotojų kompetencijų augimui. Be to, didės plotas skiriamas vienam darbuotojui“, – cituojamas I. Goštautas.
Ilguoju laikotarpiu 76% apklaustų įmonių didins galimybes dėl lanksčių darbo valandų, 45% didins darbuotojams skiriamo biurų ploto.
Pasak I. Goštauto, pandemija dar labiau suaktyvino jau vykstančius procesus darbuotojų gerovės srityje. Anksčiau vyravusias žaliąsias bei tvarumo idėjas papildo sveikatos ir geros savijautos vertybės. Įmonės vis daugiau dėmesio kreipia į darbo aplinką, norėdamos pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus. 32% apklaustųjų teigia, kad ilguoju laikotarpiu pirmenybę teiks biurams, kurie atsižvelgia į darnią aplinką ir darbuotojų gerovę.
„49 proc. Vidurio ir Rytų Europos biurų nuomininkų į patalpų savininkus visiškai nesikreipė. Gali būti, kad neįprastoje situacijoje ir neturint jokios panašios patirties tiesiog buvo pasirinkta laukti tikintis, kad karantinas neužtruks. Visgi jei rudenį sulauksime antrosios koronaviruso aktyvumo bangos, tikėtina, kad pamokas išmokę nuomininkai bus gerokai aktyvesni, siekdami palankesnių nuomos bei darbo sąlygų. Kaip bebūtų, COVID-19 sukelta krizė iš esmės keičia komercinio turto rinką, kuri vis daugiau orientuosis į gerovės ir saugios aplinkos kūrimą darbuotojams, o tai vers dauguma nuomotojų pasitempti“, – cituojamas CBRE Baltics vyresnysis analitikas Ignas Goštautas.
Susidūrė su iššūkiais, pritrūko biurų valdytojų lankstumo
Pasauliui susidūrus su nauju užkratu, vienu iš pagrindinių tikslų tapo užtikrinti saugią fizinę distanciją. Dėl koronaviruso plitimo Vidurio ir Rytų Europoje nuotolinį darbą pasirinko net 91 proc., o Baltijos šalyse – 86 proc. apklaustų įmonių. Kadangi ne visi darbuotojai galėjo dirbti iš namų, jiems buvo siūlomos lanksčios darbo valandos, rotavimas bei kiti sprendimai.
Didelė dalis biurų patys parūpino veido kaukių, dezinfekavimo ir kitų saugumo priemonių darbuotojams - taip elgėsi 78 proc. biurų valdytojų Vidurio ir Rytų Europoje ir 86 proc. Baltijos šalyse.
I. Goštauto teigimu, nerimas dėl ateities ekonomikos perspektyvų, sumažėjusios kai kurių įmonių pajamos bei ištuštėję biurai dalį įmonių privertė reaguoti greitai ir mažinti įsipareigojimus. Maždaug kas trečias biurų nuomininkas Vidurio ir Rytų Europoje ėmė kelti klausimą dėl galimo nuomos mokesčio sumažinimo, beveik kas penktas teiravosi dėl galimybės kurį laiką apskritai nemokėti nuomos mokesčio, svarstytos ir nuomos „atostogų“ galimybės.
„Vis dėlto, net ir susiklosčius susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms ne visi yra linkę ieškoti iššūkių sprendimo būdų. Didelė dalis biurų nuomininkų nepasijuto žaidę vienoje komandoje su pastatų valdytojais arba savininkais. Net 59 proc. respondentų Vidurio ir Rytų Europoje sakė, kad iš nuomotojų nesulaukė veiklos sąlygų palengvinimo, o 24 proc. sulaukusiųjų pritrūko didesnio savininkų ar valdytojų lankstumo. Pandemijos iššūkiai nesibaigia ir juos teks įveikti bendromis jėgomis, todėl glaudesnis kontaktas ir abipusių lūkesčių išsiaiškinimas yra būtinas ir neišvengiamas žingsnis“, – teigia I. Goštautas.
Atidėti planai ir daugiau dėmesio technologijoms bei darbuotojų gerovei
Apklausos metu paaiškėjo, kad Baltijos šalių biurų nuomininkų atsparumas COVID-19 iššūkiui yra silpnesnis nei bendrai visoje Rytų ir Vidurio Europoje. 31 proc. viso regiono nuomininkų nuomos planų nepaveikė koronaviruso sukelta pandemija, Baltijos šalyse tokių tėra 21 proc.
Pandemija privertė persvarstyti ar atidėti su biurų pokyčiais susijusius planus. Šalia planuotų persikėlimų į naujas patalpas, biurų plėtros, atsinaujinimo bei kitų pokyčių klaustuko ženklas atsirado visoje Europoje.
„Didžioji dalis, arba 52 proc. mūsų apklaustų biurų nuomininkų antrąjį šių metų pusmetį prognozuoja prastesnes verslo sąlygas, 30 proc. – kad jos nesikeis ir tik 18 proc. tikisi pagerėjimo. Ir jie neabejotinai ruošiasi tikėtinam antrajam COVID-19 smūgiui rudenį, mažinamas biurų užimtumo tankis, suteiktos lanksčios darbo sąlygos darbuotojams bei atliktos investicijos į nuotolinio darbo technologijas, prie kurių teko staigiai pereiti pavasarį. Jei to prireiks antrą kartą – netikėtumo nebus, tam jau bus rimtai pasiruošta“, – atkreipia dėmesį I. Goštautas.
Net 75 proc. apklausoje dalyvavusių Vidurio ir Rytų Europos įmonių teigė didinančios investicijas į informacines technologijas, kurios padėtų dirbant nuotoliniu būdu. Tačiau prireikus vėl gali būti mažinamas darbuotojų tankis biuruose, žmonės – rotuojami komandomis, peržiūrimos verslo konsolidavimo strategijos, o siekiant sumažinti riziką verslui – veiklos paskirstomos tarp skirtingų rinkų.
„Be abejo dalis įmonių matydamos sėkmingus lanksčių darbo valandų ir darbo iš namų rezultatus, jau dėlioja biurų ploto mažinimo planus. Tačiau biurai, kaip ir kitos verslo vietos, savo reikšmės nepraranda. Daugiau erdvės bus skiriama susitikimų ir bendrosioms erdvėms. Trumpuoju laikotarpiu įmonės dar nepajuto neformalaus bendravimo stokos pasekmių žinių apsikeitimui, darbuotojų savijautai ir motyvacijai, jaunų darbuotojų kompetencijų augimui. Be to, didės plotas skiriamas vienam darbuotojui“, – cituojamas I. Goštautas.
Ilguoju laikotarpiu 76% apklaustų įmonių didins galimybes dėl lanksčių darbo valandų, 45% didins darbuotojams skiriamo biurų ploto.
Pasak I. Goštauto, pandemija dar labiau suaktyvino jau vykstančius procesus darbuotojų gerovės srityje. Anksčiau vyravusias žaliąsias bei tvarumo idėjas papildo sveikatos ir geros savijautos vertybės. Įmonės vis daugiau dėmesio kreipia į darbo aplinką, norėdamos pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus. 32% apklaustųjų teigia, kad ilguoju laikotarpiu pirmenybę teiks biurams, kurie atsižvelgia į darnią aplinką ir darbuotojų gerovę.
Pandemijos iššūkiai
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
2021-06-02 07:57, papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.