Kaip ir anksčiau, dominuojantys – apie 74 proc. – reikalavimai išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje, kaip ir 2022 m., – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje vietoje, kaip ir 2022 m., – ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ketvirtoje – dėl darbo sutarties sąlygų, penktoje – dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pranešime cituojama VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad DGK bylos sudėtingėja – padaugėjo ginčų dėl nekonkuravimo susitarimų, dėl ikisutartinių santykių, dėl psichologinio smurto ir dėl konfidencialumo susitarimų.

Apie 96 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų. Daugiausia prašymų dėl darbo ginčo išnagrinėjimo buvo gauta iš statybos sektoriaus (apie 17 proc.) ir iš transporto bei saugojimo sektoriaus (apie 17 proc.) įmonių. Nemažai prašymų gauta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus (12 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus (9 proc.) įmonių. Mažai gauta iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriaus (tik 2,2 proc.) bei švietimo sektoriaus (tik 1,8 proc.) įmonių.

Apie 40 proc. visų reikalavimų buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinant (pilnai ar iš dalies) pareikštus reikalavimus, apie 22 proc. (4 proc. daugiau nei 2022 m.) baigėsi taikos sutartimi, apie 14 proc. – atmesti, apie 14 proc. – ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio arba jo metu. Skyriaus vedėja I. Janukevičienė pastebi, kad apie 36 proc. sudarė atvejai, kai buvo pasiektas pagrindinis DGK tikslas – ginčas baigėsi taikiai (DGK patvirtinus taikos sutartį) arba ieškovui atsisakius pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio arba jo metu.

Palyginti su 2022 m., apie 27 proc. padidėjo DGK priteistos piniginės sumos – 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. Eur, iš kurių 10,09 mln. Eur – darbuotojų naudai, o 0,14 mln. Eur – darbdavių naudai.

Teismuose buvo nagrinėta tik apie 4,3 proc. (2022 m. – 4,5 proc.) DGK išnagrinėtų darbo bylų.