Tokiuose sandoriuose naudą mato abi šalys: nuomininkams tai leidžia bent laikinai sumažinti fiksuotas išlaidas, o subnuomininkai įsikeldami į kokybiškai įrengtas patalpas randa greitą ir daugeliu atvejų „lankstesnį“ sprendimą plėtros potencialo įgyvendinimui, nei nuomodamiesi biurą naujai plėtojamame verslo centre, teigia NT konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Aurimas Astramskas.

Pastebi poreikio augimą

Verslui, skubančiam atsitiesti po pirmosios COVID-19 bangos ir pasiruošti antrosios tikimybei, subnuoma gali būti tinkama išeitis. Tačiau apie tai kalbantis A. Astramskas priduria: absoliuti biurų nuomos sutarčių dauguma numato, kad subnuomos sandoriams yra būtinas turto valdytojo pritarimas. Todėl NT ekspertas pataria peržiūrėti turimą sutartį – jei subnuomos sąlyga į ją nėra įtraukta, reikėtų pasirašyti sutarties priedą ar gauti kitą rašytinį leidimą.

„Karantino metu ženkliai išaugo nuotolinio darbo svarba: darbuotojai įgudo naudotis tokią darbo formą įgalinančiais įrankiai, o daugelis su nuotoliniu darbu susijusių stereotipų buvo paneigti. Todėl fizinis biuras kai kurioms įmonėms tampa vis mažiau reikalingas. Įmonių vadovų motyvacija paprasta – laikinai turimą nuomojamo ploto perteklių perleidus naudotis kitai kompanijai būtų mažinami fiksuoti įsipareigojimai turto savininkams. Reiktų pabrėžti, kad subnuomos sandoriai rinkoje vyksta pakankamai retai. Tačiau per pastaruosius du mėnesius tokia galybe domėjosi domėjosi 10-15 proc. biuro nuomos klausimais besikreipusių klientų“, – apie išeitį iš esamos situacijos kalba A. Astramskas.

NT eksperto teigimu, rinkoje šiuo metu vyrauja 3-5 metų trukmės nuomos sutartys, o didžiajai daliai į naujus verslo centrus įsikraustančių nuomininkų patalpos pritaikomos pagal jų išreikštus poreikius.

„Todėl, pasikeitus nuomininko situacijai ir jam ketinant nutraukti sutartį anksčiau termino, turto nuomotojas turi teisę prašyti padengti bent dalinį į patalpų įrengimą atliktų investicijų. Stebėdami, jog šiuo metu biuro poreikis yra mažesnis nei buvo sudarant nuomos sutartį, nuomininkai gręžiasi į laikiną sprendimą – dalies ar net visos darbo erdvės ploto subnuomą“, – sako pašnekovas.

Nauda – trišalė

Paklaustas, kokios yra teigiamosios subnuomos pusės, A. Astramskas teigia, kad patalpų pernuomojimas naudingas visoms trims šalims – nuomotojui, subnuomotojui ir subnuomininkui.

„Pirmiesiems, sudariusiems nuomos sutartis su įmonėmis, kurios nebegali arba nebenori vykdyti savo įsipareigojimų, atsiranda papildomas saugiklis, jog suplanuotas pajamų srautas keisis mažiau. Be to, jei subnuomininkas bus patenkintas pernuomojamomis patalpomis, verslo centru ir nuomotojo teikiamomis paslaugomis – didelė tikimybė, kad ateityje jis taps tiesioginiu nuomininku“, – įsitikinęs A. Astramskas.

Pašnekovas papildo – toks sandoris subnuomotojui leidžia rasti laikiną sprendimą išlaidoms mažinti, o subnuomininkas atsikrausto į kokybiškas patalpas, sutartį pasirašydamas ypač lanksčiomis sąlygomis – metų ar dvejų įsipareigojimu, palankesniu išankstiniu nutraukimu: „Patalpų pernuomojimas labiausiai tinka atviriems biurams. Todėl į subnuomojamus biurus vis dažniau dairosi taip dirbantys ir per pandemiją pozicijas sustiprinę verslo sektoriai – e. prekyba bei IT bendrovės“.

Pasiryš vis daugiau

Kalbant apie subnuomos teigiamas puses, pasak A. Astramsko, verta paminėti ir tai, jog pernuomodamos biurą, įmonės gali lengviau pritaikyti turimą darbo erdvę, kai darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Taip ne tik taupoma, bet ir biuras lieka toje pačioje vietoje, o išsikraustyti būtinybės nebėra.

NT eksperto teigimu, kaštai mažėja ir subnuomotojui, kuriam nereikia pirkti įrangos ar baldų: viskuo naudotis galima pernuomojamose patalpose. Be to, nemaža tikimybė, jog pasirašant tokį sandorį, nuomos mokestis bus mažesnis.

„Nors tokio tipo sandorių skaičius vis dar nėra didelis, matome ženklų, leidžiančių manyti, jog artimiausioje ateityje jis galėtų augti“, – reziumuoja A. Astramskas.