2025 m. liepos 18 d. penktadienis, 17:57:54
Reklama  |  facebook

Išmani kultūros paveldo stebėsena išspręstų dešimtmečius besitęsiančias problemas

2023-10-04 13:40
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkai pasiūlė efektyvią ir, pasak autorių, sąlyginai nebrangią technologiją, kurios padėtų efektyviai stebėti ir analizuoti kultūros paveldo būklę ir jos raidą. Sistema nuolatos tobulinama: planuojama pasiūlyti dar daugiau jos funkcijų, įtraukiant kosmoso technologijas, blokų grandines ir kitus sprendimus.
nuotrauka
Adobe Stock nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus universitetas (VU),
VU Komunikacijos fakulteto mokslininkų siūlomas urbanizuotų vietovių paveldo automatinis monitoringas, panaudojant 3D vaizdo technologijas, gali iš esmės pakeisti kultūros paveldo stebėsenos darbų detalumą ir efektyvumą. „Bet koks senamiestis ar kita urbanizuota teritorija, pasitelkus mūsų siūlomą monitoringo metodologiją, gali būti nuosekliai stebimas ir efektyviai prižiūrimas. Jokiais kitais įprastiniais metodais šiuo metu to padaryti neįmanoma“, – teigia pranešime cituojamas VU Komunikacijos fakulteto 3D skaitmeninimo ir skaitmeninių tyrimų laboratorijos laborantas dr. Tadas Žižiūnas.

Su istorija, paveldosauga ir archeologija susijusias studijas baigęs dr. T. Žižiūnas ypač vertina istorinį kraštovaizdį ir nori prisidėti prie jo išsaugojimo. „Istorinį kraštovaizdį vertinu kaip įkvėpimo šaltinį, jis – mūsų visų turtas. Noriu, kad jis būtų išsaugotas ateinančioms kartoms. Be to, visada domėjausi technologijomis, todėl ir kilo mintis, kaip pritaikyti skaitmenines technologijas, kad jos padėtų išspręsti tokias problemas“, – sako mokslininkas.

Prieš 8 metus mokslininkas pradėjo domėtis šia tema, supratęs, kad technologinės galimybės šiems procesams nėra pritaikytos. Prasidėjo įvairūs bandymai, kurie atvedė iki modernių ir praktiškai pritaikomų sprendimų. Dr. T. Žižiūnas teigia, kad nenuleisti rankų šiame ilgame procese visada skatino smalsumas ir mokslininko motyvacija.

Šiuo metu taikomi kultūros paveldo stebėsenos būdai – nepakankami

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, taip pat kitus tarptautinius ir nacionalinius aktus. Nuo 1994 m. Vilniaus senamiestis yra UNESCO Pasaulio paveldo dalis. Dėl šių priežasčių, minimoms teritorijoms ir kitoms, kultūros paveldui priskiriamoms teritorijoms, taikomas griežtesnis pokyčių sekimo ir priežiūros reglamentavimas. Šiose teritorijose privaloma nuosekliai stebėti ir vertinti, kaip kinta pastatų būklė, aukštingumai, istorinių sklypų užstatymai ir kita.

Materialiojo urbanistinio architektūrinio kultūros paveldo stebėsena yra sudėtingas, ilgas ir kompleksinis uždavinys, kuris, pasak m šiandien įgyvendinamas labai fragmentiškai. Vertindamas šiuo metu taikomą stebėseną, dr. T. Žižiūnas sako, kad ji labiau formalumas, o realybėje kokybiškas jos įgyvendinimas be technologinio įsikišimo – neįmanomas.

Šiuo metu stebėtojai vis dar lanko teritorijas ir vykdo pastatų apžiūrą akimis. Mokslininkas retoriškai klausia: „Kaip, pavyzdžiui, pamatuoti 25 tūkstančių langų ar saugomų Vilniaus senamiesčio pastatų stogų būklę kas dvejus metus? Kaip įvertinti pokytį tiesiog vizualinės apžiūros būdu – o jei langas trečiame aukšte? Kas kelerius valstybė turi užtikrinti daugiau kaip 30 kultūros paveldo vietovių stebėseną, o tam reikalingi milžiniški žmogiškieji resursai, kurių tiesiog nėra. Vertintojai turi akį, o mes turime lazerį, dronus ir kitą įrangą. Mums taip pat nereikia svarstyti, ar tikrai viską apžiūrėjome, nes už mus tai padaro technologijos, dirbtinis intelektas. Jis įvertina 2D vaizdus, iškerpa kiekvienos stebimos vertingosios savybės 3D modelius, juos lygina ir užfiksuoja įvykusius pokyčius, juos aprašo. Aš pats galiu tą elementą virtualiai pasukioti, apžiūrėti iš visų pusių. Vertinant, kokia informacija surenkama inspektorių apžiūros metu, ir kokią surenkame bei susisteminame mes, galime teigti, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje paveldo saugojimo sistema šiuo metu veikia neefektyviai, t. y., nesiremiant tiksliais, išsamiais duomenimis“, – paaiškina mokslininkas.

Tokią problemą iš esmės gali išspręsti VU Komunikacijos fakulteto mokslininkų siūlomas monitoringo sprendimas, kuris gali pakeisti kultūros paveldo stebėsenos kokybę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei už jos ribų.

Monitoringo veikimo principas

Atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų galimybes, nekilnojamojo paveldo problemoms spręsti gali būti pasitelkta monitoringo ir jo rezultatų analizės sistema, grindžiama trimačio vaizdo ir dirbtinio intelekto technologijų taikymu.

Pirmieji darbai pradedami nuo numatytos teritorijos 3D skenavimo, 2D fiksavimo, surenkama visa reikalinga informacija pasitelkiant lazerinį skenavimą, informaciją iš dronų, tikslų koordinavimą geografinės informacinės sistemos erdvėje (GIS), geodezinius metodus ir kita. Remiantis šiais duomenimis, vėliau dirbtinio intelekto pagalba atliekami skaičiavimai. Surinkti duomenys keliauja į VU Komunikacijos fakulteto mokslininkų sukurtą stebėsenos įrankį, kuriame duomenys apdorojami ir formuojamos galutinės interaktyvios ataskaitos, parodančios, kokie architektūriniai, urbanistiniai pokyčiai įvyko stebėtoje teritorijoje.

„Esame sukūrę du dirbtinio intelekto variklius, vienas jų atpažįsta fasado elementus, vertingąsias savybes, o kitas variklis atpažįsta stogų elementus: stogus, stoglangius, langus ir kitus elementus. Sistema automatiškai sužymi norimus elementus (vertingąsias savybes), nustatomas jų geometrinis centras, tuomet elementas iškerpamas, pavadinamas atitinkama klase (stoglangis, balkonas, langas, durys, sandrikas ar kita). Tada kitoje duomenų bazėje surandami tos pačios teritorijos planų, tik skirtingų laikotarpių duomenys. Tuomet ir vyksta lyginimas, sistema pamatuoja, ar įvyko kažkokie pokyčiai“, – patirtimi dalijasi dr. T. Žižiūnas.

Sistema sulyginusi skirtingų skenavimų metu gautus duomenis parodo, kokie pokyčiai teritorijoje įvyko: pakeisti langai, durys, pakelti stogai, nupjauti medžiai ar pan. Tai reiškia, kad sistema turi galimybę pamatyti viską, kas buvo pakeista, pvz., Vilniaus senamiestyje, 350 hektarų plote.

Laikotarpiai, per kuriuos galima stebėti pokyčius, priklauso nuo užsakyto skenavimo dažnumo, tai gali būti kad 3 ar 6 mėnesius, metus ar bet kokiu kitu pasirinktu laiku.

Technologija padės išsaugoti vertingus duomenis ir laiku užkardyti žalingą veiklą

Lietuvoje šiuo metu yra per 30 urbanizuotų kompleksinių saugomų teritorijų, kurioms mokslininkų siūlomas metodas gali padėti vykdyti efektyvią kultūros paveldo stebėseną bei apsaugą. Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų senamiesčiai yra sudėtingiausias uždavinys, nes juose pokyčiai dažnai vyksta dėl netinkamo žmonių elgesio, kuris neužkardomas laiku.

„Jei įvyko pokytis, sistemoje mes matome, koks tas pokytis ir kur konkrečiai jis įvyko, mes iš karto gauname pilną informaciją ir galime šią informaciją perduoti kultūros paveldo specialistams, kurie priima sprendimus ką daryti toliau, pvz., nuvykti į nurodytą vietą, stebėti, kas buvo padaryta, jei buvo padarytas nusižengimas, skirti baudą, stabdyti statybas, jei tokios tuo metu vyksta. Šis stebėsenos būdas leidžia valstybei stebėti vykstančius pokyčius, ir gali padėti laiku užkardyti nelegaliai vykdomas veiklas“, – sistemos efektyvumą pristato Komunikacijos fakulteto mokslininkas.

Reikia pabrėžti, kad monitoringo metu informacija apie pastatus ir kitus objektus renkama be intervencijos, niekas negriaunama, nelipinama ant sienų, nekalami kuoliukai – tai reiškia, jog nepadaroma žala tiriamoms teritorijoms. O svarbiausia, ši technologija gali padėti kaupti architektūriniu, urbanistiniu, paveldosauginiu, istoriniu, meniniu ir moksliniu požiūriu vertingus duomenis, kurie vėliau gali būti naudojami kituose tyrimuose.
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-07-16 11:16
Klaipėdos rajono savivaldybė žengė reikšmingą žingsnį aiškios priemiesčio teritorijų plėtros link – pasirašyta sutartis su tarptautine architektų komanda MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Ji atliks išsamų priemiesčių urbanistinį tyrimą.
nuotrauka
2025-07-16 07:17
Projektavimo ir restauravimo institutas NACIONALINIUOSE ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMUOSE (NAA) pelnė prestižinį Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintą Sapiegų rūmų kapitalinį remontą. Šis projektas yra svarbus ne tik dėl architektūrinės vertės, bet ir dėl r...
nuotrauka
2025-07-14 13:51
Keisis skveras šalia vienos ryškiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių ikonų ir populiaraus turistų traukos objekto – Šv. Onos bažnyčios. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus vystymo kompanijos parengtam šios viešosios erdvės pertvarkymo projektui. Projektu siekiama įprasminti vieto...
nuotrauka
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
nuotrauka
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
nuotrauka
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
nuotrauka
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
nuotrauka
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
nuotrauka
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
nuotrauka
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
nuotrauka
2025-06-27 10:31
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
nuotrauka
2025-06-27 10:19
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
nuotrauka
2025-06-27 08:52
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
nuotrauka
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
nuotrauka
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras