Nerimas ir garso izoliacija 

„Namai turi būti tokie, kuriuose galime maksimaliai atsipalaiduoti, nes būtent tai yra geriausia priemonė kovoti su nerimu. Jei namuose yra prasta garso izoliacija, ypač tarp kambarių, o juose gyvena keli žmonės, skleidžiantys triukšmą, nurimti gali būti neįmanoma. Įsivaizduokite situaciją: tėvai barasi virtuvėje, o paauglys vaikas savo kambaryje nuolatos to klausosi. Arba kažkas garsiai klauso muzikos, vaikai rėkauja, o jūs bandote dirbti. Tai kelia stresą, įtampą ir, galiausiai, nerimą, galintį pavirsti į rimtesnes psichologinės savijautos problemas. Todėl itin svarbu užtikrinti gerą garso izoliaciją, sukurti sąlygas kiekvienam šeimos nariui turėti savo kampelį, kur jis gali pailsėti ir nurimti", – komentuoja G. Petronienė.

Pasak psichologės, įtaką nerimui taip pat daro ir vizuali namų interjero dalis: „Šiandien itin madingi konceptualūs butai: betoninės lubos, šaltos spalvos, kontrastingi elementai, pavyzdžiui, kokia nors ryški raudona vaza, metalinės kėdės. Visa tai labai gražu vertinant kaip meną, bet svarbu žinoti, kad tokie šalti elementai mūsų sąmonėje nežadina jaukumo pojūčio. Jaukiai, saugiai ir ramiai jaučiamės tarp minkštų paviršių, kilimų, servetėlių, užuolaidų; rusvų, gelsvų, rausvų atspalvių. Jei namų interjeras šaltas, juose atsipalaiduoti ir jaustis ramiai mums yra gerokai sunkiau ir tai didina nerimą ir daro neigiamą įtaką mūsų savijautai".

Lietuviai dar menkai sieja namus su psichologine savijauta

Rūpinimuisi psichologine sveikata visuomenėje augant, daugelis vis dar nesusieja savo jausenos su tuo, kokiuose namuose gyvena, o juos renkasi ne pagal savo psichologinius poreikius. Psichologės G. Petronienės teigimu, identifikuoti, kad būtent tai, kokiuose namuose gyvename, didina nerimą, savarankiškai yra labai sunku: dažnai tai pajaučiame apsilankę svečiuose, matydami, kad ten jaučiamės geriau, ir pagal tai darydami pokyčius savo būste.

„Šią vasarą atlikome visuomenės tyrimą, kuris atskleidė, kad 80 proc. lietuvių, renkantis būstą, vis dar svarbiausia yra jo kaina. Tai rodo, kad dalis žmonių dar nesureikšmina to, kaip išplanuoti namai, kokia juose garso izoliacija, ką jie mato pro langą: norisi turėti nuosavą būstą nepaisant visko, keliant lokacijos artumo centrui ar vizualaus grožio kriterijus. Žinoma, yra ir gerų ženklų: tas pats tyrimas atskleidė, kad kas trečiam lietuviui darosi svarbu gamtos artumas, kas antram – aplink būstą esanti infrastruktūra. Tad manau, kad žmonių lūkesčiai būstui auga kartu augindami ir šalies nekilnojamojo turto kokybę", – pasakoja vienos iš NT įmonės atstovė.

Namai, kaip rašoma pranešime, yra itin reikšminga kiekvieno žmogaus gyvenimo ir sveikatos dalis, tačiau iki šiol retas apie tai susimąstydavome. Kadangi apie tai negalvojo pirkėjai, to nevertino ir kai kurie nekilnojamojo turto statytojai. Projektuojant gyvenamuosius pastatus, itin svarbu atsižvelgti į tai, kaip skirtingo išplanavimo būstai veiks būsimų gyventojų savijautą, numatyti poilsio zonas, kuriose iš tiesų įmanoma pailsėti ir atsipalaiduoti, užtikrinti garso izoliaciją ne tik nuo lauko, bet ir būstų viduje. Gyvenamieji namai nėra tik sienos ir stogas – jie tampa didžiule žmogaus gyvenimo dalimi, lemiančia, kaip jaučiamės. 

Kaip suprasti, kad patiriamas nerimas – per didelis?

Psichologė G. Petronienė, cituojama pranešime, įvardina, kada jau reikėtų sunerimti dėl savo psichologinės savijautos: „Nerimas yra labai plati, bet subjektyvi sąvoka: tai yra mažesnė baimės forma, padidėjusi įtampa, kuri vėliau gali peraugti į paniką. Vieni geba identifikuoti nerimą, tuo tarpu kiti jį išgyvena nesuprasdami – nuolat judina koją, graužia tušinuką, nenustygsta vietoje. Kiekvienas subjektyviai gali pajausti, kada patiriama įtampa, stresas, jaudulys jau perlipa normos ribas, tai įvardinti iš šalies yra labai sudėtinga, bet jei žmogus jaučiasi itin negerai, to priežastimi gali būti nerimas".