„Mažesnis pradinis įnašas, tikėtina, reikšmingai augins būsto paklausą: būtent nuosavos lėšos yra vienas iš didžiausių iššūkių savo namus įsigyti nusprendusiems naujakuriams. Nemažai daliai pirkėjų sutaupyti reikiamą sumą prireikia 2 ar daugiau metų, o jauniems žmonėms, dar tik pradedantiems profesinę karjerą, tai užtrunka dar ilgiau.

Šios kartelės sumažinimas atvers galimybę iš nuomojamo būsto persikelti į nuosavus namus anksčiau“, – teigia vienos iš didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ pardavimų vadovė Rita Demskytė.

Ekspertės teigimu, lengvinant sąlygas įsigyti būstą, labai logiškas ir kitas tuo pat metu priimtas sprendimas griežtinti atsakingo skolinimosi sąlygas.

„Iki šiol, vertinant žmogaus galimybes gauti būsto paskolą, buvo tikrinama, ar jis galėtų, skirdamas ne daugiau nei pusę savo pajamų, mokėti paskolą jos palūkanoms išaugus iki 5 proc. Nuo šiol riba bus procentu didesnė: paskolą galės gauti tie naujakuriai, kurie galėtų saugiai mokėti paskolą šios palūkanoms pasiekus 6 proc.

„Ikea Lietuva“ 

nuotr.

 

Per pastaruosius keletą metų įsitikinome, kad toks scenarijus – įmanomas. Gyvename itin nestabilios ekonomikos sąlygomis, todėl griežtesnis vertinimas leis naujakuriams jaustis saugiau dėl įsipareigojimų bankui“, – teigia ekspertė.

Kaip keisis būsto kainos?

„KAITA Group“ pardavimų vadovė neslepia: auganti paklausa beveik visuomet lemia ir kainų augimą.
„Šiuo metu išgyvename kiek ramesnį laikotarpį: pastaruosius metus itin sparčiai augusios kainos, panašu, nusistovėjo: stebime itin aukštus būsto įperkamumo rodiklius, sandorių skaičius grįžo į tą lygį, kurį prieš pandemiją, visuotinį karą Ukrainoje bei ekonomines turbulencijas buvome įpratę laikyti normaliu.

Tačiau matome ir tai, kad būsto pasiūla didžiuosiuose miestuose, ypač – Vilniuje, vis dar nepasiveja paklausos. Šis neatitikimas skatina plėtotojus kelti būsto kainas, todėl visiško stabilumo tikėtis neverta. Sumažėjęs pradinis įnašas ir dėl to kitąmet augsianti paklausa šią skirtį tik dar labiau gilins“, – sako R. Demskytė.

Iš kitos pusės, pastebi ekspertė, didesnis pirmojo būsto prieinamumas lems sumažėjusį nuomos poreikį.

„Tie gyventojai, kurie šiandien vis dar delsia įsigyti pirmąjį būstą, įprastai moka nuomą. Nuomojamo būsto paklausai mažėjant, tikėtina, gali kiek kristi ir nuomos kainos, kartu su jomis – investavimo į būstą nuomai patrauklumas“, – pastebi ekspertė.

Investicijoms į nuomai skirtus būstus – griežtesnės sąlygos

Pasak „KAITA Group“ pardavimų vadovės, investuojantiems į nuomai skirtus būstus sąlygas griežtina ir Lietuvos bankas.

Pexels nuotr.

„Skolinantis antram ar trečiam būstui, privalu turėti 30 proc. būsto kainas siekiančią sumą nuosavomis lėšomis. Tačiau iki šiol nemažai gyventojų galėjo pasinaudoti išimtimi: jei jų pirmojo būsto vertė buvo daugiau nei dukart didesnė už likusią neišmokėtos paskolos dalį, pradinis įnašas antram ar vėlesniam būstui buvo 15 proc.

Nuo kitų metų taisyklės keičiasi: lengvatinis pradinis įnašas galios tik tiems gyventojams, kurie jau yra išmokėję daugiau nei pusę ankstesnės paskolos. Tai reiškia, kad nemažai daliai žmonių antrąjį ar vėlesnį būstą įsigyti bus sunkiau: reikės turėti sutaupius 30 proc. jo kainos“, – aiškina R. Demskytė.

Šis apsunkinimas ir galimai sumažėsianti grąža iš buto nuomos, ekspertės vertinimu, gali kiek sumažinti paklausą antram ir trečiam būstui.
„Tačiau paklausa pirmajam būstui, tikėtina, augs labiau. Be to, didelę įtaką rinkai turės ir įsigaliosiančios II pensijų pakopos pataisos, kai nemaža visuomenės dalis susigrąžins reikšmingas pinigų sumas ir ieškos, kur jas investuoti. Tad būsto kainų augimo kitąmet išvengti tikriausiai nepavyks“, – sako „KAITA Group“ pardavimų vadovė.