Kaip rinktis darbo stalą, kad, pakilus nuo jo, kūnas nemaustų
2023-12-08 08:06
Prie rašomojo stalo žmogus praleidžia didelę dienos dalį. Kaip, įrengiant darbo vietą, pasirinkti darbo stalą, kad galima būtų dirbti efektyviai, nekenkiant sveikatai?
Asociatyvi „Kėdžių centro“ nuotr.
Minimos įmonės
Vildika (Kėdžių centras), UAB
„Kėdžių centro“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbo vieta turi būti ergonomiška, t. y., reikia sukurti tokias darbo sąlygas, kurios atitinka žmogaus fizines galimybes, kad būtų užtikrintas efektyvus darbo procesas ir darbuotojų gerovė.
Renkantis darbo stalą, paprastai nekyla abejonių, kad jis konkrečiam žmogui gali būti netinkamas. Neretai namuose stalai montuojami prie rūbų spintos, daromi pratęsiant palanges arba įsigyjama per daug negalvojant. Biuruose stalai ir kėdės paprastai yra vienodi. Pasekmės pasirodo netrukus: kelias valandas praleidęs standartinėje darbo vietoje, žmogus jaučiasi taip, tarsi būtų dirbęs sunkų fizinį darbą, dėl kurio maudžia nugarą, pečius, apsunkusios kojos. Priežastis – netinkamai įrengta darbo vieta.
Kokių klaidų reikia vengti, norint įrengti darbo vietą?
Žmogaus ūgis. Šis parametras, renkantis stalą, yra itin svarbus. Tinkamas stalo aukštis yra toks, kai, sėdint ant kėdės, kojos su grindimis sudaro statų 90° kampą, pėdos padėtos ant grindų, o sulenktos rankos su stalviršiu liečiasi taip pat stačiu kampu. Šios proporcijos nesunkiai išlaikomos sėdint prie fiksuoto 72–75 cm aukščio stalo, kai žmogus yra 170–185 cm ūgio.
O jei žmogus žemesnis ar aukštesnis?
Žemesnio ūgio žmonės, norėdami jaustis komfortiškai ir išlaikyti 90° rankų kampą su stalviršiu, dažnai sėdi aukštai pakėlę sėdynę. Tačiau taip pėdos praranda atramą su grindimis, nes jų tiesiog nesiekia, šlaunys stipriai įsirėžia į kėdės kraštą, pakinta dubens pakrypimo kampas ir ilgainiui žmonės pradeda skųstis kojų tirpimu ir skausmu apatinėje nugaros srityje. Jei vis tik žemo ūgio žmogus pasirenka sėdėti ant kėdės, siekdamas pėdomis grindis, tuomet rankos per daug pakeliamos, pakyla ir pečiai, todėl netrukus pasireiškia ir skausmas trapeciniuose pečių juostos ar kituose viršutinės nugarinės dalies raumenyse.
Asociatyvi „Kėdžių centro“ nuotr.
Aukštesnio ūgio žmonėms dažniausia problema – per žemas stalviršis, kuris verčia sėdėti sulinkus arba stipriai nuleidus kėdės sėdynę. Ilgai laikant per kelius stipriai sulenktas kojas, kirkšnies srityje atsiranda spaudimas, kuris neigiamai veikia ne tik kojas, bet ir vidaus organus.
Išeitis – rinktis tinkamą konkrečiam žmogui stalą.
Jei stalu namuose ar biure naudosis skirtingo ūgio žmonės, geriausias sprendimas – reguliuojamo aukščio stalas. Tokiu būdu kiekvienas susikurs komfortišką darbo vietą. Rinkoje – didelė reguliuojamo aukščio stalų pasiūla, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jų technines charakteristikas. Stalo kojų eiga (minimalus ir maksimalus aukštis) nurodo, kiek stalviršis gali būti nuleidžiamas ir pakeliamas. Tai itin svarbu žemesniems nei 170 cm ir aukštesniems nei 195 cm ūgio žmonėms.
Lentelėje kairėje – rekomendacinio pobūdžio skaičiai, kurie leis nesuklysti renkantis darbo stalą.
Taigi, kuriant ergonomišką darbo vietą, rekomenduojama:
• Pasirinkti tinkamo aukščio stalą. Rekomenduojama atsižvelgti, ar darbo vietoje avėsite avalynę aukštu padu.
• Pasirinkti tinkamą stalo plotį. Naudojant per siaurą darbo stalą, kompiuterio ekranas bus per arti sėdinčiojo akių. Rekomenduojamas 70–80 cm gylio stalviršis.
• Pasirinkti stalviršio spalvą, priklausomai nuo patalpos apšvietimo. Itin saulėtose patalpose verta rinktis vidutinio šviesumo dangas. Baltus, blizgius, itin atspindinčius stalviršius geriau rinktis šiaurės-rytų krypties kambariuose.
Klaipėdos rajono savivaldybė žengė reikšmingą žingsnį aiškios priemiesčio teritorijų plėtros link – pasirašyta sutartis su tarptautine architektų komanda MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Ji atliks išsamų priemiesčių urbanistinį tyrimą.
Projektavimo ir restauravimo institutas NACIONALINIUOSE ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMUOSE (NAA) pelnė prestižinį Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintą Sapiegų rūmų kapitalinį remontą. Šis projektas yra svarbus ne tik dėl architektūrinės vertės, bet ir dėl r...
Keisis skveras šalia vienos ryškiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių ikonų ir populiaraus turistų traukos objekto – Šv. Onos bažnyčios. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus vystymo kompanijos parengtam šios viešosios erdvės pertvarkymo projektui. Projektu siekiama įprasminti vieto...
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
„Kėdžių centro“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbo vieta turi būti ergonomiška, t. y., reikia sukurti tokias darbo sąlygas, kurios atitinka žmogaus fizines galimybes, kad būtų užtikrintas efektyvus darbo procesas ir darbuotojų gerovė.
.jpg)
| www.julija.eu