Kaip rinktis darbo stalą, kad, pakilus nuo jo, kūnas nemaustų
2023-12-08 08:06
Prie rašomojo stalo žmogus praleidžia didelę dienos dalį. Kaip, įrengiant darbo vietą, pasirinkti darbo stalą, kad galima būtų dirbti efektyviai, nekenkiant sveikatai?
Asociatyvi „Kėdžių centro“ nuotr.
Minimos įmonės
Vildika (Kėdžių centras), UAB
„Kėdžių centro“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbo vieta turi būti ergonomiška, t. y., reikia sukurti tokias darbo sąlygas, kurios atitinka žmogaus fizines galimybes, kad būtų užtikrintas efektyvus darbo procesas ir darbuotojų gerovė.
Renkantis darbo stalą, paprastai nekyla abejonių, kad jis konkrečiam žmogui gali būti netinkamas. Neretai namuose stalai montuojami prie rūbų spintos, daromi pratęsiant palanges arba įsigyjama per daug negalvojant. Biuruose stalai ir kėdės paprastai yra vienodi. Pasekmės pasirodo netrukus: kelias valandas praleidęs standartinėje darbo vietoje, žmogus jaučiasi taip, tarsi būtų dirbęs sunkų fizinį darbą, dėl kurio maudžia nugarą, pečius, apsunkusios kojos. Priežastis – netinkamai įrengta darbo vieta.
Kokių klaidų reikia vengti, norint įrengti darbo vietą?
Žmogaus ūgis. Šis parametras, renkantis stalą, yra itin svarbus. Tinkamas stalo aukštis yra toks, kai, sėdint ant kėdės, kojos su grindimis sudaro statų 90° kampą, pėdos padėtos ant grindų, o sulenktos rankos su stalviršiu liečiasi taip pat stačiu kampu. Šios proporcijos nesunkiai išlaikomos sėdint prie fiksuoto 72–75 cm aukščio stalo, kai žmogus yra 170–185 cm ūgio.
O jei žmogus žemesnis ar aukštesnis?
Žemesnio ūgio žmonės, norėdami jaustis komfortiškai ir išlaikyti 90° rankų kampą su stalviršiu, dažnai sėdi aukštai pakėlę sėdynę. Tačiau taip pėdos praranda atramą su grindimis, nes jų tiesiog nesiekia, šlaunys stipriai įsirėžia į kėdės kraštą, pakinta dubens pakrypimo kampas ir ilgainiui žmonės pradeda skųstis kojų tirpimu ir skausmu apatinėje nugaros srityje. Jei vis tik žemo ūgio žmogus pasirenka sėdėti ant kėdės, siekdamas pėdomis grindis, tuomet rankos per daug pakeliamos, pakyla ir pečiai, todėl netrukus pasireiškia ir skausmas trapeciniuose pečių juostos ar kituose viršutinės nugarinės dalies raumenyse.
Asociatyvi „Kėdžių centro“ nuotr.
Aukštesnio ūgio žmonėms dažniausia problema – per žemas stalviršis, kuris verčia sėdėti sulinkus arba stipriai nuleidus kėdės sėdynę. Ilgai laikant per kelius stipriai sulenktas kojas, kirkšnies srityje atsiranda spaudimas, kuris neigiamai veikia ne tik kojas, bet ir vidaus organus.
Išeitis – rinktis tinkamą konkrečiam žmogui stalą.
Jei stalu namuose ar biure naudosis skirtingo ūgio žmonės, geriausias sprendimas – reguliuojamo aukščio stalas. Tokiu būdu kiekvienas susikurs komfortišką darbo vietą. Rinkoje – didelė reguliuojamo aukščio stalų pasiūla, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jų technines charakteristikas. Stalo kojų eiga (minimalus ir maksimalus aukštis) nurodo, kiek stalviršis gali būti nuleidžiamas ir pakeliamas. Tai itin svarbu žemesniems nei 170 cm ir aukštesniems nei 195 cm ūgio žmonėms.
Lentelėje kairėje – rekomendacinio pobūdžio skaičiai, kurie leis nesuklysti renkantis darbo stalą.
Taigi, kuriant ergonomišką darbo vietą, rekomenduojama:
• Pasirinkti tinkamo aukščio stalą. Rekomenduojama atsižvelgti, ar darbo vietoje avėsite avalynę aukštu padu.
• Pasirinkti tinkamą stalo plotį. Naudojant per siaurą darbo stalą, kompiuterio ekranas bus per arti sėdinčiojo akių. Rekomenduojamas 70–80 cm gylio stalviršis.
• Pasirinkti stalviršio spalvą, priklausomai nuo patalpos apšvietimo. Itin saulėtose patalpose verta rinktis vidutinio šviesumo dangas. Baltus, blizgius, itin atspindinčius stalviršius geriau rinktis šiaurės-rytų krypties kambariuose.
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
Lietuvos miestai atsidūrė skirtingose situacijose: vieni sparčiai auga ir susiduria su būsto bei infrastruktūros trūkumu, kiti ieško būdų sustabdyti gyventojų mažėjimą. Kaip šiuose skirtinguose kontekstuose kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, bus diskutuojama 20-ajame urbanistiniame forume.
Šiandien interjero dizaine – nemažai paradoksalumo. Viena vertus, gyvename laikais, kai tendencijos keičiasi itin greitai, po kelerių metų užleisdamos vietą naujoms kryptims, kita vertus, vis dažniau kalbame apie tvarumą, ilgaamžiškumą ir atsakingą vartojimą.
Sena stogo danga jau nuimta, pažeistos medinės konstrukcijos sutvirtintos, o Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia uždengta nauja titano cinko skarda. 2023 metais pradėtas vieno vertingiausių Šumsko kultūros paveldo objektų tvarkymas artėja prie pabaigos – šiuo etapu svarbiausia apsaugoti ne tik past...
Pasaulinio garso japonų architektas Shigeru Ban Vilniuje kalbėjo ne tik apie popierinius vamzdžius ar neįprastus konstrukcinius sprendimus – jo paskaita tapo atviru pasakojimu apie architekto atsakomybę, galią ir pareigą padėti žmonėms. Pirmą kartą Baltijos šalyse viešėjęs 2014 m. Pritzkerio premijo...
Du Lietuvos parkai pelnė tarptautinį pripažinimą Milane – „City’Scape Award 2026“ apdovanojimais įvertinti Panevėžio Senvagės ir Klaipėdos Ąžuolų giraitės parkai. Lietuvių urbanistų komandos „PUPA / Life Over Space“ projektai išskirti tarp 416 konkursui pateiktų darbų iš daugiau kaip 30 šalių.
Namų sienų spalva gali išduoti ne tik tai, kas žmogui gražu, bet ir jo asmenines asociacijas bei santykį su aplinka. Vis dėlto iš vienos pasirinktos spalvos spręsti apie žmogaus emocinę būseną nereikėtų – spalvų poveikis savijautai yra kur kas sudėtingesnis.
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB grupei ir viena iš pirmaujančių tvarių plieninių statybos produktų tiekėjų, pristato trimatį SPA daugiasluoksnių plokščių paviršiaus profiliavimą, suteikiantį naujų dizaino galimybių pastatams, kuriems siekiama išskirtinės architektūrinės išraiškos. Fasado va...
Rugsėjo 24-ąją Kaune bus kalbama apie tai, kas statybų sektoriuje tampa vis aktualesniu klausimu – kaip projektuoti ir statyti tada, kai ištekliai riboti, o jau egzistuojančios medžiagos gali būti panaudotos dar kartą. Nacionalinio architektūros instituto skaitykloje danų architektas Kim Lenschow pr...
„Kėdžių centro“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbo vieta turi būti ergonomiška, t. y., reikia sukurti tokias darbo sąlygas, kurios atitinka žmogaus fizines galimybes, kad būtų užtikrintas efektyvus darbo procesas ir darbuotojų gerovė.
.jpg)
| www.julija.eu