Lietuvos kariuomenės karininkas: dabartinei situacijai gali būti pritaikyta ir karo sąvoka – tai invazija

Pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis, vadovavęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgoms karuose Afganistane ir tarnavęs kariniu patarėju Irake, teigia, kad dabartinei situacijai būdingi pasaulinio karo požymiai.

„Vyksta invazija, kai praktiškai visas šalis puola svetimkūniai, kurie verčia mus daryti tai, ko nenorime. Dabar kiekvienas iš mūsų – žmogus, šeima, organizacija ar valstybė – priversti gintis, saugotis ir kovoti. Dabar kiekvienas žmogus, organizacija ar įmonė tapo karo lauku. Vieniems gyventojams pakanka pasirūpinti savo asmenine ir aplinkinių sveikata bei solidariai gintis. Tuo metu vadovams kyla kur kas didesni uždaviniai – išlaikyti organizacijų gerovę, procesų efektyvumą, patirti kuo mažiau nuostolių ir padaryti viską, kad nugalėtų šiame kare“, – dabartinę situaciją apibūdina plk. ltn. V. Šerelis, cituojamas pranešime.

Kad verslas priverstas įsitraukti į karą, patvirtina ir Vidas Petraitis, vienos įmonės vadovas.

„Tik laiko klausimas, kada kiekviena organizacija bet kurioje šalyje patirs ekonominio šoko sukeltą „domino efektą“. Nors dalis įmonių, tokių kaip farmacijos, maisto prekybos ar siuntų pristatymo, šiuo momentu išgyvena pakilimą, netrukus ir jos pajus kitų verslų patiriamus sunkumus. Todėl dauguma verslo organizacijų turi nedelsiant ir aiškiai įvardinti, kaip veiks sumažėjus pajamoms, ir parengti keletą veiksmų planų, net patiems liūdniausiems scenarijams“, – teigia V. Petraitis.

„Karo kambarys“ – tai vadavietė: veiksmų principai, pasiteisinę tikruose karuose

Profesionalaus karininko V. Šerelio pasakojimu, dabartinėje situacijoje efektyviausiai veiktų „Karo kambario“ principai.

• Koronaviruso sukelta pandemija yra kaip karas ir paveiks kiekvieną verslą;
• Apsvarstykite keletą veiksmų scenarijų, net blogiausią, ir kiekvienam paruoškite veiksmų planą;
• Sukurkite sprendimų priėmimo štabą: jo nutarimus reikės vykdyti preciziškai;
• Veikite greitai: kiekviena diena ir net valanda gali lemti pergalę arba pralaimėjimą;
• Iškomunikuokite veiksmus visai organizacijai ir reikalaukite šimtaprocentinės disciplinos.

„Karo kambarys“ – tai vadavietė, kuri, priklausomai nuo problemos ar iššūkio lygmens, gali būti strateginio, operacinio ar taktinio pobūdžio. Joje pagal poreikį formuojamos vadovavimo ir valdymo grupės, veikiančios personalo, žvalgybos, operacijų, logistikos, ryšių su visuomene, komunikacijos su vidine komanda, taip pat – finansų, mokymų, planavimo ir kitose srityse. 

„Noriu pabrėžti, kad „Karo kambarys“ – tai ne erdvė, o strateginių valdymo principų visuma. Kuo operatyviau įvaldysite „Karo kambario“ principus, tuo daugiau pranašumų įgysite,– sako V. Šerelis. – Karo sąlygomis tenka nuolat iš anksto apgalvoti po keletą galimų įvykių scenarijų ir pasirengti veikti, suprantant tiek taktines užduotis, tiek aukštesnius tikslus, uždavinius ir galutinius rezultatus.“

„Karo kambario“ principų verslui pristatymą paspartino koronaviruso pandemija.

„Karo kambarį“ įsteigti įmonei reikia greitai, paprastai pakanka kelių dienų. Versle didžiausias dėmesys krizės metu sutelkiamas į piniginių srautų ir išlaidų suvaldymą. Per pirmąsias dvi dienas išanalizuojame finansinius duomenis ir sumodeliuojame veikimo scenarijus, įskaitant ir atvejus, jei pajamos sumažėtų perpus arba kristų iki nulio. Po to sudaroma veiksmų strategija ir parengiamas planas kiekvienam scenarijui, nustatomi stebėtini rodikliai. Didžiausią dėmesį rekomenduojame skirti skoloms, atsargoms, mokėjimams ir išlaidoms. Svarbu aiškiai sutarti, kas už kurią sritį atsakingas, ir kokiu greičiu kasdien bus keičiamasi informacija“, – sako V. Petraitis.

Jo žodžiais, pritaikant karo specialistų patirtį, svarbu įvertinti visas svarbiausias organizacijos veiklos sritis – personalo valdymą, esant didelei darbuotojų susirgimo rizikai, tikėtinus apribojimus karantino metu, išlaidų valdymą, tiekimo grandinės sutrikimus, klientų atsiskaitymus, draudimo bendrovių veiksmus ar neatitikimus bankų nustatytoms sąlygoms.

„6 K” principas – kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip turi padaryti – galioja ir versle

Karininkas V. Šerelis pastebi, kad karo veiksmuose svarbu užtikrinti, kad visa komanda būtų informuota apie tai, kokių uždavinių siekiama ir kokias konkrečias užduotis reikia atlikti: „Paprasčiau tariant, bet kurio lygio vadovas pirmiausia turi aiškiai suprasti, kokių tikslų siekia dviem organizaciniais lygiais aukštesni vadovai, ir užtikrinti, kad šių tikslų įgyvendinimas būtų paverstas aiškiomis užduotimis žemesnėms grandims. Formuojant kovinius įsakymus, pirmiausia išsiaiškinama situacija. Antrame etape suformuojamas uždavinys, kuris atsako į pirmuosius 5K – t. y., kas ir ką turi padaryti, kuriuo metu, kurioje vietoje ir kokiu tikslu. Trečiasis etapas – tai vykdymas, kuriame yra išaiškinama „kaip“ atlikti užduotį. Tai yra operacijos sumanymas ir užduočių padaliniams pateikimas.“

Naudokite „OODA loop“ principą – stebėti, vertinti, priimti sprendimus ir veikti

V. Petraičio pastebėjimu, versle puikiai pritaikomas kariškių naudojamas „OODA loop“ principas (Observe – Orient – Decide – Act), numatantis nuolatinį situacijos stebėjimą, vertinimą, sprendimų priėmimą ir veikimą.

„Krizės sąlygomis versle labai svarbu šį veiksmų ciklą padaryti kuo trumpesnį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali trukti parą ar keletą valandų, tačiau reikia būti operatyvesniems nei konkurentai. Būtina žinoti, kad tai yra nuolatinis procesas, padedantis organizacijai greitai įvertinti situaciją ir operatyviai imtis veiksmų“, – pranešime cituojamas V. Petraitis. 

Kaip aiškina V. Petraitis, veiksmų ir sprendimų priėmimo greitis nėra skaičiuojamas tik valandomis, jis pirmiausia pagrįstas analize. Kartais išties reikia taupyti kiekvieną sekundę, o kartais – mokėti išlaukti, netrukdyti priešui ar konkurentams daryti klaidas, skirti pakankamai laiko situacijai stebėti. Todėl operatyvumas skaičiuojamas ne tik valandomis ar minutėmis, bet ir apima vadybinių sprendimų priėmimo logiką konkrečiu metu, visos situacijos įvertinimą.

„Kitaip tariant, karo sąlygomis iš esmės keičiasi įmonės veiklos modelis ir stebimi rodikliai. Labai svarbu užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi operatyviai, greitai įgyvendinami sprendimai, būtų taikoma nulinė tolerancija disciplinos nesilaikymui“, – aiškina V. Petraitis.

V. Petraičio teigimu, priėmus sprendimus, labai svarbu iš karto informuoti visą organizaciją. Įveikti krizinį laikotarpį įmonėms padės keli principai: strategijos nustatymas, tikslus susitarimų vykdymas, nulinė tolerancija disciplinos pažeidimams ir operatyvi komunikacija: „Karo sąlygomis būtina veikti greitai ir aiškiai, itin disciplinuotai laikytis susitarimų, operatyviai raportuoti, greitai orientuotis. Išties, tai labiau į įmonės išgyvenimą orientuoti veiksmai, todėl keičiasi ir sprendimų priėmimo būdas, ir veiklos vertinimo rodikliai.“