2024 kovo 19 d. antradienis, 8:10
Reklama  |  facebook

Kas pasikeitė per daugiau negu 220 karantino dienų?

2021-03-12 10:56
Kovo 16 d. sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo. Priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį.
nuotrauka
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas


Minimos įmonės
SEB bankas, AB

Tačiau ekonomikos pokyčiai tėra tik viena iš šalies ir kiekvieno gyventojo gyvenimo dėlionės dalių. Gyventojų patirtis netekus artimųjų, susirgus, mokantis ir dirbant nuotoliniu būdu, pirmą kartą susidūrus su prastova darys įtaką jų gyvenimui dar ilgai. Dėl įsibėgėjančio skiepijimo auga viltis, kad netrukus ribojimai liks užmarštyje, tačiau iššūkių ir gyventojams, ir verslui bus, tik kitokių.

Praėjusiais metais Lietuvos BVP susitraukė tik 0,8 procento. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau laiko per pastaruosius dvylika mėnesių praleidome karantino sąlygomis negu be jo (karantino nebuvo 143 dienas), toks ekonomikos rezultatas yra neabejotinai puikus pasiekimas. Visgi klaidinga vien tik iš BVP pokyčio daryti išvadas apie tai, kaip atsilaikė ekonomika ir ką patyrė gyventojai bei verslas. BVP rodiklis nerodo per metus padidėjusios pajamų ir turto nelygybės. Taip pat BVP paslepia ir visiškai priešingus skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių pokyčius – maitinimo ar kultūros renginių organizavimo sektorių dramatišką nuosmukį ir spartų IT sektoriaus augimą.

Ekonomikos situacija per pirmuosius karantino metus būtų buvusi gerokai sudėtingesnė, jeigu ne valstybės pagalbos ekonomikai priemonės, kurios finansuotos pigiai pasiskolintais pinigais. Per metus valstybės skola padidėjo daugiau negu 5 mlrd. eurų. Kredito reitingų agentūros toks skolos augimas nesujaudino. Vasarį agentūra „Moody‘s“ netgi padidino šalies ilgalaikio skolinimosi reitingą. Nesunku suprasti, kad pasiskolinti ir valdžios išleisti pinigai atsidūrė gyventojų ir verslo sąskaitose taip skatindami privatų vartojimą.

Dėl to, kad buvo galima nesunkiai pasiskolinti, praėjusiais metais buvo išlaikytas spartus valdžios sektoriaus darbuotojų algų ir pensijų augimas. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis po mokesčių 2020 metais padidėjo 12,7 procento. Vidutinė senatvės pensija gruodį buvo 9,3 proc. didesnė negu prieš metus. Toks pajamų padidėjimas, kai ekonomika smuko, padėjo sumažinti iš valstybės biudžeto ar „Sodros“ biudžetų pajamas gaunančių gyventojų įtampą.

Vargu ar valstybės sektoriaus darbuotojų, pensininkų ar išmokų gavėjų lūkesčiai dėl pajamų 2022 metais yra kuklesni. Ir čia Vyriausybei bus labai sudėtinga suderinti gyventojų lūkesčius su realybe aiškinant, kad taip sparčiai didinti gyventojų pajamas skolintais pinigais galima tik kriziniais metais.

Kur kas daugiau nerimo dėl finansinės namų ūkių padėties patyrė privačiame sektoriuje dirbantys asmenys, ypač savarankiškai dirbantys asmenys. Iki pirmojo karantino tik nedaugelis darbuotojų buvo girdėję, kas tai yra prastova, tačiau per praėjusius metus jau vienam iš septynių darbuotojų Lietuvoje buvo paskelbta prastova. Darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova, pajamos krito kur kas mažiau negu savarankiškai dirbantiesiems, kurie turėjo tenkintis 260 eurų mėnesine išmoka.

Remiantis „Sodros“ duomenimis, darbuotojų skaičius sausį per metus sumažėjo 25 tūkst., arba maždaug 2 procentais. Labiau nuo pandemijos pradžios padėtis darbo rinkoje pablogėjo jaunimo gretose.  

Remiantis „Sodros“ duomenimis, darbuotojų skaičius sausį per metus sumažėjo 25 tūkst., arba maždaug 2 procentais. Labiau nuo pandemijos pradžios padėtis darbo rinkoje pablogėjo jaunimo gretose. Buvo baimių, kaip pandemija turės įtakos vyresnio amžiaus darbo rinkai, tačiau paskutiniai duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir darbo jėgos aktyvumas smuko kur kas mažiau negu jaunų žmonių. Gerėjant epidemiologinei situacijai jaunimo nedarbas pradės sparčiai mažėti, tačiau vyresnio amžiaus asmenys dėl mažesnio lankstumo ir mobilumo veikiausiai taip greitai į darbus gali ir negrįžti.

Pirmaisiais pandemijos metais valdžia nemažai ekonomikos pagalbos priemonių verslui ir savarankiškai dirbantiesiems susiejo su sumokėtais mokesčiais. Ir tai buvo teisingas sprendimas, kuris, norisi tikėti, ateityje privers daugiau įmonių parodyti tikrąsias darbo užmokesčio sąnaudas, o savarankiškai dirbančius asmenis – savo pajamas.

Daugiau negu 220 dienų karantino sąlygomis gyventojus privertė pakeisti laisvalaikio leidimo būdą. Tačiau tai nereiškia, kad daugelis dalykų nesugrįš į ankstesnes vėžes. Labai tikėtina, kad jau antrą metų pusmetį gyventojai grįš prie kelionių, lankysis sporto, kultūros renginiuose, eis į kino teatrus. Tokių paslaugų paklausa bus labai didelė, ir tikėtina, kad gyventojai tam pinigų negailės. Jeigu praėjusiais metais po pirmojo karantino gyventojai gerino savo buities sąlygas, tikėtina, po antrojo karantino, daugiau pinigų bus leidžiama jau paslaugoms (aišku, jeigu tas paslaugas bus galima gauti).

Nieko stebėtino, kad pandemijos metai buvo paženklinti kritusios infliacijos, kuri pernai siekė 1,2 procento. Neturėtų stebinti ir tai, kad atsigaunant ekonomikai infliacija per artimiausius metus ūgtels, ir jau šiemet neabejotinai bus mėnesių, kai metinė infliacija viršys 3 procentus. Reiktų priminti, kad dar 2017 metais buvo mėnesių, kai metinė infliacija Lietuvoje buvo didesnė negu 4,5 proc., todėl nerimauti reikėtų tuomet, jeigu infliacija, didesnė negu 3 proc., Lietuvoje išsilaikytų ilgiau.

Pirmieji pandemijos metai paliks pėdsakų ir biurų rinkoje, didesnių ar mažesnių, parodys laikas. Tačiau mažai abejonių, kad darbuotojai norės turėti galimybę dirbti iš namų, o darbdaviai bus priversti būti lankstesni šiuo klausimu.  

Pirmieji pandemijos metai paliks pėdsakų ir biurų rinkoje, didesnių ar mažesnių, parodys laikas. Tačiau mažai abejonių, kad darbuotojai norės turėti galimybę dirbti iš namų, o darbdaviai bus priversti būti lankstesni šiuo klausimu. Taip pat gyventojai bus lankstesni ir įsigydami prekių, netgi tada, kai be jokių ribojimų galės veikti visos parduotuvės.

Galiausiai per metus šiek tiek pasikeitė ir Lietuvos ekonomikos struktūra. Per metus padidėjo IT sektoriuje dirbančių asmenų skaičius. Sparčiai gausėjo gyvybės mokslų įmonių darbuotojų. Vargu ar kas pasakytų, kad per praėjusius metus Lietuvos konkurencingumas pritraukiant užsienio investuotojus sumažėjo. Atsižvelgus į tai, kad Lietuva per artimiausius kelerius metus sulauks 2,2 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, mūsų šaliai judėti greičiau pirmyn atsiranda dar viena galimybė.
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai