2021 gegužės 14 d. penktadienis, 13:33
Reklama  |  facebook

Kas pasikeitė per daugiau negu 220 karantino dienų?

2021-03-12 10:56
Kovo 16 d. sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo. Priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį.
nuotrauka
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas


Minimos įmonės
SEB bankas,

Tačiau ekonomikos pokyčiai tėra tik viena iš šalies ir kiekvieno gyventojo gyvenimo dėlionės dalių. Gyventojų patirtis netekus artimųjų, susirgus, mokantis ir dirbant nuotoliniu būdu, pirmą kartą susidūrus su prastova darys įtaką jų gyvenimui dar ilgai. Dėl įsibėgėjančio skiepijimo auga viltis, kad netrukus ribojimai liks užmarštyje, tačiau iššūkių ir gyventojams, ir verslui bus, tik kitokių.

Praėjusiais metais Lietuvos BVP susitraukė tik 0,8 procento. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau laiko per pastaruosius dvylika mėnesių praleidome karantino sąlygomis negu be jo (karantino nebuvo 143 dienas), toks ekonomikos rezultatas yra neabejotinai puikus pasiekimas. Visgi klaidinga vien tik iš BVP pokyčio daryti išvadas apie tai, kaip atsilaikė ekonomika ir ką patyrė gyventojai bei verslas. BVP rodiklis nerodo per metus padidėjusios pajamų ir turto nelygybės. Taip pat BVP paslepia ir visiškai priešingus skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių pokyčius – maitinimo ar kultūros renginių organizavimo sektorių dramatišką nuosmukį ir spartų IT sektoriaus augimą.

Ekonomikos situacija per pirmuosius karantino metus būtų buvusi gerokai sudėtingesnė, jeigu ne valstybės pagalbos ekonomikai priemonės, kurios finansuotos pigiai pasiskolintais pinigais. Per metus valstybės skola padidėjo daugiau negu 5 mlrd. eurų. Kredito reitingų agentūros toks skolos augimas nesujaudino. Vasarį agentūra „Moody‘s“ netgi padidino šalies ilgalaikio skolinimosi reitingą. Nesunku suprasti, kad pasiskolinti ir valdžios išleisti pinigai atsidūrė gyventojų ir verslo sąskaitose taip skatindami privatų vartojimą.

Dėl to, kad buvo galima nesunkiai pasiskolinti, praėjusiais metais buvo išlaikytas spartus valdžios sektoriaus darbuotojų algų ir pensijų augimas. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis po mokesčių 2020 metais padidėjo 12,7 procento. Vidutinė senatvės pensija gruodį buvo 9,3 proc. didesnė negu prieš metus. Toks pajamų padidėjimas, kai ekonomika smuko, padėjo sumažinti iš valstybės biudžeto ar „Sodros“ biudžetų pajamas gaunančių gyventojų įtampą.

Vargu ar valstybės sektoriaus darbuotojų, pensininkų ar išmokų gavėjų lūkesčiai dėl pajamų 2022 metais yra kuklesni. Ir čia Vyriausybei bus labai sudėtinga suderinti gyventojų lūkesčius su realybe aiškinant, kad taip sparčiai didinti gyventojų pajamas skolintais pinigais galima tik kriziniais metais.

Kur kas daugiau nerimo dėl finansinės namų ūkių padėties patyrė privačiame sektoriuje dirbantys asmenys, ypač savarankiškai dirbantys asmenys. Iki pirmojo karantino tik nedaugelis darbuotojų buvo girdėję, kas tai yra prastova, tačiau per praėjusius metus jau vienam iš septynių darbuotojų Lietuvoje buvo paskelbta prastova. Darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova, pajamos krito kur kas mažiau negu savarankiškai dirbantiesiems, kurie turėjo tenkintis 260 eurų mėnesine išmoka.

Remiantis „Sodros“ duomenimis, darbuotojų skaičius sausį per metus sumažėjo 25 tūkst., arba maždaug 2 procentais. Labiau nuo pandemijos pradžios padėtis darbo rinkoje pablogėjo jaunimo gretose.  

Remiantis „Sodros“ duomenimis, darbuotojų skaičius sausį per metus sumažėjo 25 tūkst., arba maždaug 2 procentais. Labiau nuo pandemijos pradžios padėtis darbo rinkoje pablogėjo jaunimo gretose. Buvo baimių, kaip pandemija turės įtakos vyresnio amžiaus darbo rinkai, tačiau paskutiniai duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir darbo jėgos aktyvumas smuko kur kas mažiau negu jaunų žmonių. Gerėjant epidemiologinei situacijai jaunimo nedarbas pradės sparčiai mažėti, tačiau vyresnio amžiaus asmenys dėl mažesnio lankstumo ir mobilumo veikiausiai taip greitai į darbus gali ir negrįžti.

Pirmaisiais pandemijos metais valdžia nemažai ekonomikos pagalbos priemonių verslui ir savarankiškai dirbantiesiems susiejo su sumokėtais mokesčiais. Ir tai buvo teisingas sprendimas, kuris, norisi tikėti, ateityje privers daugiau įmonių parodyti tikrąsias darbo užmokesčio sąnaudas, o savarankiškai dirbančius asmenis – savo pajamas.

Daugiau negu 220 dienų karantino sąlygomis gyventojus privertė pakeisti laisvalaikio leidimo būdą. Tačiau tai nereiškia, kad daugelis dalykų nesugrįš į ankstesnes vėžes. Labai tikėtina, kad jau antrą metų pusmetį gyventojai grįš prie kelionių, lankysis sporto, kultūros renginiuose, eis į kino teatrus. Tokių paslaugų paklausa bus labai didelė, ir tikėtina, kad gyventojai tam pinigų negailės. Jeigu praėjusiais metais po pirmojo karantino gyventojai gerino savo buities sąlygas, tikėtina, po antrojo karantino, daugiau pinigų bus leidžiama jau paslaugoms (aišku, jeigu tas paslaugas bus galima gauti).

Nieko stebėtino, kad pandemijos metai buvo paženklinti kritusios infliacijos, kuri pernai siekė 1,2 procento. Neturėtų stebinti ir tai, kad atsigaunant ekonomikai infliacija per artimiausius metus ūgtels, ir jau šiemet neabejotinai bus mėnesių, kai metinė infliacija viršys 3 procentus. Reiktų priminti, kad dar 2017 metais buvo mėnesių, kai metinė infliacija Lietuvoje buvo didesnė negu 4,5 proc., todėl nerimauti reikėtų tuomet, jeigu infliacija, didesnė negu 3 proc., Lietuvoje išsilaikytų ilgiau.

Pirmieji pandemijos metai paliks pėdsakų ir biurų rinkoje, didesnių ar mažesnių, parodys laikas. Tačiau mažai abejonių, kad darbuotojai norės turėti galimybę dirbti iš namų, o darbdaviai bus priversti būti lankstesni šiuo klausimu.  

Pirmieji pandemijos metai paliks pėdsakų ir biurų rinkoje, didesnių ar mažesnių, parodys laikas. Tačiau mažai abejonių, kad darbuotojai norės turėti galimybę dirbti iš namų, o darbdaviai bus priversti būti lankstesni šiuo klausimu. Taip pat gyventojai bus lankstesni ir įsigydami prekių, netgi tada, kai be jokių ribojimų galės veikti visos parduotuvės.

Galiausiai per metus šiek tiek pasikeitė ir Lietuvos ekonomikos struktūra. Per metus padidėjo IT sektoriuje dirbančių asmenų skaičius. Sparčiai gausėjo gyvybės mokslų įmonių darbuotojų. Vargu ar kas pasakytų, kad per praėjusius metus Lietuvos konkurencingumas pritraukiant užsienio investuotojus sumažėjo. Atsižvelgus į tai, kad Lietuva per artimiausius kelerius metus sulauks 2,2 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, mūsų šaliai judėti greičiau pirmyn atsiranda dar viena galimybė.
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...
nuotrauka
2021-04-16 15:13,      papildyta 2021-04-16 16:40, Papildyta Pagalbos verslui fondo pranešimu
Šią savaitę UAB „Enerstena“ išsiuntė informacinius laiškus kreditoriams informuodama apie inicijuojamą restruktūrizacijos procesą ir pakviesdama į kreditorių susirinkimą.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-03-23 13:02
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki kovo 23 dienos patvirtino 27,33 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, taip pat suteikė 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms.
nuotrauka
2021-03-23 11:09
VĮ Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti rangos sutartį dėl naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido ...
nuotrauka
2021-03-16 09:45
Lygiai prieš metus šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas, o didžioji dalis verslo persikėlė dirbti į virtualią erdvę. Nestandartinė situacija ypatingų gebėjimų pareikalavo ir iš aukščiausio lygio vadovų, kurie, pasak Šarūno Dyburio, vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujančio...
nuotrauka
2021-03-15 08:13
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovu Aurimu Želviu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadove Edita Janušiene. Ministrė pabrėžė, kad nuo pandemijos nukentėjusio verslo netenkina paramos teikimo tempai, susitikimo metu numatyti...
nuotrauka
2021-03-12 10:38
Per pandemiją trijų Baltijos šalių gyventojai būstus perka itin aktyviai, tačiau kauniečiai, klaipėdiečiai ir Rygos gyventojai su pavydu žiūri į Vilnių ir Taliną, kur naujos statybos butų nuperkama kelis kartus daugiau.
nuotrauka
2021-02-22 07:19
Užklupusi pandemija diktuoja naujas ne tik gyvenimo, bet ir darbo taisykles, o modernių sprendimų ieškantis verslas vis dažniau kuriasi moduliniuose statiniuose.
nuotrauka
2021-02-19 16:04
Per nepilną mėnesį nuo subsidijų skirstymo pradžios daugiausiai paramos gavo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės – jos sudarė daugiau kaip pusę (55 proc.) visų paramos gavėjų, o šių sektorių įmonėms išmokėta 61 proc. visos paramos.
nuotrauka
2021-02-19 08:04
Iki vasario 18 dienos nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui jau patvirtinta 17,8 mln. eurų subsidijų, parama paskirstyta 8489 įmonėms. Taip pat 197 įmonėms jau suteikta 8,53 mln. eurų lengvatinių paskolų.
nuotrauka
2021-02-11 13:57
Iki vasario 10 dienos nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui jau pervesta 14,6 mln. eurų subsidijų, parama pasiekė 7050 įmonių sąskaitas. Taip pat 121 įmonei jau suteikta 6,27 mln. eurų lengvatinių paskolų.
nuotrauka
2021-02-10 07:52
Iki vasario 8 d. nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui jau pervesta 12 mln. eurų subsidijų, parama pasiekė 5 704 įmonių sąskaitas. Taip pat 89 įmonėms jau suteikta 4,4 mln. eurų lengvatinių paskolų.
nuotrauka
2021-02-03 09:29
Atsižvelgdama į besitęsiančius ūkinės veiklos ribojimus ir siekdama paremti dėl COVID-19 protrūkio nukentėjusią ekonomiką, Europos Komisija (EK) iki 2021 m. gruodžio 31 d. pratęsė valstybės pagalbos laikinąjį komunikatą ir padidino paramos priemonėms taikomas ribas.
nuotrauka
2021-02-02 11:58
Lietuvos verslas šiuo metu susiduria ne tik su įvairiais karantino apribojimais, darbo jėgos trūkumu, bet ir su dvejopu įstatymų taikymu.
nuotrauka
2021-01-27 10:50
Nuo šiandien, sausio 27 dienos, įsigalioja nauja pranešimų apie prastovas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) teikimo tvarka. Darbdaviai, skelbiantys prastovas nuo šios dienos, turės pateikti detalesnę informaciją apie kiekvieną darbuotoją, kuriam skelbiama prastova bei galės rinktis vieną iš dviejų...
nuotrauka
2021-01-22 08:39
Kas yra savarankiška ir nesavarankiška verslo įmonė, kaip kiekvienos grupės subjektas turi pildyti paraiškas, siekiant gauti subsidiją nuo COVID-19 finansiškai nukentėjusioms įmonėms, kokius duomenis ir kaip pateikti, kaip paraiškos bus vertinamos, atliekamos pareiškėjų atitikimo Vyriausybės nustaty...
nuotrauka
2021-01-20 09:14
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien, sausio 20 d., savarankiškos įmonės gali teikti paraišką vienkartinei negrąžintinai subsidijai gauti.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai

nuotrauka

Stotelėse saugesnė judėjimo galimybė riboto judumo asmenims

Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotel...