Anksčiau buvo taikomos nuobaudos, atleidimai, nušalinimai nuo darbo. Tai turėjo ilgalaikių neigiamų padarinių, tokių, kaip nelaimingų atsitikimų slėpimas. Darbuotojai bijodavo prisipažinti, kad įvyko nelaimė. Nereikia net sakyti, kad tokia praktika nėra efektyvi. Šiandien bendrovės pagaliau pradėjo eiti kitu keliu ir formuoti saugią aplinką darbe – kaip įmonės vertybę. Darbdaviai skatina dialogą su darbuotojais. Mes, kaip konsultacinė bendrovė, rekomenduojame šį kelią kaip efektyviausią. Nes be saugaus darbo kultūros formavimo baudos neatneša jokios naudos. 

Kita vertus, darbuotojų saugaus darbo kaip kultūros formavimui atsiranda vis daugiau įrankių. Kai kurie jau buvo ir anksčiau, tačiau pasiekiami tik didelėms įmonės. Tarkim, tokiose (įmonėse) kurios turi įsteigusios nuosavas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų grupės. Šiandien net ir nedidelės įmonės gali taikyti darbų saugos vadybos kokybės standartą OHSAS, o esant reikalui ir jį sertifikuoti. Jo pagalba apskaičiuojami tikslūs rodikliai darbų saugos srityje. Pateiksiu pavyzdį: per praėjusius metus turėjome apie 200 incidentų ir tik vieną nelaimingą atsitikimą. Incidentu, šiuo atveju, vadinama tai, kas galėjo tapti nelaimingu atsitikimu. Kuomet fiksuojami ir kasmet matuojami tokie rodikliai, pastebime, kad nelaimingų atsitikimų mažėja.

Džiugu ir tai, kad darbo inspekcijos požiūris labai pasikeitė. Darbdaviai jau nėra baudžiami, o prašoma ištirti, kodėl nutiko nelaimingas atsitikimas. 

Vis dėlto, įmonės vadovai ir dabar susiduria su keliomis dilemomis. Įmonės vadovui sudėtinga „laikyti ranką“ ant nuolat besikeičiančių teisės aktų ir sekti poįstatyminių dokumentų pakeitimus. Jų vidutiniškai per metus pasikeičia po 50 ir dar daugiau. Paprastai jie dažniausiai nusako esminius momentus ir todėl pasikeitusios tvarkos ignoruoti negalima. Tarkim, vadovas, kuris nusprendė darbų saugos funkcijas vykdyti pats, įpareigotas kursuose apsilankyti du kartus. Pirmą kartą išklausyti kursą kaip atsakingas už darbų saugą, antrą kartą – kaip vadovas. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui tai turėtų pasikeisti, bet šiandien tvarka yra tokia. 

Dar vienas momentas – tai mažos įmonės, kurioms realiai reikalavimai yra tokie patys, kaip ir vidutinėms, didelėms įmonėms. Juk turinčioms bent du darbuotojus reikia turėti praktiškai tokią pačią dokumentų bazę, kaip ir įmonei, kurioje dirba 20 darbuotojų.  

Kartais darbuotojai patys nevertina savo gyvybės. Vakarų Europoje, Danijoje, Vokietijoje atėjęs į darbą darbuotojas pats reikalauja asmeninių apsaugos priemonių. Lietuvoje darbdavys išduoda asmenines apsaugos priemones, darbuotojas pasirašo ir pasideda jas šalia. Dirba be jų, kvėpuoja dulkėmis. Įvairių ir panašių atvejų yra daug.

Taip pat norim atkreipti dėmesį, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai įvyksta, kai darbuotojas pervargsta. Nebūtinai darbinėje aplinkoje. Dažnai pabaigęs darbus pagrindinėje darbovietėje, vakarais važiuoja papildomai padirbėti, prisidurti prie atlyginimo. Vėliau nuovargis padaro savo. Ši problema populiariausia statybų sektoriuje. Ji aktuali ne tik Lietuvoje.