Sostinės savivaldybė numato, kad didžiausius pokyčius Vilniuje artimiausiu metu išvysime Vilkpėdėje, stoties apylinkėse, Šiaurės miestelyje, taip pat – ties daugiafunkciu sporto kompleksu. Transformacija jau gerokai įsivažiavo ir Šnipiškėse, kurios pamažu tampa ne tik Vilniaus, bet ir Baltijos regiono centriniu verslo rajonu (angl. Central Business District, CBD).

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai kartu su savivaldybe ieško tinkamiausių sprendimų, kurie rajonus paverstų patogesniais gyventi, dirbti, bendrauti, pramogauti. Siekiama, kad rajonai atitiktų 15 minučių miesto konceptą – tokį sprendimą, kuris leis gyventojams nedideliu spinduliu pasiekti viską, ko reikia kokybiškam ir maloniam gyvenimui.

Šiuolaikiško miesto samprata

„15 minučių miestas – tai teritorijos, kuriose gyvenantys žmonės viską, ko jiems reikia, pasiekia per 15 minučių pėsčiomis ar viešuoju transportu. Ranka pasiekiama viskas – darbas, prekybos vietos, švietimas, medicina, kultūra, viešosios erdvės. Skatinamas žmonių bendravimas, fizinis aktyvumas, sumažinama tarša. Tokiose vietose žmonės jaučiasi laimingesni“, – bendrovės „Releven“ pranešime cituojamas Guido Wolfas, NT plėtojimo  tvarumo ir inovacijų direktorius.

Anot eksperto, priešingybė 15 minučių konceptui – miegamieji rajonai, kurių Europos rytų miestuose yra gerokai per daug. Dažnai jie būna suformuoti pagal šiandien visiškai nebeaktualius urbanistinius principus.

„Vilniaus mieste vis dar turime per daug miegamųjų rajonų, kurių gyventojams tenka nuolat keliauti didelius atstumus tam, kad nuvežtų vaikus į mokyklą, apsilankytų koncerte, pavakarieniautų. Svarbu suprasti, kad 15 minučių konceptas, kai darbas, kultūra ir pramogos – šalia namų, nėra vien tik apie patogumą. Tai svarbu ir gyventojų sveikatai, nes gyvendami miegamuosiuose rajonuose žmonės turi mažiau galimybių bendrauti, judėti, linksmintis“, – aiškina G. Wolfas.

Kuriamas centrinis verslo rajonas

Dešiniajame Neries krante, ties Konstitucijos prospektu, koncentruojasi didžiausi Vilniaus dangoraižiai. Kol kas jame dominuoja komercinės paskirties pastatai, tačiau planuojami ir nauji modernūs gyvenamųjų namų bei biurų projektai. Ekspertų teigimu, per ateinantį dešimtmetį Vilniaus centrinis verslo rajonas pasikeis neatpažįstamai.

„Vystytojai turi ambiciją šią teritoriją išpopuliarinti kaip visų Baltijos šalių centrinį verslo rajoną, intensyvų centrą, į kurį keltųsi visi tarptautinių bendrovių biurai ir tai būtų Baltijos Niujorkas. Nuo ambicijos viskas ir prasideda. Šis rajonas, kaip vienas iš Vilniaus centrų, turi tokį potencialą. Reikia tiesiog išnaudoti technologijas ir judėti šiuolaikiškomis kryptimis“, – šviesią ateitį prognozuoja Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto biuro patarėja Laura Kairienė.

NT plėtotojai, savivaldybė ir gyventojai, diskutuodami apie Šnipiškių poreikius bei galimybes, kartu sprendžia, kaip geriausiai, laikantis šiuolaikiškų urbanistikos principų, išnaudoti rajono potencialą. Šių diskusijų rezultatas – planas, kuriame numatyti mišrios paskirties daugiaaukščiai su įveiklintais pirmaisiais aukštais. Numatoma, kad žmonės čia ras daug viešųjų erdvių, žalumos. Gatvės bei takai projektuojami pirmiausiai atsižvelgiant į žmogaus, o ne automobilio poreikius.

„Čia vystome perspektyviausius savo projektus – „Lvivo 38“ ir „Lvivo 59“. Jau parengtos jų architektūrinės vizijos, statybos darbus ketiname pradėti iškart gavę statybos leidimus. Jų tikimės dar šiemet“, – sako G. Wolfas.

Sutarimas tarp savivaldybės, gyventojų ir vystytojų yra viena didžiausių šio rajono pertvarkymo stiprybių. „Įsteigėme CBD asociaciją, joje jau apie pusę metų kuriame bendrą viziją, lyginame įvairių Europos CBD rajonų privalumus. Dirbame su visais vystytojais, kurie turi projektus aplink Konstitucijos prospektą. Tokiu būdu siekiame harmoningo rajono vaizdo ir veikimo“, – teigia „Releven“ atstovas.

L. Kairienė nurodo, kad toks bendravimas, koks šiuo metu vykdomas dėl Šnipiškių, turėtų vykti visuose intensyviai vystomuose miesto rajonuose. Diskusijos, kuriose išklausomi gyventojų argumentai, kuriose dalyvauja ir savivaldybės atstovai, leidžia apginti visuomenės interesą nuo privataus, kad miestas būtų vystomas ne padrikai, o išlaikant vieningą viziją.

Vilkpėdė – neišnaudotas potencialas

Architektė L. Kairienė itin reikšmingų teigiamų pokyčių tikisi Vilkpėdės rajone, kuriame šiuo metu dominuoja pramoniniai objektai, neatitinkantys modernaus miesto vaizdo ir negebantys išnaudoti teritorijos potencialo.

„Vilkpėdė yra arti miesto centro esantis, gamtinį potencialą turintis rajonas, kuriame daugybė neišnaudotų teritorijų, milžiniškos galimybės. Pramonė peržiūri savo veiklą. Brangstant žemei ir infrastruktūrai, augant mokesčiams didėja jos polinkis kraustytis. Atsiranda poreikis keisti žemės naudojimo paskirtį. Šiuos plotus galima užpildyti mišrios paskirties statiniais“, – tvirtina ekspertė.

Anot jos, šis rajonas turi milžinišką potencialą tapti geidžiama vieta dirbti ir gyventi. Paskatinus NT plėtotojus statyti gyvenamuosius namus su įveiklintais pirmais aukštais, sukoncentravus mišrios paskirties statinius jis galėtų tapti viena patraukliausių Vilniaus dalių ir gyventojams, ir smulkiam verslui. Maža to, Vilkpėdė turi unikalią itin sparčios ir talpios transporto jungties su miesto centru galimybę.

„Norime į šį rajoną integruoti „Rail Baltica“ jungtį, ir geležinkelio infrastruktūrą panaudoti miesto reikmėms. Dabar šį rajoną siekiantys geležinkelio bėgiai skirti tik tarpmiestiniam keleiviniam susisiekimui. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ jau turi visą esamą infrastruktūrą, kuri, ją išnaudojus miestiečiams, leistų labai patogiai važiuoti iki pat stoties. Pridėjus tokią galimybę šio rajono gyventojams kardinaliai sutrumpėtų kelionės į miesto centrą – tai būtų neįtikėtinos vertės galimybė“, – pasakoja L. Kairienė.

Savivaldybės įmonės JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius, priduria, kad transportą modernizuotų galimybė rajonų ribose gyventojams pasiūlyti ne tik kokybišką, tankų pėsčiųjų ir dviratininkų takų tinklą. „Tokiose teritorijose būtų prasminga sukurti ir žiedinio visuomeninio transporto galimybę“, – sako jis.

Kitos pertvarkos

Vilniaus savivaldybė numato, kad artimoje ateityje dideli pokyčiai laukia transporto mazgų ir būsimų traukos centrų: Vilniaus geležinkelio stoties rajono, Verkių autobusų parko, daugiafunkcinio sporto komplekso prieigų.

„Stoties rajone viskas bus atnaujinta ir perstatyta. Tai gali būti puikus 15 minučių miesto pavyzdys, kuriame bus ir biurų, ir gyvenamųjų namų, ir visas paslaugų spektras. Susisiekimo galimybės šiame rajone irgi bus puikios – geresnės ir toliau siekiančios nei bet kurioje kitoje miesto vietoje. Geležinkelis gali smarkiai sutrumpinti keliones į atokiau esančias darbo vietas“, – prognozėmis dalinasi G. Wolfas.

L. Kairienė pažymi, kad arti senamiesčio esantys „Connect 1“ ir „Connect 2“ sklypai įgijo potencialo vystant „Rail Baltica“ projektą ir pradėjus svarstyti apie geležinkelio kelyno optimizavimą.

„Tas kelynas yra sovietinis paveldas, jis nebereikalingas. Todėl kilo klausimas – ką daryti su likusiu žemės plotu. Atsakymas – optimizuoti, leisti tankinti. Kitų miestų, ypač sostinių, stočių rajonai būna labai aktyvūs komercijos traukos taškai. Pas mus jis iš esmės neatlieka savo darbo. Mūsų stotis yra socialiai atskirta“, – permainų lūkesčius dėsto L. Kairienė.

Atsiradus šios miesto dalies pertvarkų galimybėms, Vilniaus savivaldybė siekia, kad urbanistiškai geležinkeliu perskirta teritorija susijungtų. Tokiu būdu būtų galima padidinti jos potencialą, patrauklumą plėtrai. „Norime, kad plėtotojai, žinodami, kur yra miestui svarbios teritorijos, suprastų, kad tai vietai bus skiriama daug dėmesio infrastruktūros požiūriu bei žinotų, kad mes, kaip miestas, kviečiame juos investuoti ten. Nes miestą kuriame visi – miestiečiai, miesto planuotojai, valdininkai, investuotojai. Visi turime žaisti tą patį žaidimą, nes jei veiksime atskirai, nebus koncentracijos ir naudos“, – ragina Vyriausiojo architekto biuro patarėja.

Vilniaus transformacijų žemėlapyje pažymėta ir Šiaurės miestelio rajone esanti 9 hektarų ploto Verkių autobusų parko teritorija. Numatoma, kad artimiausiais metais ji taps viena iš didžiausių pokyčių erdvių visame mieste. Svarstoma, kokią didžiausią vertę miestui sukurtų šios teritorijos konversija į daugiafunkcinę erdvę su viešosiomis erdvėmis, socialinei funkcijai, kūrybinei veiklai, viešosioms paslaugoms ir gyvenamajai funkcijai skirtais pastatais. 

Vilniaus m. sav. nuotr.