Tyrimo duomenimis, praneša FNTT, didmenine langų bei durų prekyba Kaune užsiimančios bendrovės vadovai ir kartu veikę asmenys per 2018–2019 metus iš Lenkijoje įsikūrusios įmonės, įtariama, be jokių apskaitos dokumentų nusipirko per 1,3 tūkst. langų bei durų, kurių, spėjama, tyčia neįtraukė į bendrovės apskaitą.

Siekdami realizuoti turimą produkciją ir išvengti mokėtinų mokesčių, didžiąją dalį langų bei durų įtariamieji galimai pardavė kitai tokia pačia veikla užsiimančiai įmonei, taip pat be jokių apskaitos dokumentų. Likusi dalis neapskaitytų prekių, įtariama, buvo parduota fiziniams asmenims. Šie pardavimo sandoriai nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą ir neatsispindėjo įmonės pateiktose PVM deklaracijose. Pareigūnai skaičiuoja, kad pateikę neteisingus duomenis apie pajamas, įtariamieji valstybei galėjo nesumokėti beveik 30 tūkst. eurų PVM.

Du iš įtariamųjų galimai surezgė dar vieną nevisiškai sąžiningą sandorį – pardavė įmonei priklausantį, 2013 m. pagamintą automobilį BMW 530D XDRIVE. Asmenys galimai suklastojo PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą, juose įrašę, kad automobilis buvo parduotas už 7 tūkst. eurų, nors pareigūnai įtaria, kad suma buvo gerokai didesnė ir galėjo siekti 17,6 tūkst. eurų. Įtariama, kad likusią dalį – 10,6 tūkst. eurų – abu įtariamieji pasidalino tarpusavyje.

Įtarimų dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo sulaukė ir nelegaliai langus bei duris įsigijusios bendrovės direktorius. Įtariama, kad be apskaitos dokumentų įsigijęs prekes, direktorius langus ir duris pardavė taip pat be jokių dokumentų, o pardavimo sandorių nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, nepildė reikiamų dokumentų. Skaičiuojama, kad direktorius už parduotus langus bei duris galėjo gauti beveik 131 tūkst. eurų pajamų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas. Jam surašius kaltinamąjį aktą, kaip pranešama, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotas vieno įtariamųjų turtas, kurio vertė siekia beveik 77 tūkst. eurų.

Už svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 

Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba.