Nors šiuo metu smarkiai išaugusios kainos prilėtino nekilnojamojo turto rinką sostinėje, sandorių sudaroma kiek mažiau nei iki karo Ukrainoje.

„Panaši situacija buvo ir 2014 metais. Tų metų pabaigoje Vilniuje buvo fiksuotas 15 proc. NT kainų šuolis, nors kainos krito 2015 metais, tačiau jau kitais metais jos pranoko ir 2014 metus – pasistiebė dar daugiau nei 4 proc.“, – atkreipia dėmesį į Lietuvos statistiką pranešime cituojamas R. Pleteras.

Anot jo, nors NT rinką bandoma gretinti su „amerikietiškais kalneliais“ dėl turto kreivės šokinėjimo ir kainų stabilizavimosi, NT kainos sostinėje niekada negrįžo į pirmines ir kryptingai augo visus dešimt metų.

„Tai reiškia, kad gyventojų įsigytas turtas su kiekvienais metais įgauna vis didesnę vertę net ir tuomet, jei jis buvo nupirktas prie didžiausių kainų. Tad investicijos į nekilnojamą turtą atsiperka ne po 10, bet jau po kelių metų ir su atitinkama grąža, jei toks turtas būna realizuotas antrinėje rinkoje“, – sako jis.

R. Pleteras primena, kad 2014 metais, kai buvo fiksuotas didelis kainų šuolis. Kiti metai rinką atšaldė vos 5,6 proc., o jau 2016 metais nekilnojamojo turto kainos sostinėje vėl išsaugo 9,7 proc.

„Net tada NT pirkę brangiau, po dvejų metų ne tik susigrąžino investiciją, bet ir išlošė iš jos vertės apie 5 procentus per metus“, – teigia bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas.

Anot jo, tai rodo, kad būstas ir toliau išliks viena iš geriausių investicijų – kainų kreivei leidžiantis, ji jau kitais metais pakyla į viršų, o ilgainiui išauga dar labiau.

„Per 13 metų Vilniaus būstų kainos buvo kritusios vos du kartus, tačiau ne žymiai. 2013 metais kainos krito 5,6 proc. ir po didelio 2014 metų kainų šuolio – 2015 jos sumažėjo tik 5,3 proc., bet labai greitai atsistatė į ankstesnę padėtį ir vėliau šovė į viršų“, – sako R.Pleteras.

Kalbėdamas apie pastaruosius daugiau nei 10 metų NT rinkoje, jis pabrėžia, kad beveik kiekvienais metais kainos augo, tik kartais keliais procentais, o kartais – tas šuolis buvo daug didesnis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2010 metais Vilniaus naujos statybos būsto kainos augo 5,6 proc., 2011 m. 4,8 proc., 2012 m. 8,4 proc., krito vos 5,6 proc. 2013-ais, o 2014 – jau kilo 15,3 proc., 2015 vėl krito 5,3 proc., o nuo 2016 augo 9,7 proc. ir išlaikė augimą iki pat šių metų. 2017 m. būsto kainos sostinėje kilo 5,1 proc., 2018 m. 3,9 proc., 2019 m. 4,6 proc. NT kainos sostinėje augo 6,8 proc. ir įvedus karantiną 2020 metais, o po pandemijos, 2021 metais, šoktelėjo net 18,4 proc. Registrų centro duomenimis, net ir stipriai šoktelėjus NT kainoms į viršų Vilniuje, vien 2020 metais buvo įregistruota 4762 naujų būstų pirkimo sandorių, 2021 metais joms pakilus dar 18 proc., pirminėje rinkoje buvo parduota panašus NT skaičius – 4759 butai.

Anot R. Pletero, nuolat augantys gyventojų atlyginimai, gerėjanti ekonominė padėtis šalyje bei palankesnės skolinimosi sąlygos ateityje ir toliau bus esminiai faktoriai, tiesiogiai atsiliepiantys NT rinkos pokyčiams.

„Santaupų laikymas esant didesnei infliacijai yra nuostolingas, tuo tarpu investavimas į nekilnojamą turtą jas apsaugo bei kartu gali tapti pasyviomis pajamomis. Esu linkęs manyti, kad kažkokių esminių permainų tikrai nebus, rinka taps tvaresnė, o vystytojai turės daugiau dėmesio skirti darbui su klientais, projektų originalumui, jų koncepcijai, kokybiniam išpildymui“, – sako jis.

R. Pleteras prognozuoja, kad šiais metais sostinėje bus parduota apie 3500 naujų būstų.