Nauji iššūkiai ir įsisenėjusios problemos: kas „ištrauks“ šalies ekonomiką 2023-aisiais?
2022-12-29 13:07
Nė vienas iš mūsų per savo karjerą nematė tokio iššūkių rinkinio, su kokiu mus sutiko ir lydėjo 2022-ieji. Kelerius metus kalbėdavome apie tai, kad ypač dabar, kai inovacijų ir technologijų plėtra atveria mums neregėtas naujas galimybes, visi turime atvirus kelius pokyčiams. Tačiau didžioji dalis 2022 m., rodos, buvo skirta ne naujoms galimybėms, o ekonominiams ir gamybiniams iššūkiams įveikti.

Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Nepaisant vis didesnio pasaulio ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos BVP (palyginamosiomis kainomis) III ketvirtį augo. Lietuvos pramonės sukuriamos produkcijos apimtys per I-III šių metų ketvirčius išaugo 14 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos pramonėje sukuriama bendros pridėtinės vertės dalis sudaro penktadalį Lietuvos BVP ir toji dalis yra didesnė nei visoje Europos Sąjungoje.
Nepaisant visų iššūkių, su kuriais tenka susidurti, 2022 metų trijų ketvirčių rezultatai įkvepia optimizmui. Šių metų I-III ketvirčiais Lietuvos pramonėje sukuriamos pridėtinės vertės dalis augo ir siekė 23,3 proc. bei praktiškai susilygino su Vokietijos pramonės indėliu į jos šalyje sukuriamą pridėtinę vertę (23,4 proc.).
Mūsų pramonė ir toliau išlieka vienu iš mūsų ekonomikos stiprybės ramsčių. Lietuviškos kilmės prekių eksportas nepraranda augimo spartos – augo 33,5 proc. per III ketvirtį ir 32,1 proc. per šiuos metus. Tokie rodikliai ir įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Augimo tendencijas stebime pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Nyderlanduose, neženklus (nepilnas 1 proc.) eksporto kritimas 2022 m. III ketv. buvo JAV, Švedijoje, JK, Vokietijoje.
Darbuotojų atlyginimai ir toliau auga, o įmonės iki šiol išlaikė gana stabilų darbuotojų skaičiaus augimą, kuris paskutiniu metu šiek tiek stoja. Šiemet daug veiksnių skatino darbo užmokesčio augimą šalyje – stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius. Atlyginimai augo dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų.
Lėtėjantis ekonomikos augimas, padidėjusios energijos išteklių sąnaudos ribos įmonių galimybes itin sparčiai kelti atlyginimus ateityje. Finansų ministerija prognozuoja, kad lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės: numatoma, kad 2022 m. darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 13 proc., 2023 m. – 9,1 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – 5,0 proc.
Įmonės kovoja dėl konkurencingumo išlaikymo. Lietuva visoje ES yra viena iš paskutiniųjų valstybių pagal investicijas, tenkančias vienam darbuotojui: investicijoms Lietuvoje tenka apie 5000 eurų nuo vieno darbuotojo. Nuo 2013-2014 m. darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. Mūsų sukuriamų prekių ir paslaugų gamyba brangsta ir dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties ilgainiui mūsų įmonės taps tiesiog nekonkurencingos globaliose rinkose – o turime nepamiršti, kad būtent eksportas veža mūsų ekonomiką.
Verslo atstovų nuotaikų ir elgsenos pokyčiai, sparčiau augančios žaliavų kainos, su investicinių projektų finansavimu susijusios problemos ir spartus paskolų palūkanų normų augimas bei padėties išorės aplinkoje prastėjimas gali trikdyti jau pradėtų investicinių projektų eigą ir pristabdyti naujų projektų įgyvendinimą. Visi šie iššūkiai pradeda atsispindėti Lietuvos pramonės lūkesčių indekso pokyčiuose.
Pramonės lūkesčiai prastėja, pramonės įmonių tikrumas dėl ateities mažėja. Jeigu anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, tai šiuo metu šis tikrumas apima mėnesio-dviejų laikotarpį. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis įmonės daro pauzę dėl bet kokių svarbesnių investicinių ir darbuotojų samdymo sprendimų, kol situacija kažkaip nesistabilizuos ar nepaaiškės jos dinamikos krytis. O kol kas dar galime pasidžiaugti, kad nepaisant visų geopolitinių įtampų, trūkinėjančių grandinių, stovinčių reformų mūsų valstybėje, verslas ir toliau plečia savo veiklas, atidaro naujas įmones ir gamyklas. Pramonė ne tik investuoja milijardus į materialųjį turtą, bet dar ir šiuos pinigus paskirsto po Lietuvos regionus.
Apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekė vidutiniškai 28,3 proc. Pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose, kas reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kuris tikriausiai išliks nepaisant geopolitinės krizės, gali prisidėti prie gamybos plėtrą ribojančių veiksnių. Vidutiniu laikotarpiu darbuotojų pasiūlą ir užimtumą veiks demografinė raida – visuomenės senėjimas, tarptautinė migracija.
Toks įspūdis, kad pamiršome, jog Lietuva yra sparčiausiai senstanti visuomenė Europoje. Apie tai, kad demografija, kuri yra labai glaudžiai susijusi su migracijos politikos formavimu, yra mūsų didžiausia problema, pramonininkai kalba daugiau nei 15 metų. 2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvastį. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos. Be migracijos toliaregiškos ir ilgalaikės, kryptingos politikos mes šių klausimų neišspręsime. Ir tai apima ne tik darbuotojų įsivežimą, tai apima ir studentų pritraukimą ir jų išlaikymą po studijų ir visus kitus dalykus. Todėl kitais metais švietimas ir toliaregiškas ilgalaikės migracijos ir demografijos politikos formavimas turi tapti mums visiems klausimu Nr.1.
2023 m. bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir Europos Sąjungos ekonomikai, įsitvirtinant globaliame ekonomikos žemėlapyje kaip gamybai palankiausiai vietai. Ilgalaikės klimato kaitos, konkurencingumo ir visuomenės senėjimo problemos pastaraisiais metais tapo dar aktualesnės ne tik mūsų valstybei, bet visai Europai. Tačiau politinis sutarimas dėl bendrų sprendimų tapo dar labiau fragmentiškas.
Situaciją būtina keisti, sprendžiant visoms ekonomikoms svarbiausius iššūkius: įtvirtinti tvarius energetikos krizės sprendimus ir toliau dekarbonizuoti mūsų ekonomikas nedeindustrializuojant jų; sukurti reguliavimo erdvę įmonėms, kurioms skubiai reikalinga parama; globaliose rinkose atkurti vienodas sąlygas su pagrindiniais konkurentais, priimant sprendimus derybų keliu ir didinant Europos konkurencingumą; stiprinti ES bendrąją rinką, kuri yra natūrali mūsų įmonių vidaus rinka, šalinant kliūtis bet kokiam laisvam judėjimui, skatinti taisyklėmis grindžiamą pasaulinę prekybą ir užtikrinti eksporto rinkų ir tiekimo šaltinių įvairovę bei jų plėtrą; spartinti skaitmeninimą ir sudaryti palankesnes sąlygas inovacijų diegimui; spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, kurios jau tampa pagrindiniu trukdžiu mūsų įmonių plėtrai bei gamybos procesų modernizavimui.
Nepamirškime, kad verslas veikia globaliai ir jis yra įtakojamas visų globalių tendencijų, todėl ir mūsų politikų sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į tai. Sukurkime visiems vienodas sąlygas veikti ir augti. Pradėkime 2023 m. nuo bendro veikimo, sprendžiant metų metais vis atidedamus skaudulius – tai demografija, švietimo kokybė, viešojo sektoriaus reforma, verslo aplinka ir mokesčių politikos pertvarka. Ne kartą kartota: stabiliai veikiantis verslas stiprina valstybę, kuria valstybės ir jos žmonių gerbūvį. Stipri valstybė visų pirma yra stiprus valstybės ekonomikos stuburas, o stiprios valstybės nesukursi, jei nebus dirbama ranka rankon su verslu ir verslininkais – išgirskime tai.
Komentaras
2023-03-14 11:28
Seimui pernai priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, susijusius su skirtingomis akcijų klasėmis, tikėtina, kad akcijų opcionai taps vis populiaresni. Tačiau, kaip rodo praktika, jie gali tapti ir ginčų priežastimi.
2023-03-10 08:34
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną šiais metais minėsime šeštadienį, todėl papildomo laisvadienio darbuotojams šventinei dienai neprireiks, tačiau, nepaisant to, daugeliui vis tiek priklausys trumpesnis darbo laikas išvakarėse. Advokatų kontoros „TGS Baltic" darbo teisės specializacijos grupės...
2023-03-08 14:59
Vasarį antrinėje nekilnojamo turto (NT) rinkoje Kaune ir Vilniuje didelių pokyčių kainų atžvilgiu nefiksuota, nors tiek įsigijimo, tiek nuomos skirtumai tarp miestų – reikšmingi. Tuo tarpu sostinės pirminėje rinkoje, augant pardavimų skaičiui, jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas nežymus suaktyvėjimas. R...
2023-03-08 09:48
Įprastai būsto paskolos išdavimo procesas užtrunka iki mėnesio, tačiau, neatlikus tam tikrų veiksmų, jis gali užsitęsti ir ilgiau. Kokius namų darbus reikėtų paruošti asmenims, besikreipiantiems dėl būsto paskolos ir norintiems sklandaus ir greito proceso, pasakoja „Luminor“ banko kredito produktų s...
2023-03-02 09:44
Nuo šių metų visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti žalieji – tai yra, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nors verslui vis dar kyla nemažai klausimų, kaip atitikti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kita vertus, perkančiųjų organizacijų keliami reikalavimai yra gera proga įsivertinti savo s...
2023-03-02 05:57
Vasario pirminės būsto rinkos rezultatai Vilniuje maloniai nustebino. Per mėnesį realizuoti 197 būstai (221 nauji ir 24 atšaukti pardavimai). Tai – 86 proc. padidėjimas lyginant su sausio mėnesiu (atitinkamai: 106, 144, 38), nors ir 45 proc. mažiau nei prieš metus (355, 372, 17).
2023-03-02 05:30
NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės specialistai skaičiuoja, kad per vasario mėnesį sostinėje susitarta dėl 229 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo. Tai yra reikšmingai, beveik 52 proc. daugiau nei per sausį. Kaune rinka pavasariu dar nekvepia, o per praėjusį mėnesį pardavimų ...
2023-03-01 13:11
Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų vasario mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 208 būstai ir fiksuoti 9 sutarčių nutraukimai. 67 būstai parduoti ekonominiame, 114 vidutiniame ir 18 prestižiniame segmente. Nors lėtai besipilda...
2023-03-01 09:55
Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Pagal Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas darbo sutartis gali pasibaigti net keliais pagrindais. Tačiau dažnai kyla klausimas, o kokiais visgi atvejais darbdavys negali nutraukti darbo sutarties?
2023-02-28 06:39
Lietuviškas verslas, lietuviški akcininkai, o holdingas „egzotiškoje“ Estijoje – vis dar dažnai pasitaikanti kombinacija. Priežasčių tokiam verslo sprendimui gali būti daug, tačiau svarbu nepamiršti reguliariai įvertinti tokios struktūros pliusus ir minusus, nes pastarieji dažnai gali nusverti svars...
2023-02-22 09:41
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų sausio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis...
2023-02-21 14:52
Pasirašydami būsto paskolos sutartį, gyventojai finansiškai įsipareigoja bankui vidutiniškai 25-eriems metams, tad ieškodami palankiausio paskolos pasiūlymo, jie dažnai kreipiasi į kelis bankus. Į ką būtina atkreipti dėmesį lyginant jų paskolų pasiūlymus ir kokia klaida dažniausiai daroma, pasakoja ...
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...
2023-02-20 13:22
Artėjant šiltajam sezonui visi nekantrauja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir mėgautis ne tik šiltomis dienomis, bet ir vakarais. Naujakuriai, įsigiję nuosavus namus ar kotedžus, jau pradeda planuoti terasų statybas ir smagų laiką jose su šeima ir draugais.
2023-02-14 10:58
Remiantis „Eurostat“ duomenimis 2022 m. laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje išaugo 10,24 proc., lyginant su 2021 m., o su 2020 m. – padidėjo net 114 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, 60 proc. įmonių teigia galintys įdarbinti apie 20 proc. darbuotojų, peršaši išvada, kad šie skaičiai ateityje tik...
2023-02-10 13:55
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai itin santūriai vertina šių metų perspektyvas, rodo 2023 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė šiems metams siekia 50 punktų. Tai reiškia, kad šiais metais NT rinka bus nejudri, labai atsargi ir tarps ramybės būsenoj...
2023-02-10 10:25
Lietuvos apdirbamosios pramonės indeksas 2022 m. IV ketvirtį buvo mažiausias nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 metais, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas, o apklausti įmonių vadovai teigė, kad jų artimiausios ateities nuotaikas ir lūkesčius...
2023-02-09 11:25
Darbo ginčų komisijos prie VDI 2022 metais gavo 5 873 prašymus. Palyginti su 2021 m., 2022 m. gauta apie 9 proc. daugiau prašymų. Kaip ir visais pastaraisiais metais, išlieka stabili tendencija, kad absoliuti dauguma darbo ginčų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, tačiau, pal...
2023-02-06 06:11
Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.
2023-02-03 07:10
Kėdainių tilto, per kurį dar tą pačią dieną turėjo vykti pats šalies Prezidentas, griūtis – klasikinis pavyzdys, kas atsitinka, kai formalūs reikalavimai ir vykdomi tik formaliai. Plika akimi bet kuris kėdainietis galėjo pasakyti, kad remontas – būtinas čia ir dabar. Defektus pamatė, išvadą 2022-ųjų...