2024 birželio 19 d. trečiadienis, 17:26
Reklama  |  facebook

Nauji iššūkiai ir įsisenėjusios problemos: kas „ištrauks“ šalies ekonomiką 2023-aisiais?

2022-12-29 13:07
Nė vienas iš mūsų per savo karjerą nematė tokio iššūkių rinkinio, su kokiu mus sutiko ir lydėjo 2022-ieji. Kelerius metus kalbėdavome apie tai, kad ypač dabar, kai inovacijų ir technologijų plėtra atveria mums neregėtas naujas galimybes, visi turime atvirus kelius pokyčiams. Tačiau didžioji dalis 2022 m., rodos, buvo skirta ne naujoms galimybėms, o ekonominiams ir gamybiniams iššūkiams įveikti.
nuotrauka
Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Rusijos invazija į Ukrainą didžiąją dalį pasaulio ekonomikos įstūmė į naują ekonominę krizę. Pasaulinių tiekimo grandinių, kurios ir taip sunkiai atsigavo po pandemijos sukelto šoko, sutrikimai kartu su eksponentiškai išaugusiomis energijos, žaliavų ir logistikos kainomis sukėlė ne tik infliacinį spaudimą, bet daugeliui įmonių ir naują galvasopį dėl konkurencinio išlikimo globaliose rinkose. Globaliu mastu daugelis pirminių infliacijos veiksnių, atsiradusių po pandemijos, šiuo metu mažėja, o pasauliniai energijos ir žaliavų, pavyzdžiui, metalų, kainų indeksai yra maždaug 30 proc. mažesni už metų pradžioje buvusį kainų piką. Pasaulinis Freightos konteinerių kainų indeksas, atspindintis pasaulines laivybos išlaidas, sumažėjo daugiau kaip 75 proc, tiekimo prognozuojamumas gerokai pagerėjo, nors vis dar nesiekia priešpandeminio lygio.

Nepaisant vis didesnio pasaulio ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos BVP (palyginamosiomis kainomis) III ketvirtį augo. Lietuvos pramonės sukuriamos produkcijos apimtys per I-III šių metų ketvirčius išaugo 14 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos pramonėje sukuriama bendros pridėtinės vertės dalis sudaro penktadalį Lietuvos BVP ir toji dalis yra didesnė nei visoje Europos Sąjungoje.

Nepaisant visų iššūkių, su kuriais tenka susidurti, 2022 metų trijų ketvirčių rezultatai įkvepia optimizmui. Šių metų I-III ketvirčiais Lietuvos pramonėje sukuriamos pridėtinės vertės dalis augo ir siekė 23,3 proc. bei praktiškai susilygino su Vokietijos pramonės indėliu į jos šalyje sukuriamą pridėtinę vertę (23,4 proc.).

Mūsų pramonė ir toliau išlieka vienu iš mūsų ekonomikos stiprybės ramsčių. Lietuviškos kilmės prekių eksportas nepraranda augimo spartos – augo 33,5 proc. per III ketvirtį ir 32,1 proc. per šiuos metus. Tokie rodikliai ir įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Augimo tendencijas stebime pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Nyderlanduose, neženklus (nepilnas 1 proc.) eksporto kritimas 2022 m. III ketv. buvo JAV, Švedijoje, JK, Vokietijoje.

Darbuotojų atlyginimai ir toliau auga, o įmonės iki šiol išlaikė gana stabilų darbuotojų skaičiaus augimą, kuris paskutiniu metu šiek tiek stoja. Šiemet daug veiksnių skatino darbo užmokesčio augimą šalyje – stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius. Atlyginimai augo dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų.

Lėtėjantis ekonomikos augimas, padidėjusios energijos išteklių sąnaudos ribos įmonių galimybes itin sparčiai kelti atlyginimus ateityje. Finansų ministerija prognozuoja, kad lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės: numatoma, kad 2022 m. darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 13 proc., 2023 m. – 9,1 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – 5,0 proc.

Įmonės kovoja dėl konkurencingumo išlaikymo. Lietuva visoje ES yra viena iš paskutiniųjų valstybių pagal investicijas, tenkančias vienam darbuotojui: investicijoms Lietuvoje tenka apie 5000 eurų nuo vieno darbuotojo. Nuo 2013-2014 m. darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. Mūsų sukuriamų prekių ir paslaugų gamyba brangsta ir dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties ilgainiui mūsų įmonės taps tiesiog nekonkurencingos globaliose rinkose – o turime nepamiršti, kad būtent eksportas veža mūsų ekonomiką.

Verslo atstovų nuotaikų ir elgsenos pokyčiai, sparčiau augančios žaliavų kainos, su investicinių projektų finansavimu susijusios problemos ir spartus paskolų palūkanų normų augimas bei padėties išorės aplinkoje prastėjimas gali trikdyti jau pradėtų investicinių projektų eigą ir pristabdyti naujų projektų įgyvendinimą. Visi šie iššūkiai pradeda atsispindėti Lietuvos pramonės lūkesčių indekso pokyčiuose.

Pramonės lūkesčiai prastėja, pramonės įmonių tikrumas dėl ateities mažėja. Jeigu anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, tai šiuo metu šis tikrumas apima mėnesio-dviejų laikotarpį. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis įmonės daro pauzę dėl bet kokių svarbesnių investicinių ir darbuotojų samdymo sprendimų, kol situacija kažkaip nesistabilizuos ar nepaaiškės jos dinamikos krytis. O kol kas dar galime pasidžiaugti, kad nepaisant visų geopolitinių įtampų, trūkinėjančių grandinių, stovinčių reformų mūsų valstybėje, verslas ir toliau plečia savo veiklas, atidaro naujas įmones ir gamyklas. Pramonė ne tik investuoja milijardus į materialųjį turtą, bet dar ir šiuos pinigus paskirsto po Lietuvos regionus.

Apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekė vidutiniškai 28,3 proc. Pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose, kas reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kuris tikriausiai išliks nepaisant geopolitinės krizės, gali prisidėti prie gamybos plėtrą ribojančių veiksnių. Vidutiniu laikotarpiu darbuotojų pasiūlą ir užimtumą veiks demografinė raida – visuomenės senėjimas, tarptautinė migracija.

Toks įspūdis, kad pamiršome, jog Lietuva yra sparčiausiai senstanti visuomenė Europoje. Apie tai, kad demografija, kuri yra labai glaudžiai susijusi su migracijos politikos formavimu, yra mūsų didžiausia problema, pramonininkai kalba daugiau nei 15 metų. 2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvastį. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos. Be migracijos toliaregiškos ir ilgalaikės, kryptingos politikos mes šių klausimų neišspręsime. Ir tai apima ne tik darbuotojų įsivežimą, tai apima ir studentų pritraukimą ir jų išlaikymą po studijų ir visus kitus dalykus. Todėl kitais metais švietimas ir toliaregiškas ilgalaikės migracijos ir demografijos politikos formavimas turi tapti mums visiems klausimu Nr.1.

2023 m. bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir Europos Sąjungos ekonomikai, įsitvirtinant globaliame ekonomikos žemėlapyje kaip gamybai palankiausiai vietai. Ilgalaikės klimato kaitos, konkurencingumo ir visuomenės senėjimo problemos pastaraisiais metais tapo dar aktualesnės ne tik mūsų valstybei, bet visai Europai. Tačiau politinis sutarimas dėl bendrų sprendimų tapo dar labiau fragmentiškas.

Situaciją būtina keisti, sprendžiant visoms ekonomikoms svarbiausius iššūkius: įtvirtinti tvarius energetikos krizės sprendimus ir toliau dekarbonizuoti mūsų ekonomikas nedeindustrializuojant jų; sukurti reguliavimo erdvę įmonėms, kurioms skubiai reikalinga parama; globaliose rinkose atkurti vienodas sąlygas su pagrindiniais konkurentais, priimant sprendimus derybų keliu ir didinant Europos konkurencingumą; stiprinti ES bendrąją rinką, kuri yra natūrali mūsų įmonių vidaus rinka, šalinant kliūtis bet kokiam laisvam judėjimui, skatinti taisyklėmis grindžiamą pasaulinę prekybą ir užtikrinti eksporto rinkų ir tiekimo šaltinių įvairovę bei jų plėtrą; spartinti skaitmeninimą ir sudaryti palankesnes sąlygas inovacijų diegimui; spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, kurios jau tampa pagrindiniu trukdžiu mūsų įmonių plėtrai bei gamybos procesų modernizavimui.

Nepamirškime, kad verslas veikia globaliai ir jis yra įtakojamas visų globalių tendencijų, todėl ir mūsų politikų sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į tai. Sukurkime visiems vienodas sąlygas veikti ir augti. Pradėkime 2023 m. nuo bendro veikimo, sprendžiant metų metais vis atidedamus skaudulius – tai demografija, švietimo kokybė, viešojo sektoriaus reforma, verslo aplinka ir mokesčių politikos pertvarka. Ne kartą kartota: stabiliai veikiantis verslas stiprina valstybę, kuria valstybės ir jos žmonių gerbūvį. Stipri valstybė visų pirma yra stiprus valstybės ekonomikos stuburas, o stiprios valstybės nesukursi, jei nebus dirbama ranka rankon su verslu ir verslininkais – išgirskime tai.  
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-06-19 11:53
Nesvarbu, ar užsiimate individualia veikla, esate MB, UAB ar didžiulė verslo korporacija, fizinis ar juridinis asmuo – tarptautinių sankcijų nustatyti draudimai ir pareigos galioja ir jums. Sankcijų kontrolė privaloma visiems.
nuotrauka
2024-06-18 09:33
Vis pasirodant itin karštoms dienoms VDI atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
nuotrauka
2024-06-14 10:19
Kredito istorija – neatsiejama finansinio gyvenimo dalis, kuri gali nulemti, ar gausite būsto paskolą iš banko. Nors savo kredito istoriją kuriame kasdien ir, jei turime tam skirtų žinių, tai daryti gan paprasta, apie ją vis dar egzistuoja klaidingų įsitikinimų. Kokie yra trys kredito istorijos mita...
nuotrauka
2024-06-13 10:42
Nuo liepos 1 d. griežtėja bausmės už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Darbdaviams, su darbuotojais nesudariusiems darbo sutarties ar nepranešusiems „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, net kelis kartus didės finansinės baudos, o nelegalia...
nuotrauka
2024-06-13 09:12
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gegužės mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėne...
nuotrauka
2024-06-12 09:01
Darbostogos užsienyje ar tik nuotolinis darbas iš namų – per koronaviruso pandemiją įsitvirtinę modeliai niekur nedingo, nors tuo ne visada džiaugiasi darbdaviai. Bet jie turėtų žinoti, kad kai kurių darbuotojų teisė į nuotolinį darbą įtvirtinta ir Darbo kodekse, pažymi advokatė, „TGS Baltic“ partne...
nuotrauka
2024-06-07 13:14
Naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas staigmenų nepateikė – finansų rinkos ir tikėjosi ECB pinigų politikos laisvėjimo. Jau kurį laiką pinga gyventojų ir įmonių naujas skolinimasis, labiau ryškėja būsto kreditavimo atsigavimo ženklai. Gyventojų terminuotųjų indėlių apimtis auga lėtėjančiais ...
nuotrauka
2024-06-05 14:56
Tiekėjų konkurencijos apribojimas ar tik formalus neatitikimas? Dvi labai panašios bylos dėl pažeidimo viešųjų pirkimų dokumentuose ir skirtingi situacijos išaiškinimai aukštesnės instancijos teisme sukūrė temą, aktualią pirmiausia tiems, kurie dirba su ES finansuojamais projektais ir įgyvendina pir...
nuotrauka
2024-06-04 13:42
Už lango vasara, tad dalis ruošiasi atostogoms arba jau jomis mėgaujasi. Bet yra tokių, kurie visai neatostogauja ir turi prikaupę po du mėnesius laisvų dienų ar net daugiau.
nuotrauka
2024-06-04 08:59
VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės...
nuotrauka
2024-05-31 14:53
Pavarčius parduodamų būstų skelbimus, nesunku pastebėti, kad seniau statyti žemesnės energinės klasės būstai pasižymi patrauklesnėmis kainomis. Kita vertus, už jų gali slypėti tūkstančius eurų per metus siekiančios išlaidos. Kokios jos ir kuo pasižymi skirtingos pastatų energinės klasės, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-31 09:50
Nors daugelis būsto paskolų gavėjų, ne paslaptis, mėgsta pakeiksnoti bankus dėl aukštų paskolų palūkanų, visgi tikslinga pirmiausia pasiremti statistika. O ji akivaizdžiai rodo, kad bankų „apetitas" mąžta – per 4 metus būsto paskolų palūkanų marža sumažėjo beveik trečdaliu. Tai palanki žinia norinti...
nuotrauka
2024-05-30 14:02
Daugeliui valstybinių vandens telkinių pakrančių naujakurių kyla klausimų, kaip laikinus statinius įrengti teisingai. Mat neturintys reikalingų dokumentų gali gauti baudą, siekiančią beveik 600 eurų, sako Tomas Steponavičius, advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas. Jis atskleidžia, ką būti...
nuotrauka
2024-05-29 15:14
Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu arba elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
nuotrauka
2024-05-23 13:40
Vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims. Vis dėlto, griežta amžiaus riba neegzistuoja ir viskas priklauso nuo asmens pajamų tvarumo, skolinimosi istorijos ir kitų faktorių. Ką dar reikėtų žinoti apie būsto paskolos ėmimą vyresniame amžiuje, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-21 14:08
Darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius. Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK dažniausiai nagrinėjami ginčai yra individualūs, t. y. nesutarimai tarp darbuotojo ir d...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Po artimojo mirties žmonės paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto paskolas. Ką reikėtų žinoti susidūrus su tokia situacija, pataria „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-05-14 13:21
Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis peri...
nuotrauka
2024-05-14 09:50
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (toliau – LRATCA) kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą dėl nepaaiškinamų kogeneracinių jėgainių veiksmų, kai vienašališkai yra mažinami priimtų energetinę vertę turinčių atliekų kiekiai iš regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC...
nuotrauka
2024-05-10 07:44
Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama. Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas šiuo metu naudingas tik vienai pusei. Iš ve...

Statybunaujienos.lt » Komentaras