2023 gruodžio 9 d. šeštadienis, 17:25
Reklama  |  facebook

Nauji iššūkiai ir įsisenėjusios problemos: kas „ištrauks“ šalies ekonomiką 2023-aisiais?

2022-12-29 13:07
Nė vienas iš mūsų per savo karjerą nematė tokio iššūkių rinkinio, su kokiu mus sutiko ir lydėjo 2022-ieji. Kelerius metus kalbėdavome apie tai, kad ypač dabar, kai inovacijų ir technologijų plėtra atveria mums neregėtas naujas galimybes, visi turime atvirus kelius pokyčiams. Tačiau didžioji dalis 2022 m., rodos, buvo skirta ne naujoms galimybėms, o ekonominiams ir gamybiniams iššūkiams įveikti.
nuotrauka
Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Rusijos invazija į Ukrainą didžiąją dalį pasaulio ekonomikos įstūmė į naują ekonominę krizę. Pasaulinių tiekimo grandinių, kurios ir taip sunkiai atsigavo po pandemijos sukelto šoko, sutrikimai kartu su eksponentiškai išaugusiomis energijos, žaliavų ir logistikos kainomis sukėlė ne tik infliacinį spaudimą, bet daugeliui įmonių ir naują galvasopį dėl konkurencinio išlikimo globaliose rinkose. Globaliu mastu daugelis pirminių infliacijos veiksnių, atsiradusių po pandemijos, šiuo metu mažėja, o pasauliniai energijos ir žaliavų, pavyzdžiui, metalų, kainų indeksai yra maždaug 30 proc. mažesni už metų pradžioje buvusį kainų piką. Pasaulinis Freightos konteinerių kainų indeksas, atspindintis pasaulines laivybos išlaidas, sumažėjo daugiau kaip 75 proc, tiekimo prognozuojamumas gerokai pagerėjo, nors vis dar nesiekia priešpandeminio lygio.

Nepaisant vis didesnio pasaulio ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos BVP (palyginamosiomis kainomis) III ketvirtį augo. Lietuvos pramonės sukuriamos produkcijos apimtys per I-III šių metų ketvirčius išaugo 14 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos pramonėje sukuriama bendros pridėtinės vertės dalis sudaro penktadalį Lietuvos BVP ir toji dalis yra didesnė nei visoje Europos Sąjungoje.

Nepaisant visų iššūkių, su kuriais tenka susidurti, 2022 metų trijų ketvirčių rezultatai įkvepia optimizmui. Šių metų I-III ketvirčiais Lietuvos pramonėje sukuriamos pridėtinės vertės dalis augo ir siekė 23,3 proc. bei praktiškai susilygino su Vokietijos pramonės indėliu į jos šalyje sukuriamą pridėtinę vertę (23,4 proc.).

Mūsų pramonė ir toliau išlieka vienu iš mūsų ekonomikos stiprybės ramsčių. Lietuviškos kilmės prekių eksportas nepraranda augimo spartos – augo 33,5 proc. per III ketvirtį ir 32,1 proc. per šiuos metus. Tokie rodikliai ir įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Augimo tendencijas stebime pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Nyderlanduose, neženklus (nepilnas 1 proc.) eksporto kritimas 2022 m. III ketv. buvo JAV, Švedijoje, JK, Vokietijoje.

Darbuotojų atlyginimai ir toliau auga, o įmonės iki šiol išlaikė gana stabilų darbuotojų skaičiaus augimą, kuris paskutiniu metu šiek tiek stoja. Šiemet daug veiksnių skatino darbo užmokesčio augimą šalyje – stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius. Atlyginimai augo dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų.

Lėtėjantis ekonomikos augimas, padidėjusios energijos išteklių sąnaudos ribos įmonių galimybes itin sparčiai kelti atlyginimus ateityje. Finansų ministerija prognozuoja, kad lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės: numatoma, kad 2022 m. darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 13 proc., 2023 m. – 9,1 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – 5,0 proc.

Įmonės kovoja dėl konkurencingumo išlaikymo. Lietuva visoje ES yra viena iš paskutiniųjų valstybių pagal investicijas, tenkančias vienam darbuotojui: investicijoms Lietuvoje tenka apie 5000 eurų nuo vieno darbuotojo. Nuo 2013-2014 m. darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. Mūsų sukuriamų prekių ir paslaugų gamyba brangsta ir dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties ilgainiui mūsų įmonės taps tiesiog nekonkurencingos globaliose rinkose – o turime nepamiršti, kad būtent eksportas veža mūsų ekonomiką.

Verslo atstovų nuotaikų ir elgsenos pokyčiai, sparčiau augančios žaliavų kainos, su investicinių projektų finansavimu susijusios problemos ir spartus paskolų palūkanų normų augimas bei padėties išorės aplinkoje prastėjimas gali trikdyti jau pradėtų investicinių projektų eigą ir pristabdyti naujų projektų įgyvendinimą. Visi šie iššūkiai pradeda atsispindėti Lietuvos pramonės lūkesčių indekso pokyčiuose.

Pramonės lūkesčiai prastėja, pramonės įmonių tikrumas dėl ateities mažėja. Jeigu anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, tai šiuo metu šis tikrumas apima mėnesio-dviejų laikotarpį. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis įmonės daro pauzę dėl bet kokių svarbesnių investicinių ir darbuotojų samdymo sprendimų, kol situacija kažkaip nesistabilizuos ar nepaaiškės jos dinamikos krytis. O kol kas dar galime pasidžiaugti, kad nepaisant visų geopolitinių įtampų, trūkinėjančių grandinių, stovinčių reformų mūsų valstybėje, verslas ir toliau plečia savo veiklas, atidaro naujas įmones ir gamyklas. Pramonė ne tik investuoja milijardus į materialųjį turtą, bet dar ir šiuos pinigus paskirsto po Lietuvos regionus.

Apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekė vidutiniškai 28,3 proc. Pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose, kas reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kuris tikriausiai išliks nepaisant geopolitinės krizės, gali prisidėti prie gamybos plėtrą ribojančių veiksnių. Vidutiniu laikotarpiu darbuotojų pasiūlą ir užimtumą veiks demografinė raida – visuomenės senėjimas, tarptautinė migracija.

Toks įspūdis, kad pamiršome, jog Lietuva yra sparčiausiai senstanti visuomenė Europoje. Apie tai, kad demografija, kuri yra labai glaudžiai susijusi su migracijos politikos formavimu, yra mūsų didžiausia problema, pramonininkai kalba daugiau nei 15 metų. 2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvastį. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos. Be migracijos toliaregiškos ir ilgalaikės, kryptingos politikos mes šių klausimų neišspręsime. Ir tai apima ne tik darbuotojų įsivežimą, tai apima ir studentų pritraukimą ir jų išlaikymą po studijų ir visus kitus dalykus. Todėl kitais metais švietimas ir toliaregiškas ilgalaikės migracijos ir demografijos politikos formavimas turi tapti mums visiems klausimu Nr.1.

2023 m. bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir Europos Sąjungos ekonomikai, įsitvirtinant globaliame ekonomikos žemėlapyje kaip gamybai palankiausiai vietai. Ilgalaikės klimato kaitos, konkurencingumo ir visuomenės senėjimo problemos pastaraisiais metais tapo dar aktualesnės ne tik mūsų valstybei, bet visai Europai. Tačiau politinis sutarimas dėl bendrų sprendimų tapo dar labiau fragmentiškas.

Situaciją būtina keisti, sprendžiant visoms ekonomikoms svarbiausius iššūkius: įtvirtinti tvarius energetikos krizės sprendimus ir toliau dekarbonizuoti mūsų ekonomikas nedeindustrializuojant jų; sukurti reguliavimo erdvę įmonėms, kurioms skubiai reikalinga parama; globaliose rinkose atkurti vienodas sąlygas su pagrindiniais konkurentais, priimant sprendimus derybų keliu ir didinant Europos konkurencingumą; stiprinti ES bendrąją rinką, kuri yra natūrali mūsų įmonių vidaus rinka, šalinant kliūtis bet kokiam laisvam judėjimui, skatinti taisyklėmis grindžiamą pasaulinę prekybą ir užtikrinti eksporto rinkų ir tiekimo šaltinių įvairovę bei jų plėtrą; spartinti skaitmeninimą ir sudaryti palankesnes sąlygas inovacijų diegimui; spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, kurios jau tampa pagrindiniu trukdžiu mūsų įmonių plėtrai bei gamybos procesų modernizavimui.

Nepamirškime, kad verslas veikia globaliai ir jis yra įtakojamas visų globalių tendencijų, todėl ir mūsų politikų sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į tai. Sukurkime visiems vienodas sąlygas veikti ir augti. Pradėkime 2023 m. nuo bendro veikimo, sprendžiant metų metais vis atidedamus skaudulius – tai demografija, švietimo kokybė, viešojo sektoriaus reforma, verslo aplinka ir mokesčių politikos pertvarka. Ne kartą kartota: stabiliai veikiantis verslas stiprina valstybę, kuria valstybės ir jos žmonių gerbūvį. Stipri valstybė visų pirma yra stiprus valstybės ekonomikos stuburas, o stiprios valstybės nesukursi, jei nebus dirbama ranka rankon su verslu ir verslininkais – išgirskime tai.  
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2023-12-08 10:05
Kariniai konfliktai, neramumai rinkoje, kainų augimas ir sumažėjusi perkamoji galia – ne pats lengviausias laikas kai kuriems verslams. Nereta įmonė šiandien susiduria su sunkumais, kuriuos išspręsti pavyksta ne visada. Tokiais atvejais labai svarbu laiku pastebėti problemas ir, jei atėjo laikas, kr...
nuotrauka
2023-12-06 14:39
Tiek teisininkai, tiek verslo atstovai jau yra pastebėję tendenciją, jog metams artėjant į pabaigą įmonės sulaukia didesnio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesio dėl pagausėjusių pavedimų tikrinti. Pastaruoju metu VMI itin didelį dėmesį skiria plonosios kapitalizacijos taisyklei. Būtent pas...
nuotrauka
2023-12-05 09:41
Darbo kodekso 52 str. nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties ša...
nuotrauka
2023-12-01 14:13
Trijų didžiausių Lietuvos miestų rinkos išlieka labai panašiame aktyvumo lygyje, remdamiesi preliminariais lapkričio mėn. duomenimis, teigia kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikai. Prieš šventinį laikotarpį stebimas įprastas sezoninis sulėtėjimas, tačiau Vilniuje tai yra š...
nuotrauka
2023-11-30 09:29
Nepaisant įvairių per pastaruosius pusantrų metų patirtų iššūkių, Lietuvos gyventojų noras turėti nuosavą būstą nemažėja, tačiau jam besiskolinantys žmonės pasikeitė. 2022–2023 metų „Luminor" banko duomenys rodo, kad būstą su paskola dažniau perka vyresni gyventojai, pastebimi skirtumai ir tarp besi...
nuotrauka
2023-11-22 13:25
Per pandemiją įkaitusi šalies nekilnojamojo turto (NT) rinka pastebimai atvėso – sandorių skaičius yra sumažėjęs, reikšmingai prislopo ir kainų augimas. Apie tai, kokios priemonės sustiprintų NT rinkos, taip pat ir visos finansų sistemos atsparumą padidėjusių palūkanų aplinkoje, kaip padidinti kokyb...
nuotrauka
2023-11-20 13:04
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai įmonės šventiniu laikotarpiu visiškai sustabdo savo veiklą ir visi darbuotojai tuo metu išeina atostogų. Tiesa, nors tokia praktika egzistuoja jau kurį laiką, daugeliui vis dar kyla klausimų, ar tokios atostogos tikrai turėtų būti išskaičiuojamos iš darbuotojo kasme...
nuotrauka
2023-11-15 11:28
Būstas – bene brangiausias pirkinys gyvenime, o jo įsigijimas – vienas atsakingiausių sprendimų. Šią mantrą kartoja visi, tačiau faktas: būsto įsigijimas gali kelti stresą, nes šiame procese – daug terminų, dokumentų, pinigų ir panašiai. Jam suvaldyti reikia žinių ir kompetencijos, nesvarbu kokį būs...
nuotrauka
2023-11-13 12:50
Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžius reglamentuoja Darbo kodekso 119 straipsnis.
nuotrauka
2023-11-10 15:03
Po Rusijos invazijos į Ukrainą visų Europos valstybių darbotvarkėse viena pagrindinių temų – gynybos stiprinimas, kuriam skiriamas vis didesnis finansavimas. Kartu didėja ir strateginės reikšmės infrastruktūros projektų užsakymų skaičius bei spartinamas pats projektų įgyvendinimas, o tai sukuria nau...
nuotrauka
2023-11-08 13:04
Įmonėje atėjo laikas pokyčiams, truputį keičiate darbo organizavimo tvarką, todėl atsiranda perteklinių funkcijų ir, panašu, kad teks atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais. O galbūt kai kuriuos įmonės skyrius tenka perkelti į kitą miestą ir ne visi darbuotojai su tuo sutinka? Vienintelis kelias ...
nuotrauka
2023-11-07 08:04
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Tačiau juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pavyzdžiui, sukčiavim...
nuotrauka
2023-10-30 11:03
Verslas supranta, kad intelektinę nuosavybę reikia saugoti, bet kaip konkrečiai tai padaryti, žino ne visi. Tai parodė nuo rugsėjo vykstančios nemokamos ekspertų konsultacijos verslo įmonėms, mokslo įstaigoms ir visuomenei.
nuotrauka
2023-10-27 14:30
Iki seniai regėtų aukštumų pakilusios palūkanos, geopolitinis neapibrėžtumas ir stojanti ekonomika pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) kainas Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje, tačiau Lietuvoje NT kainos demonstruoja žemaitišką užsispyrimą.
nuotrauka
2023-10-25 13:14
Paveldėjimas yra vienas seniausių teisinių procesų, kurio esmė yra ganėtinai instinktyvi – palikėjo turtas perduodamas gyvam įpėdiniui. Jeigu ne socialinė raida, globalizacija ir daugybė istorinių filosofų bei teisininkų pamąstymų, galėtume užbaigti šį straipsnį pirmuoju sakiniu. Tačiau laikui bėgan...
nuotrauka
2023-10-23 14:28
Keičiantis darbo ar gyvenimo sąlygoms, neretai gali keistis ir pačių darbuotojų poreikiai – kai kurie keičia darbą, o kai kurie gali norėti sumažinti arba padidinti savo darbo laiką. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, taip ir keičiant darbo laiką tiek darbdaviui, tiek darbuotojui galioja Darbo kod...
nuotrauka
2023-10-19 11:42
Pastaruoju metu karščiausia su nekilnojamuoju turtu (NT) susijusi tema tapo būsto įperkamumas. Dar visai neseniai Vilnius galėjo didžiuotis vienomis geriausių sąlygų įsigyti būstą Europoje. Dabar šis rodiklis smuko į seniai nematytas žemumas.
nuotrauka
2023-10-18 08:26
Verslo aplinka susideda iš dviejų dėmenų – klientai ir aplinka, susijusi su kolektyvu. 98 proc. STATICUS projektų yra įgyvendinama užsienyje, daugiausiai veikiame Jungtinėje Karalystėje bei Šiaurės Europoje. Tokia įmonės veikla turi įtakos ir mūsų darbuotojams: tai kitokia darbo kultūra, kitokie nei...
nuotrauka
2023-10-18 08:25
Statybų sektorius, kaip ir visa verslo aplinka, nuolat keičiasi ir tobulėja. Galime pasidžiaugti, kad pavyko pasiekti susitarimų, padedančių skaidrinti ir modernizuoti sektorių ir užtikrintai žvelgti į ateitį. Išskirčiau pažangą viešųjų pirkimų procese – standartizuota rangos sutartis, įdiegta Staty...
nuotrauka
2023-10-17 10:36
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė (2023 metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 0,4% augimas).

Statybunaujienos.lt » Komentaras