Nauji iššūkiai ir įsisenėjusios problemos: kas „ištrauks“ šalies ekonomiką 2023-aisiais?
2022-12-29 13:07
Nė vienas iš mūsų per savo karjerą nematė tokio iššūkių rinkinio, su kokiu mus sutiko ir lydėjo 2022-ieji. Kelerius metus kalbėdavome apie tai, kad ypač dabar, kai inovacijų ir technologijų plėtra atveria mums neregėtas naujas galimybes, visi turime atvirus kelius pokyčiams. Tačiau didžioji dalis 2022 m., rodos, buvo skirta ne naujoms galimybėms, o ekonominiams ir gamybiniams iššūkiams įveikti.

Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Nepaisant vis didesnio pasaulio ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos BVP (palyginamosiomis kainomis) III ketvirtį augo. Lietuvos pramonės sukuriamos produkcijos apimtys per I-III šių metų ketvirčius išaugo 14 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos pramonėje sukuriama bendros pridėtinės vertės dalis sudaro penktadalį Lietuvos BVP ir toji dalis yra didesnė nei visoje Europos Sąjungoje.
Nepaisant visų iššūkių, su kuriais tenka susidurti, 2022 metų trijų ketvirčių rezultatai įkvepia optimizmui. Šių metų I-III ketvirčiais Lietuvos pramonėje sukuriamos pridėtinės vertės dalis augo ir siekė 23,3 proc. bei praktiškai susilygino su Vokietijos pramonės indėliu į jos šalyje sukuriamą pridėtinę vertę (23,4 proc.).
Mūsų pramonė ir toliau išlieka vienu iš mūsų ekonomikos stiprybės ramsčių. Lietuviškos kilmės prekių eksportas nepraranda augimo spartos – augo 33,5 proc. per III ketvirtį ir 32,1 proc. per šiuos metus. Tokie rodikliai ir įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Augimo tendencijas stebime pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Nyderlanduose, neženklus (nepilnas 1 proc.) eksporto kritimas 2022 m. III ketv. buvo JAV, Švedijoje, JK, Vokietijoje.
Darbuotojų atlyginimai ir toliau auga, o įmonės iki šiol išlaikė gana stabilų darbuotojų skaičiaus augimą, kuris paskutiniu metu šiek tiek stoja. Šiemet daug veiksnių skatino darbo užmokesčio augimą šalyje – stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius. Atlyginimai augo dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų.
Lėtėjantis ekonomikos augimas, padidėjusios energijos išteklių sąnaudos ribos įmonių galimybes itin sparčiai kelti atlyginimus ateityje. Finansų ministerija prognozuoja, kad lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės: numatoma, kad 2022 m. darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 13 proc., 2023 m. – 9,1 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – 5,0 proc.
Įmonės kovoja dėl konkurencingumo išlaikymo. Lietuva visoje ES yra viena iš paskutiniųjų valstybių pagal investicijas, tenkančias vienam darbuotojui: investicijoms Lietuvoje tenka apie 5000 eurų nuo vieno darbuotojo. Nuo 2013-2014 m. darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. Mūsų sukuriamų prekių ir paslaugų gamyba brangsta ir dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties ilgainiui mūsų įmonės taps tiesiog nekonkurencingos globaliose rinkose – o turime nepamiršti, kad būtent eksportas veža mūsų ekonomiką.
Verslo atstovų nuotaikų ir elgsenos pokyčiai, sparčiau augančios žaliavų kainos, su investicinių projektų finansavimu susijusios problemos ir spartus paskolų palūkanų normų augimas bei padėties išorės aplinkoje prastėjimas gali trikdyti jau pradėtų investicinių projektų eigą ir pristabdyti naujų projektų įgyvendinimą. Visi šie iššūkiai pradeda atsispindėti Lietuvos pramonės lūkesčių indekso pokyčiuose.
Pramonės lūkesčiai prastėja, pramonės įmonių tikrumas dėl ateities mažėja. Jeigu anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, tai šiuo metu šis tikrumas apima mėnesio-dviejų laikotarpį. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis įmonės daro pauzę dėl bet kokių svarbesnių investicinių ir darbuotojų samdymo sprendimų, kol situacija kažkaip nesistabilizuos ar nepaaiškės jos dinamikos krytis. O kol kas dar galime pasidžiaugti, kad nepaisant visų geopolitinių įtampų, trūkinėjančių grandinių, stovinčių reformų mūsų valstybėje, verslas ir toliau plečia savo veiklas, atidaro naujas įmones ir gamyklas. Pramonė ne tik investuoja milijardus į materialųjį turtą, bet dar ir šiuos pinigus paskirsto po Lietuvos regionus.
Apdirbamosios gamybos investicijos Lietuvos regionuose siekė vidutiniškai 28,3 proc. Pramonės didžiausios investicijos yra ne didmiesčiuose, kas reiškia, kad mes kuriame darbo vietas regionuose, kurių gyvasties palaikymas yra ypatingai svarbus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kuris tikriausiai išliks nepaisant geopolitinės krizės, gali prisidėti prie gamybos plėtrą ribojančių veiksnių. Vidutiniu laikotarpiu darbuotojų pasiūlą ir užimtumą veiks demografinė raida – visuomenės senėjimas, tarptautinė migracija.
Toks įspūdis, kad pamiršome, jog Lietuva yra sparčiausiai senstanti visuomenė Europoje. Apie tai, kad demografija, kuri yra labai glaudžiai susijusi su migracijos politikos formavimu, yra mūsų didžiausia problema, pramonininkai kalba daugiau nei 15 metų. 2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvastį. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos. Be migracijos toliaregiškos ir ilgalaikės, kryptingos politikos mes šių klausimų neišspręsime. Ir tai apima ne tik darbuotojų įsivežimą, tai apima ir studentų pritraukimą ir jų išlaikymą po studijų ir visus kitus dalykus. Todėl kitais metais švietimas ir toliaregiškas ilgalaikės migracijos ir demografijos politikos formavimas turi tapti mums visiems klausimu Nr.1.
2023 m. bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir Europos Sąjungos ekonomikai, įsitvirtinant globaliame ekonomikos žemėlapyje kaip gamybai palankiausiai vietai. Ilgalaikės klimato kaitos, konkurencingumo ir visuomenės senėjimo problemos pastaraisiais metais tapo dar aktualesnės ne tik mūsų valstybei, bet visai Europai. Tačiau politinis sutarimas dėl bendrų sprendimų tapo dar labiau fragmentiškas.
Situaciją būtina keisti, sprendžiant visoms ekonomikoms svarbiausius iššūkius: įtvirtinti tvarius energetikos krizės sprendimus ir toliau dekarbonizuoti mūsų ekonomikas nedeindustrializuojant jų; sukurti reguliavimo erdvę įmonėms, kurioms skubiai reikalinga parama; globaliose rinkose atkurti vienodas sąlygas su pagrindiniais konkurentais, priimant sprendimus derybų keliu ir didinant Europos konkurencingumą; stiprinti ES bendrąją rinką, kuri yra natūrali mūsų įmonių vidaus rinka, šalinant kliūtis bet kokiam laisvam judėjimui, skatinti taisyklėmis grindžiamą pasaulinę prekybą ir užtikrinti eksporto rinkų ir tiekimo šaltinių įvairovę bei jų plėtrą; spartinti skaitmeninimą ir sudaryti palankesnes sąlygas inovacijų diegimui; spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, kurios jau tampa pagrindiniu trukdžiu mūsų įmonių plėtrai bei gamybos procesų modernizavimui.
Nepamirškime, kad verslas veikia globaliai ir jis yra įtakojamas visų globalių tendencijų, todėl ir mūsų politikų sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į tai. Sukurkime visiems vienodas sąlygas veikti ir augti. Pradėkime 2023 m. nuo bendro veikimo, sprendžiant metų metais vis atidedamus skaudulius – tai demografija, švietimo kokybė, viešojo sektoriaus reforma, verslo aplinka ir mokesčių politikos pertvarka. Ne kartą kartota: stabiliai veikiantis verslas stiprina valstybę, kuria valstybės ir jos žmonių gerbūvį. Stipri valstybė visų pirma yra stiprus valstybės ekonomikos stuburas, o stiprios valstybės nesukursi, jei nebus dirbama ranka rankon su verslu ir verslininkais – išgirskime tai.
Komentaras
2025-02-10 16:36
Paskolų įmonėms palūkanų normoms nustojus mažėti, įmonės pasyviau derasi dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų, tačiau apskritai kreditavimo sparta nemažėja. Gyventojai aktyviai skolinasi tiek būstui, tiek vartojimo reikmėms, o pingant skolinimuisi, per 2024 m. persitarė dėl beveik dešimtadalio būsto p...
2025-02-06 12:45
Naujas būstas naujame daugiabutyje, tačiau be šildymo ar su neveikiančiu liftu. Tokių istorijų pasitaiko vis dažniau, tačiau ne visi atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai tokios situacijos kyla žmonėms nusipirkus būstą nebaigtame statyti daugiabutyje. Nors dažnu atveju tokiose patalpose žmonės aps...
2025-02-06 09:22
Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti paskolos mokėjimą, o nuo šių metų vasario mėn. šis procesas tapo gerokai paprastesnis. Tačiau svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis paskolos refinansavimas gali kainuoti papildomai, o kuriais atvejais tai galite padaryti nemokamai bei kada tai iš tiesų na...
2025-02-06 08:43
Prieš pusmetį išnuomojote savo gyvenamąjį būstą draugės bendradarbiui. Jūs pažįstami, esate buvę bendrame gimtadienyje, tad laikinai dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų susitarėte žodžiu, o „formalumus juk sutvarkysime vėliau“. Jau tris mėnesius „pažįstamas“ nekelia ragelio, neatidaro durų ir nemoka Ju...
2025-02-05 08:33
Nors lietuviai pasižymi lojalumu savo bankams, ši tendencija po truputį keičiasi, sako paskolų ekspertai. Norėdami sutaupyti, būsto paskolų turėtojai jas vis dažniau perkelia pas kitus, geresnes sąlygas pasiūliusius kredito davėjus.
2025-02-03 18:39
Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatins pasidomėti, ar jie galėtų pasilengvinti savo finansinę naštą. Iki šiol buvęs sudėtingas ir palyginti brangus, refinansavimas tampa prieinamas kone kiekvienam, tačiau specialistai patari...
2025-01-31 08:23
Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą – nuo 3 iki 2,75 proc. Ką tai reiškia būsto paskolų turėtojams, pasakoja „Luminor" mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
2025-01-30 16:28
Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). ...
2025-01-30 13:02
Šių metų paroda BAU 2025, bent jau pramoninių grindų dangų sektoriuje, buvo mažesnė ir ne tokia koncentruota kaip anksčiau. Mačiau mažiau mūsų srities naujovių, tačiau tai vis tiek išliko svarbus renginys, leidžiantis stebėti, kaip keičiasi statybos pramonė ir kuria kryptimi juda inovacijos.
2025-01-30 06:49
Pirmą kartą dalyvavome tokio masto tarptautinėje parodoje su komanda – septyniais mūsų įmonės specialistais. Tai buvo įkvepianti ir vertinga patirtis, tačiau supratome, kad tokiai parodai reikia ruoštis iš anksto: apibrėžti tikslus, įvertinti įmonės poreikius, kad iš renginio gautume didžiausią įman...
2025-01-30 06:40
Parodoje BAU 2025 turėjau galimybę susitikti su partneriais, su kuriais mūsų įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja. Tai buvo puiki proga gyvai pamatyti, ką jie sukūrė ir pagamino per pastaruosius dvejus metus. Be to, šis renginys leido ne tik atnaujinti ryšius, bet ir įvertinti naujausias rinkos tend...
2025-01-28 14:30
2024 m. gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl pirkimų pažeidimų, galintį reikšmingai pakeisti iki šiol galiojusią praktiką skiriant finansines korekcijas, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic" Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vyresnioji ...
2025-01-27 10:19
VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) įpareigojantys sprendimai yra svarbus įrankis, padedantis verslui užtikrinti mokestinį aiškumą ir išvengti galimų ginčų. Tačiau statistika rodo, kad paskutiniais metais besikreipiančiųjų dėl šių sprendimų skaičius nuolat mažėja. Kokios tokios tendencijos prieža...
2025-01-24 13:05
Sostinėje vėl garsiau skambant diskusijoms apie esamas ir naujas viešojo transporto rūšis, daugelis vilniečių pamiršta ar nesuvokia, kad mieste jau seniausiai turime veikiančią metro infrastruktūrą tarp Naujosios Vilnios ir Aukštųjų Panerių ar net toliau. Kokybiškas šios linijos integravimas į Vilni...
2025-01-23 13:38
Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu.
2025-01-22 07:53
Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos nekilnojamąjį turtą (NT). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo NT perdavimo pirkėjui dienos.
2025-01-20 09:40
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti", – ...
2025-01-17 09:31
Pastebėjome, jog ne tik „Summus Capital“, bet ir kiti Baltijos šalyse aktyvūs investuotojai vis dažniau žvalgosi į Lenkiją, o dėl šios priežasties sulaukiame pakartotinių klausimų apie šio sprendimo motyvus. Tam parengemė temų ir klausimų santrauką, kuriuos aptarėme vidiniuose „Zenith“ komandos susi...
2025-01-16 15:45
Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose. Nepaisant to, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą.
2025-01-16 14:46
Šiuo metu, EURIBOR viršijant 2,5 proc., Lietuvos gyventojų poreikis įsigyti nuosavą būstą tebėra panašiame lygyje kaip 2023 metais. Tačiau gruodį jau ketvirtą kartą iš eilės įvykęs palūkanų normos mažinimas ir vartotojų įperkamumo galios augimas šiemet leidžia tikėtis teigiamų pokyčių. Vis dėlto, no...