2024 balandžio 18 d. ketvirtadienis, 16:16
Reklama  |  facebook

Nemuno laivybos kelio modernizacija baigta – skelbiama krovininės laivybos pradžia

2023-09-15 15:08
Rugpjūčio pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas - modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu.
nuotrauka
Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.


Minimos įmonės
Tilsta, UAB
Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ,
Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau VVKD) rangovas Nemuno kelio E41 modernizavimo darbus pradėjo dar 2021 metais, o šią vasarą užbaigė paskutinio, III ruožo darbus upėje.

Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui - panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km.

2021 metais buvo pradėtas Europos Sąjungos finansuojamas Nemuno vandens kelio strateginis projektas, kurio tikslas yra esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje. Visame šiame ruože sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Laivyba Nemune„Baigėme vieną svarbiausių mūsų strateginių projektų - užtikrinti reikalingą Nemuno žemupio gylį ir jį pilnai atverti krovininei laivybai. Dėl to atsiveria puiki alternatyva nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Neabejoju, kad šie darbai atgaivins tiek keleivinę, tiek pramoginę laivybą didžiausia Lietuvos upe", sako pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.

Unikalus nacionalinio masto projektas

Bunų projekto rangovės – bendrovės „Tilsta" vadovas Eduardas Grinaveckas sako, kad nors šis projektas buvo išskirtinis tiek savo sudėtingumu, tiek apimtimi, visus suplanuotus darbus pavyko atlikti laiku.

„Bunų įrengimo sąlygos buvo iš tiesų sudėtingos: vandens lygio upėje svyravimas darbų metu siekė net iki 5 metrų, upės gylis bunų įrengimo vietose – iki 7 metrų. Reikėjo prisitaikyti ir prie didelio upės vandens tėkmės greičio: vidutinis vandens srovės greitis buvo 1,5-2 m/s, o bunų galuose srovės greitis buvo dar didesnis. Nepaisant visų šių iššūkių, darbus pavyko atlikti kokybiškai ir laiku. Iki šiol Nemune buvusios bunos buvo arba sunykusios, arba labai prastos būklės, o jos yra labai svarbios Nemuno ekosistemai", – teigia pranešime cituojamas UAB „Tilsta" vadovas E.Grinaveckas.

Teigiami pokyčiai jau jaučiami

Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie teigiamus pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose.

Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis.

Nemuno laivybos kelio modernizacijaHidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis – jis taps dar gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai, reikės mažiau prižiūrinčių žmonių darbo.

„Kaip ir sausumos keliuose, taip ir vandens keliuose pagerinus sąlygas, iškart pastebimi pokyčiai - laivų skaičius upėje auga, verslo susidomėjimas krovinių pervežimais didėja. Dirbame, kad būtų paruošta visa reikiama laivybos infrastruktūra, laivai galėtų be trikdžių keliauti didžiausiu Lietuvos vidaus vandens keliu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja ir krovininę infrastruktūrą, stato baržas ir ruošiasi perimti dešimtadalį Kauno regiono krovininio transporto srauto. Bunų projektas nebus svarbių darbų pabaiga", – komentavo pranešime pacituotas Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Skelbiama Nemuno krovinės laivybos pradžia

Vidaus vandens kelių direkcija jau yra sudariusi susitarimus su krovinių vežėjais Nemunu, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda yra transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vandens kelių naudojimas yra ženkliai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva krovininiam kelių transportui.

2021 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė 35 punktų veiksmų planą, skirtą padidinti vidaus vandens kelių transporto vaidmeniui Europoje. Pagrindinis uždavinys yra perkelti daugiau krovinių per Europos upes ir tokiu būdu palengvinti perėjimą prie nulinės emisijos tikslo iki 2050 m.

AB „Vidaus vandens kelių direkcija" vadovas V. Vinokurovas teigia, jog vidaus laivybos proveržis įvyko ir ji išgyvena sniego gniūžtės efektą – vis daugiau verslų ir asmenų sužino apie naujas galimybes, imasi dalyvauti laivyboje, „užsisuka" ekonominiai procesai.

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema. 

Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
nuotrauka
2024-04-12 13:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" veikla rodo ryžtą tausoti aplinką. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją", įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Pasak įmonės atstovų, šis žingsnis taps dar vienu būdu užtikrinti,...
nuotrauka
2024-04-12 10:00
Klaipėdoje atnaujinta dar viena viešoji infrastruktūra – baigti šaligatvio nuo Sausio 15-osios g. iki Tiltų g. remonto darbai. Suremontuoto šaligatvio ruožas yra reprezentacinėje miesto vietoje, kultūros paveldo teritorijoje, prie vienos pagrindinių uostamiesčio gatvių – Taikos prospekto rytinėje pu...
nuotrauka
2024-04-10 12:56
Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa...
nuotrauka
2024-04-08 10:44
Nepastovių orų lydima pavasario pradžia vis dar sunkina kelių su žvyro danga būklę. Nepaisant to, AB „Kelių priežiūra“ mechanizmai vien per šių metų kovo mėnesį jau sugreideriavo daugiau kaip 7 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Kai kuriuose ypač sudėtinguose ruožuose darbai buvo kartojami kelis kartus. Be...
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-04 17:04
Pavasarį uostamiestyje skelbia intensyvėjantys miesto gatvių ir šaligatvių dangų atnaujinimo darbai. Kai kurios dangos nebuvo remontuotos jau kelis dešimtmečius – nuo tada, kai buvo paklotos. Atnaujintos dangos ne tik saugesnės pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams, bet ir atrodo estetiškiau.
nuotrauka
2024-04-03 13:11
Panevėžyje iki rudens planuojama pabaigti su europine magistrale „Via Baltica“ besijungiančios Smėlynės gatvės kapitalinio remonto darbus. Šiems darbams, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, 2024 m. skirta 722 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-04-03 09:39
Atlikus kasmetę A. Goštauto g. estakados virš Geležinio Vilko g. apžiūrą, specialistai nustatė, jog reikia atlikti tilto sujungimo siūlių ir lietaus nuvedimo tinklo remontą. Kol kas remonto apimtys ir trukmė nėra žinomi, tam būtina atlikti detalesnį konstrukcijų vertinimą.
nuotrauka
2024-03-29 15:29
Kauno oro uostui ilgalaikiame Lietuvos oro uostų tinklo plėtros plane (angl. master plan) iki 2052 m. numatytas svarbus vaidmuo. Oro uosto plėtra ir diegiamos inovacijos leis žengti svarbius žingsnius plėtojant konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį ir gerinant efektyvumą. Kauno oro uosto plėtra tu...
nuotrauka
2024-03-29 10:05
„Ignitis", valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON", neapleidžia lyderio pozicijų elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros srityje – sudarė sutartį su „Baltic Shopping Centers", valdančia Kaune įsikūrusį prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega", dėl iš viso 20 ele...
nuotrauka
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra