Žalieji viešieji pirkimai – kas naujo 2023 metais?

Viešieji pirkimai yra itin svarbus įrankis, kuriuo naudodamiesi pirkėjai gali svariai prisidėti prie aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo ir keisti verslo požiūrį į aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą.

Pirkėjai viešuosiuose pirkimuose gali taikyti Aplinkos ministerijos parengtus standartinius aplinkos apsaugos kriterijus 18 produktų grupių – pavyzdžiui, popieriui, biuro įrangai, baldams, maisto produktams, statybinėms medžiagoms ar tekstilės gaminiams. Standartizuoti aplinkosauginiai kriterijai buvo taikomi ir anksčiau, tačiau turėdami ambicingesnių tikslų ir poreikių šioje srityje, pirkėjai nuo šiol gali pasirinkti viešuosiuose pirkimuose pritaikyti papildomus aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkėjai turi teisę iš tiekėjų reikalauti I tipo ekologinio ženklo arba jam lygiaverčio dokumento.

Tais atvejais, kai standartizuotų aplinkos apsaugos kriterijų tam tikram produktui nėra, pirkėjai turi teisę prašyti, kad perkamai paslaugai arba darbui tiekėjas taikytų aplinkos apsaugos vadybos sistemas, tokias kaip LST, EN, ISO 14001, EMAS. Supaprastintuose arba socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų pirkimuose pirkėjai iš tiekėjų taip pat gali prašyti ISO 14001 ar EMAS standartams lygiaverčių aplinkos apsaugos sistemų įsidiegimo.

Visgi aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimas nėra privalomas ir vienintelis sprendimas, leidžiantis pasiekti užsibrėžtų aplinkos apsaugos tikslų – pirkėjas gali nuspręsti taikyti ir kitokius kriterijus.

Produktai, kuriems nėra standartizuotų kriterijų

Pirkėjai turi plačias galimybes suformuoti reikšmingus aplinkos apsaugos reikalavimus produktams ir paslaugoms, kuriems Aplinkos ministerija nėra patvirtinusi standartizuotų kriterijų – pavyzdžiui, atlikėjų, fotografų, dizaino, garso ir vaizdo inžinierių, renginių vedėjų, vertėjų, mokymų, socialinių ir mokslinių tyrimų, studijų ir koncepcijų parengimo, rinkodaros, komunikacijos, skaitmeninės reklamos ir viešinimo paslaugų, programavimo, programinės įrangos nuomos ir informacinių sistemų priežiūros, audito, draudimo ir daugeliui kitų paslaugų.

Pirkėjai gali prašyti tiekėjų, kad prekei pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti būtų sunaudojama mažiau gamtos išteklių, produktų sudėtyje būtų tam tikra dalis pakartotinai panaudotų ar perdirbtų medžiagų. Taip pat gali būti keliamas reikalavimas dėl elektros energijos sąnaudų mažinimo ar energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Galimi ir kiti reikalavimai, susiję su pavojingųjų cheminių medžiagų nenaudojimu ir aplinkos neteršimu.

Tiesa, dėl šių reikalavimų taikymo praktikoje kyla nemažai klausimų – pavyzdžiui, kaip pirkėjui nustatyti objektyvius kriterijus, kuriuos būtų galima taikyti visiems tiekėjams vienodai. Be to, nėra lengva įvertinti, ar pasirinkti kriterijai yra proporcingi pirkimo objektui. Visgi neabejotina, kad tvarumo reikalavimais aplinkosaugos srityje galima pasiekti reikšmingų pokyčių.

Lygiaverčiai aplinkos apsaugos vadybos sprendiniai

Ekologinių ženklų ar aplinkos vadybos sistemų, atitinkančių viešųjų pirkimų reikalavimus, įdiegimas reikalauja tiek laiko, tiek didelių finansinių išteklių, todėl ne kiekvienas verslas turi galimybę juos įsidiegti. Teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose gali būti pateikiami kiti lygiaverčiai aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai – tai yra tiekėjo taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymas.

Jame turi būti apibrėžta tiekėjo vadovybės patvirtinta aplinkos apsaugos politika, nustatyti reikšmingiausi aplinkos apsaugos aspektai, kuriems poveikį daro arba gali daryti tiekėjo vykdoma veikla, nusakyti aplinkosauginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems pasiekti, taip pat numatyti atsakingi tiekėjo darbuotojai, jų atskaitomybės, kontrolės priemonės ir kiti aspektai.

Tiesa, ne visi tiekėjai žino, kaip reikėtų parengti taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymą, o Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo klausimu nėra pateikusi jokio pavyzdžio ar metodinės informacijos. Nesant nusistovėjusios praktikos, neaišku, koks būtų pakankamas tokio aprašymo detalumas ir kokybė.

Ne tik klausimai, bet ir galimybės

Nepaisant to, kad dėl žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų taikymo vis dar kyla nemažai klausimų, įmonėms nereikėtų šių reikalavimų baimintis. Priešingai – žaliųjų pirkimų reikalavimai – tai puiki galimybė verslui pamąstyti apie aplinkos, socialinių ir valdysenos rizikų valdymą atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir gerąją praktiką. Juolab, kad sprendžiant iš šiuo metu registruoto Vyriausybės nutarimo projekto, ateityje tiekėjams gali būti taikomi ne tik aplinkosauginiai, bet ir socialinio tvarumo reikalavimai. Pavyzdžiui, vienas iš galimų socialinių kriterijų būtų lygių galimybių padėties tiekėjo įmonėje aprašymas.

Dažnas verslas jau dabar deda pastangas tvarumo, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės srityse. Visgi neretai šios pastangos būna fragmentiškos, o kartais taip ir lieka apribotos rinkodaros ar žmogiškųjų resursų departamento lygmenyje.

Nauji viešųjų pirkimų reikalavimai yra gera proga verslui pažvelgti į tvarumo klausimus bendrame verslo valdymo kontekste, aukštesnius aplinkos ir socialinių rizikų valdymo reikalavimus vertinant kaip galimybę auginti verslo vertę.

Reikia nepamiršti, kad tvarumo aspektams vis didesnis dėmesys skiriamas susijungimų ir įsigijimų sandoriuose – potencialūs verslo pirkėjai domisi ne tik ketinamo įsigyti verslo pelningumu ar augimo potencialu, bet taip pat atsižvelgia į tai, ar įsigyjama įmonė savo veikloje vadovaujasi tvarumo principais. Klientai taip pat vis dažniau kelia klausimą, ar jų naudojamos paslaugos ir prekės yra tvarūs aplinkos ir socialiniu požiūriu.

Be to, 2022 metais priimtas ES įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos projektas. Jo reikalavimai, kai bus priimti ir perkelti į nacionalinę teisę, tiesiogiai bus taikomi kai kurioms didelėms įmonėms. Šios didžiosios bendrovės privalės reikalauti, kad ir jų dukterinės įmonės ir verslo partneriai rūpintųsi žmogaus teisėms ir aplinka. Taigi reikalavimai dėl tvarumo gali atkeliauti ne tik iš viešojo, bet ir privataus sektoriaus pirkėjų.

Todėl kiekvienas verslas turėtų atsakyti sau į su tvarumo reikalavimais susijusius klausimus: kokie reikalavimai verslui jau dabar yra privalomi, su kokiomis rizikomis verslas susiduria, kokia gerąja praktika tvarumo srityje galima pasinaudoti ir kiek laiko bei finansų reikia norint įdiegti su tvarumu susijusias sistemas? Atsakęs į šiuo klausimus ir ėmęsis atitinkamų veiksmų kiekvienas verslas gali kilstelėti savo tvarumo kartelę ir prisidėti prie teigiamų pokyčių.