2022 lapkričio 30 d. trečiadienis, 19:01
Reklama  |  facebook

Palygino Baltijos ir Šiaurės šalis: parama atsigauti nuo karantino priklauso nuo mokestinės naštos

2020-05-14 10:02
Lietuvoje veikianti Šiaurės – Baltijos šalių teisinių paslaugų įmonių grupė „Fondia“ atliko skirtingų šalių paramos verslui ir gyventojams analizę. Paaiškėjo, jog valstybių pagalba ekonomikai tiesiogiai koreliuoja su mokestine našta, skaičiuojama nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
Fondia Lietuva, UAB
INVEGA (Investicijų ir verslo garantijos), UAB
„Analizuojant paramos dydžius Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse matome, jog šalyse, kuriose mokestinė našta didesnė, ten ir parama solidesnė. Mokestinė našta mažiausia Lietuvoje – 30,3 proc. nuo BVP, Estijoje – 33,2 proc., Suomijoje – 42,7 proc., Švedijoje – 43,9 proc.“, – cituojama Jurgita Vaičiulionienė, Šiaurės-Baltijos šalių teisininkų tinklo „Fondia“ vadovė Lietuvoje.

Didžiausi skirtumai tarp Šiaurės – Baltijos šalių matomi skiriant pagalbą savarankiškai dirbantiems. Suomijoje savarankiškai dirbantys gali kreiptis vienkartinės 2000 eurų išmokos, skirtos nuomos ar administracinėms išlaidoms. Papildomai šiuo laikotarpiu savarankiškai dirbantys gali kreiptis ir nedarbingumo išmokos, kuri kitais atvejais jiems nebuvo taikoma. Tuo tarpu Lietuvoje savarankiškai dirbantiems galima prašyti subsidijos, sudarančios tik mažiau 50 proc. minimalios mėnesinės algos.

Analizuojant paramą verslui pastebėti ženklūs skirtumai tarp valdžios teikiamos pagalbos per subsidijas verslui. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam prastovose buvusiam darbuotojui išmokėtos sumos siekia iki 183 eurų, tuo tarpu Estijoje – net iki 875 eurų (gegužės pirmos savaitės duomenimis).
„Skiriasi ir sprendimų priėmimo greičiai. Lietuvos „Invega“ praėjusią savaitę buvo gavusi 5128 pareiškimus, išnagrinėjusi apie ketvirtadalį jų, o iš viso priemonių fondo tepanaudota 2,59 proc. lėšų. Tuo tarpu Suomijoje „Business Finland“ tuo pačiu laiku iš 25 tūkst. pareiškimų jau buvo išnagrinėti 11 tūkst.“, – pastebėjo J. Vaičiulionienė.
Nuotraukoje –
Jurgita Vaičiulionienė,
Šiaurės-Baltijos šalių teisininkų tinklo „Fondia“ vadovė Lietuvoje

Analizė atskleidė, kad visos Šiaurės-Baltijos šalys karantino metu daugiau ar mažiau mažino administracinę naštą. Koronaviruso pandemijos metu, siekiant užtikrinti sklandų ir prieinamą paslaugų teikimą, žymiai pagreitėjo paslaugų teikimas, imtasi skirtingų administracinę naštą verslui ir gyventojams mažinančių priemonių. Pavyzdžiui, Švedijoje buvo priimtas laikinas įstatymas, palengvinantis akcininkų susirinkimų organizavimą, o Estijoje žmonės patys gali „atsidaryti“ nedarbingumo pažymėjimą.

„Lietuvoje irgi matome, kad Vyriausybė aktyviau ir betarpiškiau bendrauja su verslu. Supaprastintos tam tikros paslaugos, perkeliant jas į elektroninę erdvę. Pradėjo veikti trumpasis numeris 1824, kuriuo galima kreiptis dėl informacijos apie visas valstybės pagalbos verslui priemones, skirtas padėti nukentėjus nuo COVID-19. Operatyviai įmonės atleistos nuo delspinigių už pavėluotą mokesčių mokėjimą, suteiktos galimybės sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo, supaprastinti viešųjų pirkimų, statybų reikalavimai, teikiami įvairūs kiti pasiūlymai. Tačiau biurokratija ir laikoma pagrindine priežastimi, kliudančia efektyviai pasinaudoti verslui skirta parama“, – sako J. Vaičiulionienė.

Nors Šiaurės ir Baltijos šalyse kovai su koronavirusu taikytos priemonės buvo labai skirtingos, visų šalių gyventojai pozityviai vertina savo valdžios atstovus.

„Suomiai karantino metu geriausiai įvertino savo Prezidento ir Ministrės Pirmininkės veiksmus, Lietuvoje geriausiai vertinamas Vyriausybės vaidmuo. Švedijoje gyventojai teigiamai įvertino Vyriausybės veiksmų svarbą ir tinkamumą, bet buvo nepatenkinti pasiruošimo gydyti ligonius ligoninėse stoka“, – pastebi J. Vaičiulionienė.

Nepaisant to, kad visos šalys taiko skirtingas kovos su virusu ir paramos ekonomikai priemones, Europos Komisijos pavasario ekonominės apžvalgos duomenys rodo, kad pasekmės visiems gresia panašios. Švedų liberalus požiūris į koronaviruso stabdymą, ekonomikos nuo recesijos neapsaugos – šiais metais ekonomika trauksis 6 proc., o kitais paaugs 4 proc. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), numatoma, šiais metais sumažės 8 proc., o 2021 metais paaugs 7,5 proc. Estijoje, planuojamas 7 proc. BVP sumažėjimas šiais metais ir 6 proc. augimas 2021-aisiais. Suomijos ekonomika šiais metais turėtų susitraukti 6,25 proc., o kitais metais paaugti 3,75 proc. Tačiau iš ekonomistų pasigirsta ir kitokių prognozių.

„Fondia Lietuva“ – Šiaurės ir Baltijos šalių teisinių paslaugų įmonių̨ grupės narė. Grupė veikia nuo 2004 metų, vienija daugiau nei 100 teisininkų Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje bei Estijoje ir yra pirmoji akcijų biržoje listinguojama teisinių paslaugų bendrovė regione.

Kompanijos pajamos 2019 m. viršijo 20,1 milijoną eurų. Fondia britų verslo leidinio „Financial Times“ pripažinta bei apdovanota Inovatyviausių teisininkų kategorijoje.
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai