2023 m. balandžio mėnesį butų pardavimo kainos Panevėžyje sumažėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.054 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,4%, 0,3% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.550 Eur (+6 Eur/m²), 1.710 Eur (+7 Eur/m²), 1.607 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.083 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2023 m. balandžio mėnesį, palyginti su 2022 mm. balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 16,2%, Kaune – 11,7%, Klaipėdoje – 11,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

Nepaisant Lietuvoje jau fiksuojamos techninės recesijos, kuomet šalies realusis BVP smunka du ketvirčius iš eilės, būsto rinka gyvena pakankamai stabiliu ir ramiu ritmu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį Lietuvoje įsigyta virš 2.200 senesnės statybos butų arba 3% mažiau nei 2023 m. kovo mėnesį ir 3% mažiau nei 2022 m. balandžio mėnesį. T. y., didžiausiame būsto segmente pastaruosius kelis mėnesius nefiksuojame didesnio aktyvumo smukimo ir galima sakyti, kad prie dabartinių rinkos sąlygų jau susiformavo tam tikras pirkimo apimčių dugnas.

Kaip rodo būsto rinkos duomenys, bent jau antrinėje būsto rinkoje bendras pirkėjų aktyvumo lygis išlieka pakankamai aukštas ir tai padeda būsto pirkėjams vis dar išlaikyti parduodamo būsto kainas rekordinėse aukštumose. Todėl pastaruosius šešis mėnesius šalies didmiesčiuose fiksuojame tik nežymų pardavimo kainų sumažėjimą arba netgi ūgtelėjimą, kuris rodo, kad pardavimo kainos ir toliau išlieka stabilios. Nepaisant pirmųjų besitraukiančios šalies ekonomikos ženklų ir prastesnių jos raidos perspektyvų 2023 metams, šiuo metu potencialūs pirkėjai iš esmės realiai jaučia tik augančių paskolų palūkanų naštą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma pirmą kartą nuo 2009 metų viršijo 5% ribą. Akivaizdu, kad tolesnis palūkanų augimas slopins dalies pirkėjų normą ir galimybes įsigyti būstą bei mažins pardavimo kainų augimo tikimybę. Taigi galime teigti, kad ECB pinigų politikos priemonės yra itin veiksmingos stabilizuojant visą nekilnojamojo turto rinką.