Lietuvos tarp šių 37-ių ataskaitoje analizuotų šalių nėra, todėl galima tik numanyti, keliais laipteliais Lietuva būtų kilusi ar kritusi kasmetiniame reitinge pagal skirtingus šio indekso rodiklius.

Pastarųjų metų konkurencingumo indekso dinamika Lietuvai buvo palanki – 2019 m. globaliame konkurencingumo indekse Lietuva buvo užėmusi 39-ąją vietą, nors po praėjusios finansų krizės 2010 m. buvome – 70. Tačiau, kaip ir daugelyje kitų sričių, vis dar atsilikome nuo Estijos (2019 m. – 31) ir Lenkijos (2019 m. – 37). Būtent šios šalys, šiemet patekusios ir į 2020 m. ataskaitą, yra tinkamas atskaitos taškas, siekiant su jomis pasilyginti ir įsivertinti Lietuvos ekonomikos atsigavimo bei transformacijos potencialą. Konkurencingumo ataskaitos autoriai pabrėžia, kad nei viena šalis nėra pasirengusi ekonomikos transformacijai, bet kai kurių pasirengimas yra geresnis nei likusių. Tarp geriausiai pasirengusių išskirtinos Skandinavijos šalys.

Pasaulyje ir Lietuvoje COVID-19 pandemija dar labiau apnuogino visuomenės bei įmonių skaitmeninių įgūdžių trūkumą, valstybės institucijų patirties stoką priimti greitus sprendimus ir juos įgyvendinti. Egzistuoja dideli informacinių gebėjimų skirtumai tiek viešojo sektoriaus darbuotojų, tiek gyventojų, tiek įmonių lygiu. Trumpuoju laikotarpiu siūloma taikyti priemones, skirtas mažinti skaitmeninę atskirtį, o ilguoju laikotarpiu investuoti į IRT infrastruktūros modernizavimą, siekiant atliepti ateities skaitmeninius poreikius. Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad iki 2025 m. net 90 proc. visų profesijų reikalaus tam tikro lygmens skaitmeninių žinių, todėl būtina stiprinti skaitmeninių įgūdžių ugdymą visuose lygiuose. Būtina investuoti į įmonių skaitmeninę brandą ir dalintis geraisiais technologijų diegimo pavyzdžiais. Tam galėtų būti išnaudota „Pramonė 4.0“ platforma.

Pasaulyje ir Lietuvoje COVID-19 pandemija dar labiau apnuogino visuomenės bei įmonių skaitmeninių įgūdžių trūkumą, valstybės institucijų patirties stoką priimti greitus sprendimus ir juos įgyvendinti. Egzistuoja dideli informacinių gebėjimų skirtumai tiek viešojo sektoriaus darbuotojų, tiek gyventojų, tiek įmonių lygiu. 

 

COVID-19 krizė taip pat išryškino iki tol egzistavusias darbo rinkos problemas. Keletą metų iki pandemijos buvo pastebimas neatitikimas tarp darbo rinkos poreikių ir darbuotojų turimų įgūdžių. Ataskaitoje rekomenduojama šalims palaipsniui pereiti iš prastovų ir darbo užmokesčio subsidijų priemonių, o vietoje jų plačiau finansuoti profesinio perkvalifikavimo arba profesinių žinių gilinimo priemones, siekiant sumažinti darbo rinkos neatitikimus ir taip spręsti aukšto nedarbo lygio problemą. Ilguoju laikotarpiu šalims siūloma atnaujinti švietimo turinį ir pritaikyti jį „ateities rinkos“ (angl. markets of tomorrow) poreikiams. Lietuvoje yra atsivėręs „galimybių langas“ visapusiškam švietimo turinio atnaujinimui, įgyvendinant nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriam pritaria naujosios Vyriausybės atstovai ir Prezidentas. Šiame susitarime turėtų atsispindėti švietimo turinio pritaikymo ateities rinkoms iniciatyvos.

Konkurencingumo atskaitoje teigiama, kad pastaraisiais metais naujų įmonių atsiradimas ir proveržio technologijų plėtra sulėtėjo. Siūloma didinti viešųjų investicijų skiriamų MTEP sumą, papildomai skatinti rizikos kapitalą ir sukurti paskatas privačioms įmonėms investuoti į MTEP ir inovacijas. Lietuvoje ši problema yra dar opesnė – „Eurostat“ duomenimis, Lietuva MTEP veiklai skiria 0,99 proc. BVP dalį, kai ES vidurkis – 2,13 proc. Be to, įmonių pasirinkimą vykdyti MTEP veiklą lemia darbo rinkoje esančių aukštos kvalifikacijos ir patyrusių tyrėjų prieinamumas. Siekiant paruošti tokius tyrėjus reikalingi pokyčiai švietimo sistemoje, o juos išlaikyti būtent Lietuvoje reikalingos finansinės paskatos įmonėms sudarančios sąlygas tokių asmenų atlyginimų augimui, pavyzdžiui, per žemesnę „Sodros“ lubų kartelę.

Šie ir kiti konkurencingumo ataskaitoje nurodyti pasiūlymai galėtų būti kelrodis naujajai Vyriausybei, siekiant didinti Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir transformacijos potencialą, spartinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybos apimčių augimą.