2022 lapkričio 30 d. trečiadienis, 19:33
Reklama  |  facebook

Postkovidinis miestas – individualių namų patogumai miesto centre

2020-10-14 11:27
Kodėl pirksime didesnius butus ir būsime pasirengę mokėti ne tik už kvadratiniais metrais išreiškiamą plotą? Ar gyvensime miesto centre, ar užmiestyje? Kokių būstų ieškosime ir kaip apskritai atrodys postkovidinis miestas?
nuotrauka
Vilnius. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus m. savivaldybė,
Pandemija ir šalyje įvesti ribojimai privertė susimąstyti apie galimus pokyčius gyvenamojoje aplinkoje. Pavasarį įvestas karantinas atkreipė dėmesį į būstų kokybę, erdvumą ir paskatino galvoti apie tai, kokiuose namuose gyvensime ateityje. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, cituojami pranešime, dalinosi įžvalgomis, kaip keičiasi sostinė, jos infrastruktūra ir kokios tendencijos numatomos būstų rinkoje.

Koronavirusas nesumažino noro įsigyti būstą


Kaip teigia ekonomistas Ž. Mauricas, cituojamas pranešime, užklupus COVID-19 pandemijai buvo baiminamasi kainų korekcijos ir vangesnio būstų įsigijimo. Tačiau pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, jog to pavyko išvengti ir pastebimas tik kainų kilimo sulėtėjimas. Jo žodžiais, galima pasidžiaugti, kad būstų sandorių skaičius atsigavo sušvelninus karantino sąlygas ir rugsėjo mėnesį netgi viršijo pernai metų rugsėjo mėnesio lygį. Šį teigiamą pokytį lėmė tai, jog Lietuvos ekonomika susitraukė žymiai mažiau nei buvo prognozuota, taip pat gana greitai buvo sumažintas darbo netekusių žmonių skaičių.

Dar vienas aspektas, lėmęs vėl suaktyvėjusią būstų rinką, – tai, kad žmonės, namuose praleidę daugiau laiko, įžvelgė ir savo turimų būstų trūkumų. Sandorių skaičių augina ir COVID-19 sustabdyta migracija. Pavyzdžiui, per metų laikotarpį nuo pernai liepos 1 dienos iki šių metų liepos 1 dienos Vilniuje gyventojų skaičius padidėjo 10 tūkst. gyventojų – akivaizdu, kad sostinė plečiasi ir sparčiai auga.

Biurai keičiami į gyvenamuosius būstus

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pastebi, kad karantinas nepaskatino žmonių bėgti iš miesto į atokesnes vietoves, o miesto centre suplanuoti biuro pastatų projektai dabar aktyviai keičiami į gyvenamųjų pastatų projektus.

„Gyvenamųjų būstų rinka pasirodė gyvybingesnė nei biurų rinka. Miestai istoriškai išgyveno daug negandų ir sukrėtimų. Tačiau tai nepakeitė žmonių noro keltis į miestus, būti įvykių centre ir arčiau teikiamų paslaugų. Miestas, kaip gyvenamoji vieta, vis dar išlieka patrauklus, tad nemanau, kad ir po šios pandemijos kažkas stipriai pasikeis“, – cituojamas M. Pakalnis.

„Manau, pagrindinė netolimos ateities tendencija turėtų būti būstai gerose miesto vietose, kuriuose gyvena kompaktiškos bendruomenės, o jas supa gerai išvystyta infrastruktūra. Kalbu apie būstus, kur kiekvienas turi savo erdvę, gali išeiti į lauką, pasistatyti kepsninę, vaikščioti netoli nuo namų esančiame parke ar ramiai pasivažinėti dviračių taku,“ – pastebi M. Pakalnis.

 Pasak architekto, anksčiau vyravo mažesnių būstų mada – kai kuriems žmonėms jis buvo tik nakvynės vieta. Dabar, pasak M. Pakalnio, vartotojai nori ne tik būsto, tačiau ir geros infrastruktūros – individualaus namo komforto geroje miesto vietoje. 
 
„Manau, pagrindinė netolimos ateities tendencija turėtų būti būstai gerose miesto vietose, kuriuose gyvena kompaktiškos bendruomenės, o jas supa gerai išvystyta infrastruktūra. Kalbu apie būstus, kur kiekvienas turi savo erdvę, gali išeiti į lauką, pasistatyti kepsninę, vaikščioti netoli nuo namų esančiame parke ar ramiai pasivažinėti dviračių taku,“ – pastebi M. Pakalnis.

Naujininkai – ateities prestižinis rajonas?


Vyriausiasis miesto architektas pastebi, kad miesto centras ir toliau bus formuojamas tokiuose rajonuose, kaip Naujamiestis, Šnipiškės. O tiems, kurie nori investuoti ir turi finansinių galimybių, architektas rekomenduotų įsigyti gamyklinius pastatus Žemuosiuose Paneriuose ar gyvenamąjį būstą Naujininkuose, nes, pasak jo, čia ateityje bus vystomi perspektyvūs projektai. Kaip pavyzdį M. Pakalnis pateikia Užupį, kuris perėjo visą rajono raidos istoriją – kažkada buvęs prastos reputacijos rajonas tapo menininkų centru ir net prabangių įstaigų vieta: „Puikiai pamenu laikotarpį, kai dar 1996–1997 metais vykdant rajono raidos etapą, ten eidamas dėl saugumo su savimi pasiimdavau dujinį pistoletą. O dabar tai – prestižinis rajonas. Manau, kad kažkas panašaus gali nutikti ir su Naujininkais – staiga žmonės, kurie gyvena prastame namelyje, gali netikėtai atsidurti naujų įvykių sūkuryje.“

Kaip pastebi architektas, natūralu, jog žmonės ieško vietų, į kurias galėtų pabėgti, ramiai leisti laisvalaikį, tačiau jis nemano, kad visuomenėje staiga pradės dominuoti atsiskyrėliai, masiškai persikeliantys į namukus ar sodybas pamiškėse. „Žmonėms reikia socialinių kontaktų, tad manau, kad jie gyvens ir laiką leis mieste, kur gali gauti kultūros, švietimo paslaugų, galimybę susitikti su žmonėmis gyvai. Šis „išjungimo laikotarpis“ ir parodė, kad žmonėms reikia žmonių ir gyvo bendravimo“, – sako M. Pakalnis

Pagal ką žmonės renkasi būstą?

Priešingai nei M. Pakalnis, Ž. Mauricas nepritaria nuomonei, kad žmonės mieliau rinksis gyventi miestuose. Populiarėjantis darbas iš namų ir vis didesnį pagreitį įgaunanti internetinė prekyba lems, kad žmonėms bus patogu gyventi ir užmiestyje. „Manau, kad motyvacija kraustytis iš miesto centro į užmiestį didės. O štai čia atsiranda iššūkis didmiesčiams – kaip išlaikyti žmones miesto centre, kad miestai neištuštėtų. Ši tendencija gali būti ilgalaikė, nes prioritetu taps ne atstumas iki namų ar iki darbo, o bendruomenė, kuri tave supa. Dėl to siekiant išlaikyti darnią miesto plėtrą, žmonėms reikia siūlyti kokybiškus, darnius projektus – kurti daugiabučius su nuosavo namo jausmu. Į tai turėtų judėti ir Vilnius,“ – pastebi Ž. Mauricas.

Abu ekspertai Vilniaus miesto ateitį vertina pozityviai ir mano, jog miestas augs labai sparčiai. Tai atneš daug galimybių bei iššūkių, nes suvaldyti šį procesą bus gana sudėtinga. Vis dėlto, pasak jų, tinkamai investuojant į viešąją infrastruktūrą bei šiuolaikiškų rajonų plėtrą, miestas turi labai daug perspektyvų. 
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai