2024 kovo 1 d. penktadienis, 6:00
Reklama  |  facebook

Rekordų, klestėjimo ir progreso dešimtmetis

2019-12-23 15:46
Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas.
nuotrauka
Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas


Minimos įmonės
Swedbank, AB
Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu. Tačiau lipimas iš duobės buvo įspūdingas – pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuva pasiekė 80 proc. ES vidurkio ir tai buvo sparčiausias progresas iš visų ES šalių.

Šį dešimtmetį Lietuvos kaimynystėje netrūko geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų. Netrukus po pasaulinės finansų krizės Europa pasinėrė į euro zonos skolų krizę, buvo iškilę abejonių ne tik dėl Graikijos, bet ir kelių didesnių pietų Europos valstybių mokumo ir likimo bendroje pinigų sąjungoje. Lietuvos maisto produktų gamintojus, žemdirbius bei transporto sektorių dešimtmečio viduryje paveikė Ukrainos ir Rusijos konfliktas bei maisto produktų embargas. Galiausiai, pastaruosius dvejus metus ne viena Lietuvos eksporto rinka kentėjo dėl įsisiūbavusių protekcionistinės politikos ir didinamų importo tarifų.

Nė vienas iš šių sukrėtimų nepristabdė spartaus Lietuvos eksporto ir visos ekonomikos augimo. Per dešimtmetį prekių eksportas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai, ir vien aukštos pridėtinės vertės prekių (pavyzdžiui, vaistų, kompiuterinės, elektroninės ir optinės įrangos) eksporto vertė padidėjo beveik tris kartus. Dar įspūdingiau atrodė paslaugų eksporto augimas – bendra paslaugų eksporto vertė išaugo 3,5 karto, o vien informacinių ir ryšių technologijų bei kitų verslo paslaugų eksporto vertė išaugo net 6 kartus.

Labai pūstis ir girtis paprastai nėra priimtina, tačiau Lietuvos įmonės sugebėjo užimti naujas eksporto rinkas ir didinti eksporto apimtis daug sėkmingiau, nei tai darė mūsų kaimyninės šalys. Lietuva per dešimtmetį padvigubino savo užimamą dalį pasaulinėje paslaugų eksporto rinkoje, kai per tą patį laikotarpį Estijos ir Latvijos dalis išliko nepakitusi. Be to, šio dešimtmečio pabaigoje Lietuva pirmą kartą pralenkė Estiją pagal bendro eksporto ir BVP santykį bei tapo viena atviriausių ES ir pasaulio ekonomikų.

Sėkminga plėtra eksporto rinkose, žinoma, atsispindėjo ir daugelio gyventojų asmeniniuose finansuose. Per dešimtmetį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo nuo 464 iki 820 eurų arba 77 procentais. Minimalus atlyginimas po mokesčių per šį laikotarpį išaugo daugiau nei dvigubai, o vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 215 iki 345 eurų. Atlyginimų dalis BVP struktūroje pakilo į aukščiausią lygį nuo Nepriklausomybės atkūrimo, beveik pasiekė 50 proc. ir visai nedaug atsilieka nuo ES vidurkio.

Ir nors kai kam gali atrodyti kitaip, tačiau kainų augimas per tą patį laikotarpį buvo gerokai kuklesnis nei gyventojų pajamų padidėjimas. Per šį dešimtmetį maisto produktai vidutiniškai pabrango 22 proc., vidutinės drabužių ir avalynės kainos beveik nepasikeitė, o telekomunikacijų paslaugos atpigo penktadaliu. Daugelis profesinių paslaugų brango sparčiau nei prekės, bet ir šių kainų augimas nepralenkė gyventojų pajamų prieaugio.

Kitaip sakant, net ir įvertintus kainų augimą, daugelis gyventojų gali įpirkti gerokai daugiau prekių ir paslaugų. Tai rodo ir faktinių individualių vartojimo išlaidų rodiklis – jis padidėjo nuo 66 proc. iki 89 proc. ES vidurkio ir pasiekė Ispanijos lygį. Gerėjančią gyvenimo kokybę ir galimybes rodo ne tik pirmo būtinumo prekių įperkamumas, bet ir tas faktas, kad, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį tik 17 proc. lietuvių atostogavo užsienyje, o pernai tokių jau buvo 36 procentai.

Per dešimtmetį ne tik nuo 17,5 proc. iki 6 proc. sumažėjo nedarbo lygis, bet ir buvo pasiektas rekordinis užimtumo lygis, viršijantis ES vidurkį. Į rekordines aukštumas pakilo ir moterų, ir vyresnio amžiaus asmenų aktyvumas darbo rinkoje. Turbūt dėl to nestebina ir tai, kad sunkų materialinį nepriteklių patiriančių asmenų dalis nukrito į žemiausią lygį po Nepriklausomybės atkūrimo, nors, reikia pripažinti, kad erdvės tolimesniam progresui dar liko.

Augant gyventojų pajamoms ir didėjant užimtumui, keitėsi ir gyventojų elgsena bei prioritetai. Alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, per dešimtmetį sumažėjo beveik penktadaliu. Tuo pačiu metu beveik perpus sumažėjo ir mirtingumas nuo alkoholio sukeltų ligų, ir neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius.

Nors apklausos rodo, kad vis dar maždaug kas antras gyventojas visai nesportuoja, šiemet Vilniaus maratoną nubėgo keturis kartus daugiau lietuvių nei 2009 metais. Bent jau didesniuose miestuose pastebima akivaizdi gausa ir įvairiausių sporto klubų bei užsiėmimų alternatyvų – nuo jogos ir kalanetikos iki vandenlenčių, capoeiros ir įvairiausių funkcinių treniruočių. Todėl turbūt nestebina, kad per dešimtmetį ir vyrų, ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo net keturiais metais.

Nors per dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado 280 tūkst. gyventojų, lietuviai, net ir gyvendami ne Lietuvoje, niekur nedingo. Be to, šiemet jau pirmą kartą stebėjome situaciją, kuomet atvykstančių gyventojų skaičius viršijo išvykstančiųjų iš šalies. Ir matant visus išvardintus ekonominio ir socialinio progreso rodiklius, labai tikėtina, kad ši gyventojų sugrįžimo tendencija tęsis ir ateinantį dešimtmetį.

Dešimtmečių sandūra yra gera proga trumpam užmiršti vienadienes problemas, ketvirčio planus ar metų biudžetą, pasidžiaugti išskirtiniais asmeniniais, profesiniais ir nacionaliniais besibaigiančio dešimtmečio pasiekimais bei pagalvoti, ką daryti, kad ir ateinantis būtų ne prastesnis. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...
nuotrauka
2024-01-31 09:12
Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. ...
nuotrauka
2024-01-30 10:27
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
nuotrauka
2024-01-25 10:57
Sausio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dar kartą susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe dėl žemės įsigijimo ribojimo įstatymo. Ūkininkai jau seniai teigia, kad galiojantis įstatymas neveikia; pasak jų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus viršij...
nuotrauka
2024-01-24 06:08
Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo tur...
nuotrauka
2024-01-16 09:27
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn...
nuotrauka
2024-01-10 06:45
Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loteri...
nuotrauka
2024-01-09 16:05
Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos pro...
nuotrauka
2024-01-08 09:18
2023 metus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galėtume pavadinti besitęsiančio neapibrėžtumo, atsargių vilčių, persiorientavimo ir alternatyvių sprendimų paieškų metais. Ryškiausia praeitų metų tema NT rinkoje – būsto įperkamumas, kuris pasiekė rekordines žemumas.
nuotrauka
2024-01-03 14:09
Po 2022 m. riedėjimo nuo kalno, 2023 m. būsto rinka pasižymėjo seniai matytu stabilumu: per 2023-iuosius Vilniuje buvo parduoti 2302 butai (2022 m. – 2252 butai), paskutinio ketvirčio rezultatai metų kontekste taip pat neišsiskyrė – buvo realizuoti 549 nauji butai (2023 m. III ketv. – 533 butai).
nuotrauka
2023-12-28 13:21
Parduotų būstų skaičius rudenį toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Nors pardavimų skaičius sumažėjo, pinigų suma, išleidžiama būstui įsigyti, vis dar yra didelė dėl išaugusių kainų. O pakilus palūkanų normoms i...
nuotrauka
2023-12-28 11:59
Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.
nuotrauka
2023-12-20 10:36
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras bu...

Statybunaujienos.lt » Komentaras