Į įdarbintų trečiųjų šalių piliečių dešimtuką daugiausiai patenka ir rusai (1,3 tūkst.), kirgizai (1,2 tūkst.), azerbaidžaniečiai (1 tūkst.), uzbekai (0,8 tūkst.), tadžikai (0,8 tūkst.), gruzinai (0,7 tūkst.), kazachai (0,6 tūkst.) bei moldavai (0,4 tūkst.).

„Šiemet įdarbinta dvigubai daugiau ukrainiečių nei pernai tuo pačiu metu. Pokytis nėra drastiškas, tačiau įdarbintų asmenų struktūra keitėsi iš esmės. Ukrainiečių vyrų šį pusmetį įdarbinta 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tuo tarpu dirbti pradėjusių moterų skaičius augo 23 kartus. Vidutinės kvalifikacijos darbams (kvalifikuotų darbininkų ir pan.) įdarbintų ukrainiečių skaičius didėjo mažiau nei įsidarbinusių nekvalifikuotam ar aukštos kvalifikacijos darbui“, – Užimtumo tarnybos pranešime cituojama Stebėsenos ir analizės skyriaus Jurgita Zemblytė.

Didžioji dauguma (29,1 tūkst.) trečiųjų šalių piliečių įdarbinti vidutinės kvalifikacijos reikalaujantiems darbams. Iš jų – 13,3 tūkst. pradėjo dirbti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto vairuotojais. Kas antras jų – baltarusis, kas ketvirtas – ukrainietis.

Suvirintojais įdarbinta 1,7 tūkst. užsieniečių, betonuotojas ir betono apdailininkais – 1,4 tūkst., virėjais – 1,1 tūkst. Tinkuotojais, parduotuvių pardavėjais, statybininkais dirbti pradėjo po 0,7 tūkst., kepėjais ir konditeriais bei mėsininkais ir žuvų darinėtojais – po 0,6 tūkst., plytų mūrininkais ir metalinių konstrukcijų ruošėjais – po 0,5 tūkst. trečiųjų šalių pilietybę turinčių asmenų.

Suvirintojais įdarbinta 1,7 tūkst. užsieniečių, betonuotojas ir betono apdailininkais – 1,4 tūkst., tinkuotojais, statybininkais dirbti pradėjo po 0,7 tūkst., plytų mūrininkais ir metalinių konstrukcijų ruošėjais – po 0,5 tūkst. trečiųjų šalių pilietybę turinčių asmenų.

Kas dešimtas (4 tūkst.) šį pusmetį įdarbintas užsienietis dirba aukštos kvalifikacijos darbus, iš jų daugiausiai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjais bei analitikais (1,3 tūkst.), pardavimo ir rinkodaros specialistais (0,4 tūkst.) – šioje grupėje daugiausiai įdarbinta logistikos ir pardavimo vadybininkų.

Aukštos kvalifikacijos darbus daugiausiai pradėjo dirbti baltarusiai – 1,6 tūkst. ir daugiau nei pusė (beveik 1 tūkst.) – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjais bei analitikais.

Nekvalifikuotam darbui įsidarbinusių skaičius augo daugiau nei penkis kartus – šiemet įdarbinta 4,7 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš jų trys ketvirtadaliai – Ukrainos pilietybę turinčios moterys. Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirbti pradėjo beveik tris kartus daugiau trečios šalies piliečių nei 2021 m. pirmąjį pusmetį, vidutinės kvalifikacijos – 43,6 proc. daugiau.

Šalies darbdaviai pranešė pirmąjį pusmetį įdarbinę po kelias dešimtis asmenų, turinčių Irano, Venesuelos, Kamerūno, Armėnijos, Egipto, Kinijos, Filipinų, Šri Lankos, Albanijos ir kt. pilietybę. Po asmenį ar kelis pradėjo dirbti iš tokių šalių kaip Siera Leonė, Paragvajus, Somalis, Vanuatu, Liberija, Malaizija, Etiopija, Ekvadoras, Barbadosas, Peru, Kenija, Kongo demokratinė respublika, Kosta Rika, Ruanda, Panama, Hondūras, Zimbabvė ir kt.

Lietuvoje pagal darbo sutartis šiemet dirbti pradėjo 2,4 karto daugiau ukrainiečių nei 2021 m. pirmąjį pusmetį. Įdarbintų azerbaidžaniečių skaičius augo beveik 6 kartus, tadžikų – beveik 3,7 karto, gruzinų – 2,7 karto. Beveik dvigubai daugiau nei praėjusių metų sausį-birželį įdarbinta moldavų, uzbekų, kazachų. Rusijos piliečių, pradėjusių pagal darbo sutartis, skaičius augo 36 proc., Baltarusijos – 16 proc.