Pasak Respublikos Prezidentės atstovės, rengiant siūlymus buvo tariamasi su Vyriausybės ir Seimo atstovais, socialiniais partneriais, profesinių mokyklų atstovais, profesinio mokymo ekspertais. Susitikimų metu buvo konstatuotos pagrindinės pokyčių ir šalies vadovės teikiamų pataisų būtinumą lemiančios problemos.

Profesinis mokymas neatitinka rinkos poreikių

„Visų pirma, kad profesinis mokymas yra nepatrauklus. Besimokančių mokinių dalis profesinio mokymo įstaigose sudaro tik 29 %, tai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 50 %. Profesinis mokymas neatitinka valstybės ir rinkos poreikių. 49 % darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Tik 2 % mokosi pameistrystės būdu, kai tuo pačiu EBPO vidurkis yra apie 40 %. Darbdaviai neretai pažymi, kad trūksta glaudesnio ryšio tarp švietimo įstaigų ir darbdavių, o profesinis orientavimas yra neefektyvus“, – pristatydama projektą sakė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Vyriausioji patarėja pažymėjo, kad teikiamomis pataisomis siekiama iš esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą, atliepiant valstybės ekonominės raidos poreikius. Tam siūloma pertvarkyti profesinio mokymo sistemą į dualinę sistemą, kuria būtų sudaromos palankesnės sąlygos mokiniams įgyti praktinės patirties ne vien tik naudojantis profesinio mokymo įstaigų turima infrastruktūra, bet dirbant realioje darbo vietoje.

Antruoju tikslu S. Mačiukaitė-Žvinienė įvardijo siekį iš esmės keisti kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant didinti profesinio mokymo prestižą ir populiarumą. Tam siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigos būtų atsakingos už kokybę, jos privalėtų turėti vidines kokybės užtikrinimo sistemas, kasmet atlikti savianalizes bei viešinti vertinimo rezultatus; vykdyti išorinį institucinį vertinimą kas penkerius metus; užtikrinti, kad profesinio mokymo sistema atitiktų tarptautinius kokybės standartus.

Siekiama keisti finansavimo sistemą

Trečiasis tikslas – keisti profesinio mokymosi sistemos valdymą ir finansavimą, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, didinti savivaldybių įsitraukimą bei užtikrinti efektyvų ir skaidrų valstybės lėšų panaudojimą.

„Šiam tikslui pasiekti yra siūloma, visų pirma nustatyti, kiek kartų asmuo gali įgyti formalią profesinę kvalifikaciją valstybės lėšomis pirminiu būdu ir skatinti kvalifikacijos įgijimą tęstiniu būdu. Tai yra ne daugiau kaip du kartus, asmenims, baigusiems vidurinio ugdymo įstaigas, antrąją kvalifikaciją įgyjant tęstiniu būdu. Ne daugiau kaip vieną kartą tęstiniu būdu asmenims, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį už valstybės lėšas. Asmenims, nuosekliai besimokantiems profesinėje mokykloje nuo 14 metų, t. y. nuo aštuntos klasės, ne daugiau kaip tris kartus, tačiau trečiąją kvalifikaciją įgyjant tęstiniu būdu“, – sakė vyriausioji patarėja.

Teikiamu projektu įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, kokiais atvejais asmuo privalėtų grąžinti valstybės investuotą finansavimą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti valstybės pasitikėjimu.

Profesinio mokymo įstatymo projekte numatytas profesinio mokymo įstaigų pertvarkymas į viešąsias įstaigas, suteikiant socialiniams partneriams ir savivaldybėms galimybę, tapti dalininkams, profesinio mokymo įstaigoms gauti papildomas pajams bei paramą, skatinti efektyvias jų veiklas. Taip pat numatoma įtvirtinti platesnes profesinio mokymo įstaigų tarybų funkcijas ir atsakomybes, įtraukti į tarybas daugiau socialinių partnerių ir savivaldybių atstovus, skatinant ne tik didesnę atskaitomybę visuomenei, bet taip pat profesinio mokymo įstaigas labiau orientuojant į regiono ir verslo poreikius.

Projektui po pateikimo vieningai pritarė 95 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas, projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti lapkričio 7 dieną.