„Pagrindinė priežastis, kodėl atsirado skaidriai dirbančiojo ID, – pažeidimų skaičius. Jų buvo daug, situacija negerėjo. Kiek tikrindavome, tiek rasdavome pažeidimų, tad pokyčių reikėjo. Buvo nuspręsta, kad reikia numatyti papildomą atsakomybę užsakovui arba jo įgaliotam rangovui, kad jis būtų atsakingas už statybvietėje esančius asmenis. Siekiant aiškumo, reikia paminėti, kad statybvietė yra ta statinio statybos darbų vieta, kur reikalingas statybų leidimas. Tai reiškia, kad paprastas remontas namuose nepatenka į šių darbų apimtį. Taigi čia ir atsiranda papildoma atsakomybė užsakovui arba jo įgaliotam rangovui ir ji padeda, nes anksčiau užsakovui buvo tik vienas interesas – pastatyti kuo pigiau, ir darbuotojų legalumas jam visiškai nebuvo įdomu. O dabar sankcijos – didelės“, – pažymi LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas. VDI primena: neturintys skaidriai dirbančiojo ID kodo fiziniai asmenys yra baudžiami iki 2,5 tūkst. Eur, juridiniai – iki 7 tūkst. Eur bauda.

VDI inspektoriai pastebi tendenciją, kad situacija statybų sektoriuje kiek pagerėjo. Žinoma, lieka šešėlis, kurio negalima tiksliai pamatuoti. Tačiau galima palyginti skaičius pagal atliktus patikrinimus. Palyginus paskutinių dvejų metų statistiką, atlikus panašų skaičių patikrinimų, nelegaliai dirbančių asmenų nustatyta mažiau. 2022 m. VDI inspektoriai atliko 2 677 inspektavimus statybos sektoriuje, t. y. 22,6 proc. daugiau nei 2021 m., tačiau nustatė 12 proc. mažiau nelegaliai dirbančių asmenų (1 007). Be to, nelegaliai statybose dirbančių užsieniečių skaičius sumažėjo nuo 309 (2021 m.) iki 166 (2022 m.), t. y. daugiau nei 46 proc.

Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas – atvejų, kai buvo nustatyti nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys, ir nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimų skaičiaus santykio mažėjimas statybų sektoriuje: 2021 m. – 37,6 proc., 2022 m. – 31,2 proc.

Kaip rodo patikrinimų praktika, ypač didesnėse statybvietėse, šalia blaivumo kontrolės atsiranda ir skaidriai dirbančiojo ID kontrolė. Didelės statybvietės yra suinteresuotos, nes užsakovai arba jų įgalioti generaliniai rangovai yra didelės gerą reputaciją turinčios įmonės ir joms rizikuoti dėl subrangovų neteisėtų veiksmų neparanku, mat pasekmės – labai skaudžios, pvz., rizika patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir pan., tad didesnės įmonės į šį aspektą atsižvelgia ir kontroliuoja atsakingai. Prastesnė situacija – mažesnėse statybos įmonėse ir tarp individualiai dirbančių asmenų, bet, kaip pažymi patikrinimus atliekantys inspektoriai, pagrindinė prastesnės kontrolės priežastis, kodėl šie darbuotojai nepasirūpina skaidriai dirbančiojo ID kodu, susijusi su priemonės naujumu: skaidriai dirbančiojo ID įvestas palyginti neseniai, tad, tikėtina, ne visi darbuotojai žino apie šios priemonės taikymo būtinybę.

VDI nuo 2022 m. balandžio 1 d. statybvietėse atliko 1 302 patikrinimus, iš viso buvo patikrinta 2 670 asmenų. Patikrinimų metu nustatyta daugiau kaip 500 asmenų, dirbusių be skaidriai dirbančiojo ID kodo.

Užsakovo pareiga – kontroliuoti ir užtikrinti, kad į statybvietę nepatektų asmenys, neturintys galiojančio skaidriai dirbančiojo ID. Individualiai dirbantis darbuotojas pats turi pasirūpinti ID, o samdomiems darbuotojams jį parūpina darbdavys. Gauti skaidriai dirbančiojo ID – paprasta: tereikia prisijungti prie „Sodros“ savitarnos sistemos ir poros mygtukų spustelėjimu suformuojamas kodas.

Įvedus prievolę turėti skaidriai dirbančiojo ID kodą, buvo nuspręsta pirmus du mėnesius nebausti užsakovų ar jų įgaliotų rangovų. Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki metų pabaigos VDI surašė 187 administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 362(1) str., 21 protokolą pagal ANK 96(1) str. ir 18 protokolų pagal Užimtumo įstatymo 59(2) str.

Dera priminti, kad VDI, kontroliuodama skaidriai dirbančiojo ID situaciją statybų sektoriuje, pirmiausia siekia konsultuoti ir patarti. Anot LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo D. Čepono, tai atspindi ir fizinės situacijos: „Praėjusiais metais, jei statybininkas, oficialiai registravęs individualią veiklą, patikrinimo metu neturėjo skaidriai dirbančiojo ID kodo, inspektoriai net nebausdavo, o vietoje parodydavo, kaip reikia suformuoti skaidriai dirbančiojo ID, nes tą galima padaryti per kelias minutes tiesiog prisijungus prie sistemos su savo mobiliuoju parašu.“ Akcentuotina, kad jei darbuotojas nėra socialiai draustas, t. y. neturi darbo sutarties ar individualios veiklos pažymėjimo, jis negalės gauti ir skaidriai dirbančiojo ID kodo. Taigi, anot specialisto, galima išskirti kelias priežastis, kodėl statybininkai delsia pasirūpinti skaidriai dirbančiojo ID kodu: „Legaliai patį darbo faktą deklaravę statybų sektoriaus darbuotojai ID kodo neturi, nes galimai nežino, kad jo reikia, na, o kitais atvejais asmenys neturi skaidriai dirbančiojo ID dėl, tikėtina, turimų įsiskolinimų ir pan., be to, apskritai vengia dirbti legaliai.“

Svarbu pastebėti, kad skaidriai dirbančiojo ID tikrinimas ne tik palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybos sektoriuje, bet ir turėjo reikšmingos įtakos nelegaliai dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimui šiame sektoriuje, taigi svarstoma galimybė ateityje tokią priemonę taikyti visiems statytų darbams.