2021 birželio 19 d. šeštadienis, 8:37
Reklama  |  facebook

Statybas stabdo laiku nesuvaldytos rizikos ir nenumatytos atsakomybės

2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų rizikų į šią sritį įnešė pandemija.
nuotrauka
Dalia STAKVILEVIČIŪTĖ, „Magnusson“ partnerė


Minimos įmonės
MAGNUSSON ir partneriai, advokatų profesinė bendrija,

„Konkrečios priežastys, dėl kurių pradeda strigti rangos projektai, yra labai skirtingos, tačiau apibendrinus jas galima pavadinti neapsvarstytomis ar nesuvaldytomis rizikomis. Tai gali būti finansiniai aspektai, projektiniai trūkumai, trečiosios šalys, tokios kaip bendruomenės, įvairios institucijos ar organizacijos. Per pandemiją dažna priežastimi tapo ir projekto užsakovo ar rangovo nemokumas“, – vardija advokatų kontoros „Magnusson“ partnerė Dalia Stakvilevičiūtė.

Advokatės teigimu, Lietuvos teismų praktika sako, jog bet kokioje verslo srityje veikiantys subjektai turi žinoti konkrečias tos srities rizikas. Statybų ir rangos darbai – ne išimtis. Rangovai paprastai vertinami kaip patyrę savo srities specialistai, tad jie turėtų iš anksto apgalvoti galimas rizikas, atvirai informuoti apie jas kitą šalį ir sutarti, kokių veiksmų bus imamasi vienu atveju, o kokių kitu.

Įvertinti rizikas, neignoruoti ženklų

Vykstančias statybas paprastai aktyviai stebi vietos bendruomenės, dėl kurių įsitraukimo paaiškėja skirtingos reikalavimų interpretacijos, pavyzdžiui, viena institucija nereikalauja atlikti papildomos derinimo ar viešinimo procedūros, kita, gavusi skundą, gali sakyti, kad to būtinai reikėjo, ir pradėtas projektas ima strigti. Tai dažnai vyksta daugiabučių namų statybos ar gatvių tiesimo atvejais.

„Geriau užbėgti įvykiams už akių, nei tvarkytis su stringančio projekto iššūkiais. Dažnai girdime, kad darbai buvo stabdomi dėl pakrančių, geležinkelių, kitų apsaugos zonų reikalavimų, aptiktų archeologinių radinių ar paveldosaugininkų įsikišimo. Tokius dalykus reikia apgalvoti prieš pradedant darbus, juk jei objektas vystomas, tarkime, senamiestyje, didelė tikimybė, kad jo vietoje gali būti aptikti senoviniai radiniai“, – sako D. Stakvilevičiūtė.

Kai kurias rizikas advokatė vadina sunkiau identifikuojamomis, pavyzdžiui, kai statyboms koją pakiša specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kaip pavyzdį ji pamini teismą pasiekusią bylą, kai sklypo savininkui paprašius statybos leidimo savivaldybė jo neišdavė. Priežastis – kitame sklype buvo pavojingas objektas, pastatytas ir įregistruotas prieš daug metų, iš esmės nesilaikant galiojusių teisės reikalavimų ir neparengus detaliojo plano. D. Stakvilevičiūtė sako, kad byla buvo išspręsta sklypo savininko naudai, tačiau akivaizdu, kad tokias rizikas neutralizuoti įmanoma tik su teismų pagalba.

Rizika „iš niekur“ gali tapti ir besiskiriantys skirtingų valstybės registrų duomenys bei atskiri teisės aktai. „Visi sklypui taikomi ribojimai turėtų būti nekilnojamojo turto registro išraše, bet realiai to nėra. Pavyzdžiui, yra Lietuvos kariuomenės vado įsakymas dėl aukštybinių pastatų nestatymo. Turėjome atvejį, kai vėjo jėgaines planuojanti statyti įmonė apie tai, kad jos sklypas patenka į šio įsakymo veikimo lauką, sužinojo tik pradėjusi projektą. Tai yra atskirų institucijų nesusikalbėjimas, su kurio pasekmėmis dažniausiai susiduria „kraštinis“ – projekto vystytojas“, – kalba teisininkė.

Jos teigimu, situacijose, kai projekto dokumentacija yra tvarkinga, atliktos reikiamos viešinimo procedūros ir ekspertizės, o visos pusės yra mokios, strigimų pasitaiko itin retai. Paprastai galima pastebėti signalus apie galimus trikdžius, tik jie neretai būna ignoruojami. To daryti nederėtų – įtarimą keliančius ženklus reikėtų įsivertinti, o ne užmerkti prieš juos akis, tikintis, kad jie neturės jokios įtakos projekto vykdymui.

Pandemija paskatins į sutartis žvelgti atidžiau

Vienu iš svarbiausių saugiklių D. Stakvilevičiūtė vadina rangos sutartis, kuriose turi būti aiškiai ir detaliai numatytos šalių atsakomybės, kurios padeda sklandžiau išspręsti proceso eigoje galinčius kilti klausimus.

Kitas svarbus aspektas yra užsakovo reikalavimai rangovui dėl sutarties vykdymo užtikrinimo. Dažniausiai tai būna banko arba draudimo bendrovės garantija. Rangovas savo ruožtu gali reikalauti iš užsakovo mokėjimų užtikrinimo. „Tokie užtikrinimai išaugina darbų kainą, tačiau kiekvienu atveju verta apsvarstyti, galbūt geriau investuoti daugiau, bet turėti garantą, kuris pagelbės ištikus nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, projekto užšaldymui, terminų pratęsimui ar pabrangimui“, – pataria advokatė.

Tokia praktika gana įprasta vykdant viešuosius pirkimus, o privačiose sutartyse ji dažniausiai taikoma esant dideliems objektams.

Pasak D. Stakvilevičiūtės, pandemijos metu statybų sektoriaus atstovai mini tokias projektų strigimo priežastis, kaip darbuotojų ar medžiagų trūkumas. Vis dėlto pačios savaime šios aplinkybės nėra priežastis nevykdyti sutarčių.

„Darbuotojų trūkumas gali būti sprendžiamas pasitelkiant žmones iš užsienio šalių, medžiagų – ieškant kitų tiekėjų. Taip, tai gali padaryti procesą sudėtingesnį ir jį pabrangina, bet pandemijos situacija neįprasta, reikalaujanti didesnio lankstumo ir išteklių. Kita vertus, paprastai net ir iki pandemijos buvo matoma tendencija, kad kuo pigiau siekiama įgyvendinti projektą, tuo didesnė tikimybė, kad jis užtruks ilgai ir kainuos brangiai“, – sako D. Stakvilevičiūtė.

Ji teigia, kad jei sutartis sudaryta iki pandemijos, kai apie karantinus ir ribojimus nebuvo žinoma, tuomet šalims verta derėtis dėl terminų ir kitų sąlygų bei mėginti jas koreguoti. Per pandemiją sudaromoms sutartims tai tinka mažiau, nes situacija jau daugmaž aiški, o virusas tapo dar viena rizika, kurią būtina įsivertinti ir sutartyse apsibrėžti tokias sąlygas, kad pandemija nesutrukdytų jų įgyvendinti. Pasak advokatės, gyvename naujoje realybėje, kurią reikia priimti ir įprasti veikti pagal jos diktuojamas sąlygas.
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-06-16 09:09
Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi, kad graibstomi ir naujos, ir senos statybos butai, o apklausos rodo, kad būsto paklausa ir toliau gali didėti.
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...
nuotrauka
2021-04-16 15:13,      papildyta 2021-04-16 16:40, Papildyta Pagalbos verslui fondo pranešimu
Šią savaitę UAB „Enerstena“ išsiuntė informacinius laiškus kreditoriams informuodama apie inicijuojamą restruktūrizacijos procesą ir pakviesdama į kreditorių susirinkimą.
nuotrauka
2021-03-23 13:02
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki kovo 23 dienos patvirtino 27,33 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, taip pat suteikė 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms.
nuotrauka
2021-03-23 11:09
VĮ Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti rangos sutartį dėl naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido ...
nuotrauka
2021-03-16 09:45
Lygiai prieš metus šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas, o didžioji dalis verslo persikėlė dirbti į virtualią erdvę. Nestandartinė situacija ypatingų gebėjimų pareikalavo ir iš aukščiausio lygio vadovų, kurie, pasak Šarūno Dyburio, vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujančio...
nuotrauka
2021-03-15 08:13
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovu Aurimu Želviu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadove Edita Janušiene. Ministrė pabrėžė, kad nuo pandemijos nukentėjusio verslo netenkina paramos teikimo tempai, susitikimo metu numatyti...
nuotrauka
2021-03-12 10:56
Kovo 16 d. sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo. Priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį.
nuotrauka
2021-03-12 10:38
Per pandemiją trijų Baltijos šalių gyventojai būstus perka itin aktyviai, tačiau kauniečiai, klaipėdiečiai ir Rygos gyventojai su pavydu žiūri į Vilnių ir Taliną, kur naujos statybos butų nuperkama kelis kartus daugiau.
nuotrauka
2021-02-22 07:19
Užklupusi pandemija diktuoja naujas ne tik gyvenimo, bet ir darbo taisykles, o modernių sprendimų ieškantis verslas vis dažniau kuriasi moduliniuose statiniuose.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai