2022 sausio 19 d. trečiadienis, 16:26
Reklama  |  facebook

Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti

2021-11-30 15:56
Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse tai yra jau seniau žinomas iššūkis. Jis sprendžiamas labai skirtingai.
nuotrauka
Inga BALNANOSIENĖ, Užimtumo tarnybos direktorė


Minimos įmonės
Užimtumo tarnyba,
Mes šio reiškinio pasekmes itin skaudžiai pajutome dabar. Ateityje šis trūkumas gali kelti vis daugiau pasekmių, todėl priemonių reikia imtis jau dabar. Neseniai patvirtinome trūkstamų profesijų sąrašą. Žvelgiant į tai, ko ieško verslas, tampa akivaizdu, kad deficitas didėja. Šiemet tą sąrašą papildė daugiau nei 80 naujų profesijų. Sukirpėjas, kokybės kontrolierius, troleibuso vairuotojas, bokštinio krano operatorius ir daugybė kitų. Dar pernai jų ten nebuvo ir, žvelgiant į perspektyvą, jis nėra ir negali būti baigtinis.

Darbuotojų trūkumą vis aiškiau jaučia ne tik verslas, bet ir valstybės valdomos įmonės, viešasis sektorius. Į valstybės tarnautojų konkursus, kuriuos tam tikros įstaigos skelbia po penkis ar šešis kartus, neatsiranda ne tik kad tinkamų pretendentų. Būna taip, kad į konkursus neateina nė vienas žmogus, kurį domintų valstybės tarnyba ar kiti sektoriaus siūlomi darbai. Jaučiame nuolat augantį statutinių pareigūnų trūkumą.

Viena vertus, šis sektorius turėtų būti optimizuotas. Taip, tiek etatų kai kur gal ir nereikia. Tačiau, kad tai atsitiktų ir visi procesai vyktų sklandžiai su mažesniu darbuotojų kiekiu ar apskritai be jų, valstybė turi atlikti labai didelius ir svarbius namų darbus. Peržiūrėti, sisteminti, skaitmenizuoti procesus, sujungti duomenų sistemas, dalintis jais tarpusavyje. Jau dabar dirbama ta kryptimi, bus dedama vis daugiau pastangų, nes tai – neišvengiama. Tik paslaugas reikia užtikrinti čia ir dabar.

Privatus verslas šioje vietoje turi kitą galimybę ir kitokius mechanizmus situacijos valdymui. Vienas dažniausiai pasirenkamų būdų – įsivežti darbo jėgos iš kitų šalių. 2021 metais Užimtumo tarnyba išdavė rekordinius kiekius leidimų dirbti užsienio piliečiams, tačiau įvairiems sektoriams jų vis tiek trūksta. Aiški ir dar viena tendencija: dalis darbuotojų nepasiliko dirbti Lietuvoje arba net nepradėjo darbo pagal išduotus leidimus.

Užsieniečiai gauna leidimus, atvyksta, padirbėja, išvyksta. Vėliau grįžta, paskui vėl išvyksta. Tvarumo šiose darbo vietose nebuvo anksčiau, nėra jo ir dabar.

 Akivaizdu, kad tai nėra patikimiausias būdas spręsti šią problemą. Užsieniečiai gauna leidimus, atvyksta, padirbėja, išvyksta. Vėliau grįžta, paskui vėl išvyksta. Tvarumo šiose darbo vietose nebuvo anksčiau, nėra jo ir dabar. Leidimas išduodamas metams, sprendimas priimamas dvejiems, tačiau žmogus negali įsitvirtinti nuolatiniam gyvenimui, kurti pridėtinę vertę, augti kartu su jį laikinai įdarbinusia įmone.

Žinoma, neretai tai susiję ir su mažesniu darbo užmokesčiu. Su tuo susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys, Lietuvoje tai taip pat nėra jokia paslaptis. Darbus, kurie neypatingai patrauklūs vietiniams gyventojams, atlieka atvykusieji. Tos darbo vietos taip ir lieka rinkoje mažiausiai apmokamos.

Akivaizdu, kad dalis verslo vis dar nemoka ar nenori išnaudoti būdų, kuriuos suteikia ir didele dalimi finansuoja valstybė. O juk yra visos galimybės pasiruošti sau darbuotoją. Žinoma, tai tinkama ne kiekvienam verslui, yra sričių, kur neįmanoma žmogaus apmokyti per palyginti trumpą laiką, būtinas aukštasis išsilavinimas, atitinkama kvalifikacija ir praktiniai įgūdžiai. Tačiau gamybos, pramonės sektoriuje būtina išnaudoti tai, kas jau sukurta ir puikiai veikia kitose šalyse. Tai – pameistrystė.

Kiekviena įmonė gali dalyvauti mokymų procese nuo pat jo pradžios, suderinti poreikius su konkrečiu mokymo paslaugų teikėju: koks turi būti teorinis parengimas, kokie bus praktiniai uždaviniai ir kiti terminai. Kai kurios įmonės tai daro pačios, nes puikiai žino, kiek ir kokių darbuotojų reikės vienam ar kitam projektui, plėtros etapui. Jos turi viską, ko reikia naujokui apmokyti: darbo vietą, meistrą, o svarbiausia – supratimą, kad tai yra efektyvu ir naudinga abiem pusėms. Tačiau tai veikiau yra išimtys.

Vokietijoje, į kurios darbuotojų atlyginimus, darbo rinką ir socialinę sistemą jau seniai dairosi Lietuva, pameistrystės programos yra savaime suprantamas reiškinys, apie kurių naudą darbdaviams nereikia aiškinti. Skirtingai nei Lietuvoje, kur didžiąją dalį mokymo ir kitų išlaidų dengia valstybė, ten kur kas labiau prisideda ir darbdaviai. Tačiau jiems tai atrodo suprantama ir priimtina, nes darbo deficitas ten yra toks didelis, kad jokie atsivežtiniai darbuotojai (o jų ten irgi labai daug) neišspręs šios problemos. Darbo jėgos būtina ieškotis pas save, būtina investuoti į būsimo darbuotojo parengimą.

Pameistrystė – labai perspektyvi ir kol kas menkai išnaudota galimybė susirasti, apmokyti ir turėti darbuotojų. Didėjant darbo jėgos deficitui, ji gali ir turi tapti vienu kertinių įrankių darbdaviams. 

Lygiai tie patys dėsniai galioja ir pas mus, tačiau vis dar susiduriame su mąstymo stereotipais, o kartais – tiesiog nenoru pabandyti kažko naujo. Vienas tų mitų – esą apmokius pas save būsimą darbuotoją, vėliau jį nuvilios konkurentai, todėl teks viską pradėti iš naujo. Tačiau kaip rodo Vokietijos ir kitų labiau šioje srityje pažengusių šalių patirtys, tokie būgštavimai yra nepagrįsti. Net jei taip ir atsitiktų, o darbuotojas pasirinktų kitą įmonę, sektoriuje būtų vienu gerai paruoštu specialistu daugiau, o ar jis grįš ten, kur viskas prasidėjo – jau darbdavio noro ir pastangų reikalas.

Vis dėlto Lietuvoje kol kas galima kalbėti tik apie pameistrystę pradinėje stadijoje. Daugiausiai dėmesio ši priemonė sulaukė 2018 metais, kai į ją įsitraukė 362 žmonės. Pandemija viską gerokai pristabdė. Šiemet per 10 mėnesių pameistrystės forma mokytis pradėjo 102 asmenys. Mokymo programose daugiausiai dalyvauja tie, kurie ketina baigę mokymus dirbti pardavimų vadybininkais, draudimo produktų pardavėjais, reklamos kūrėjais, buhalterinės apskaitos specialistais. Tik ar tai tikrosios pameistrystės sritys? Gamyba, pramonė ir toliau lieka nuošalyje.

Pameistrystė – labai perspektyvi ir kol kas menkai išnaudota galimybė susirasti, apmokyti ir turėti darbuotojų. Didėjant darbo jėgos deficitui, ji gali ir turi tapti vienu kertinių įrankių darbdaviams. Laimės tie, kurie įsitrauks anksčiausiai. Ir kuo anksčiau tai bus suprasta ir įvertinta, tuo lengviau mums visiems seksis prisitaikyti prie darbo rinkos transformacijų ir naujų iššūkių. 

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-01-18 09:49
2021 metais, viršydama beveik visus ankstesnių metų rodiklius, Lietuvos būsto rinka įžengė į naujas būsto pardavimo kainų, paklausos ir bendros rinkos apyvartos aukštumas.
nuotrauka
2022-01-13 08:14
Jei esi statytojas ir nuomojamoje valstybinėje žemėje planuoji statybas – svarbu žinoti apie Žemės įstatymo pakeitimą, kuris įsigalios jau nuo 2022 m. kovo 1 dienos.
nuotrauka
2022-01-10 09:22
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1% (2021 metų lapkritį buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų l...
nuotrauka
2022-01-07 10:37
Per 2021 metus Vilniaus pirminėje rinkoje, išankstiniais NT projektų valdymo įmonės „Citus“ analitikų duomenimis, rezervuoti 8 037 nauji būstai (butai ir kotedžai). Tai yra beveik dviem trečdaliais daugiau nei 2020 m. (4 949), beveik trečdaliu daugiau nei 2019 m. (6 178) bei dvigubai daugiau nei 201...
nuotrauka
2022-01-05 08:44
Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską, prašydamas atkreipti dėmesį į chaosą nekilnojamojo turto tarpininkų sektoriuje.
nuotrauka
2022-01-04 10:45
Pastaruoju metu lietuviai dažniau skolinasi dar tik statomam būstui įsigyti, rodo „Luminor“ banko duomenys. Šią tendenciją lėmė aktyvi gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – naujai pastatyti butai išgraibstomi žaibišku greičiu, todėl vis daugiau gyventojų juos perka tiesiog iš brėžinių. Nebaigtos st...
nuotrauka
2021-12-30 15:17
Vilniaus pirminio būsto rinka Naujuosius metus pasitinka neregėtose aukštumose: 2021 metais buvo parduota istoriškai daugiausia – beveik 6900 naujų butų. Tai yra 41 proc. daugiau nei pandeminiais 2020-iais bei 14 proc. daugiau nei rekordiniais 2019-iais.
nuotrauka
2021-12-30 10:45
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai per ateinančius metus tikisi nuosaikaus naujų butų kainų augimo. Lūkesčiai dėl kainų sostinėje per pusmetį šiek tiek prislopo, Kaune nežymiai padidėjo, o Klaipėdoje beveik nepakito, rodo naujausia NT rinkos dalyvių apklausa. Po pandemijos sukelto nuosmukio pa...
nuotrauka
2021-12-30 10:05
Šie metai verslui buvo tikrai ypatingi – pramonė ir toliau išliko tuo garvežiu, kuris tempė visą ekonomiką. Didesnė dalis įmonių gali pasidžiaugti, kad nepaisant visų apribojimų ir uždarymų sugebėjo išsaugoti rinkas ir užsakymų apimtis. Pasidžiaugti turime kuo: šie metai buvo rekordiniai gamybos apk...
nuotrauka
2021-12-22 13:04
Negalių ištiktus ar neveiksnius žmones apgyvendinus globos įstaigose, neretai lieka neišspręsti jų nekilnojamojo turto reikalai.
nuotrauka
2021-12-15 10:40
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį šiek tiek sulėtėjo, tačiau tebėra gana spartus. Atlyginimai 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 9,9 proc.: privačiajame – 10,7 proc., viešajame...
nuotrauka
2021-12-09 09:02
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2021 metų spalį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2021-12-02 11:26
Per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2010 m. pradžios iki 2021 m. II ketvirčio, Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) nuomos kainos augo kone sparčiausiai tarp ES šalių. Investuotojams tai ženklas, kad investavimas į NT nuomos projektus ir toliau išlaiko savo populiarumą.
nuotrauka
2021-11-25 08:36
Spalio pabaigoje teismų organizuota nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Surblienė atsako į labiausiai rūpimus klausimus apie pa...
nuotrauka
2021-11-24 10:41
Lietuvos banko sugriežtintas pradinio įnašo reikalavimas ne pirmoms būsto paskoloms vėsins padidintos rizikos būsto rinkos segmentą ir mažins perteklinio įsiskolinimo riziką. Dažnu atveju nepamatuotų lūkesčių ir ažiotažo rinkoje vedini pirkėjai didina savo įsiskolinimą ir perka papildomą būstą, siek...
nuotrauka
2021-11-18 17:45
Seime pristatyti siūlomi Atliekų įstatymo pakeitimai. Vienas jų - įpareigojantis gamintojus nenaudoti mikroplastikų kosmetikos gaminiuose. Tai pirmasis žingsnis įgyvendinant ES įpareigojimą iki 2033 m. pasiekti nulinę taršą, kitaip tariant, visiškai išvalyti nuotekas nuo šių teršalų.
nuotrauka
2021-11-08 06:45
Nors žodis „korupcija“ visų pirma kelia asociacijas su neskaidria valstybės ar vietos savivaldos institucijų veikla ir dažnai vis dar yra suprantamas kaip viešojo sektoriaus problema, statybų srityje veikianti bendrovė, kaip ir nemaža dalis kitų verslo subjektų, savo veikloje su korupcija gali susid...
nuotrauka
2021-11-03 13:44
Konfidencialios informacijos atskleidimas, sukėlęs neigiamus padarinius darbdaviui, gali tapti darbuotojo atleidimo priežastimi. Paprastai manoma, kad neigiami padariniai yra tik klientų praradimas ar nuostoliai, tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir prarastas pasitikėjimas – netekęs darbdavio pasitik...
nuotrauka
2021-10-29 10:47
Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Prie tokios jos raidos labiausiai prisideda atsigaunančia paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse besinaudojantis eksportuojantysis sektorius, kuris nusvėrė nepalankius tiekimo grandinių sutrikimų, įtampos žaliavų rinkoje ir kitų tarptautinių veiksnių nulemtus i...
nuotrauka
2021-10-26 15:21
Įmonei iškėlus bylą dėl nemokumo ir įpareigojus vadovą perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą turtą, dažniausiai vadovai galvoja apie fizinę infrastruktūrą – nekilnojamą turtą ar įrengimus. Vis dėlto, naujausia teismų praktika rodo, kad intelektinei nuosavybei – pavyzdžiui, programiniam k...

Statybunaujienos.lt » Komentaras