2025 m. gegužės 20 d. antradienis, 6:52:35
Reklama  |  facebook

Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti

2021-11-30 15:56
Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse tai yra jau seniau žinomas iššūkis. Jis sprendžiamas labai skirtingai.
nuotrauka
Inga BALNANOSIENĖ, Užimtumo tarnybos direktorė


Minimos įmonės
Užimtumo tarnyba,
Mes šio reiškinio pasekmes itin skaudžiai pajutome dabar. Ateityje šis trūkumas gali kelti vis daugiau pasekmių, todėl priemonių reikia imtis jau dabar. Neseniai patvirtinome trūkstamų profesijų sąrašą. Žvelgiant į tai, ko ieško verslas, tampa akivaizdu, kad deficitas didėja. Šiemet tą sąrašą papildė daugiau nei 80 naujų profesijų. Sukirpėjas, kokybės kontrolierius, troleibuso vairuotojas, bokštinio krano operatorius ir daugybė kitų. Dar pernai jų ten nebuvo ir, žvelgiant į perspektyvą, jis nėra ir negali būti baigtinis.

Darbuotojų trūkumą vis aiškiau jaučia ne tik verslas, bet ir valstybės valdomos įmonės, viešasis sektorius. Į valstybės tarnautojų konkursus, kuriuos tam tikros įstaigos skelbia po penkis ar šešis kartus, neatsiranda ne tik kad tinkamų pretendentų. Būna taip, kad į konkursus neateina nė vienas žmogus, kurį domintų valstybės tarnyba ar kiti sektoriaus siūlomi darbai. Jaučiame nuolat augantį statutinių pareigūnų trūkumą.

Viena vertus, šis sektorius turėtų būti optimizuotas. Taip, tiek etatų kai kur gal ir nereikia. Tačiau, kad tai atsitiktų ir visi procesai vyktų sklandžiai su mažesniu darbuotojų kiekiu ar apskritai be jų, valstybė turi atlikti labai didelius ir svarbius namų darbus. Peržiūrėti, sisteminti, skaitmenizuoti procesus, sujungti duomenų sistemas, dalintis jais tarpusavyje. Jau dabar dirbama ta kryptimi, bus dedama vis daugiau pastangų, nes tai – neišvengiama. Tik paslaugas reikia užtikrinti čia ir dabar.

Privatus verslas šioje vietoje turi kitą galimybę ir kitokius mechanizmus situacijos valdymui. Vienas dažniausiai pasirenkamų būdų – įsivežti darbo jėgos iš kitų šalių. 2021 metais Užimtumo tarnyba išdavė rekordinius kiekius leidimų dirbti užsienio piliečiams, tačiau įvairiems sektoriams jų vis tiek trūksta. Aiški ir dar viena tendencija: dalis darbuotojų nepasiliko dirbti Lietuvoje arba net nepradėjo darbo pagal išduotus leidimus.

Užsieniečiai gauna leidimus, atvyksta, padirbėja, išvyksta. Vėliau grįžta, paskui vėl išvyksta. Tvarumo šiose darbo vietose nebuvo anksčiau, nėra jo ir dabar.

 Akivaizdu, kad tai nėra patikimiausias būdas spręsti šią problemą. Užsieniečiai gauna leidimus, atvyksta, padirbėja, išvyksta. Vėliau grįžta, paskui vėl išvyksta. Tvarumo šiose darbo vietose nebuvo anksčiau, nėra jo ir dabar. Leidimas išduodamas metams, sprendimas priimamas dvejiems, tačiau žmogus negali įsitvirtinti nuolatiniam gyvenimui, kurti pridėtinę vertę, augti kartu su jį laikinai įdarbinusia įmone.

Žinoma, neretai tai susiję ir su mažesniu darbo užmokesčiu. Su tuo susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys, Lietuvoje tai taip pat nėra jokia paslaptis. Darbus, kurie neypatingai patrauklūs vietiniams gyventojams, atlieka atvykusieji. Tos darbo vietos taip ir lieka rinkoje mažiausiai apmokamos.

Akivaizdu, kad dalis verslo vis dar nemoka ar nenori išnaudoti būdų, kuriuos suteikia ir didele dalimi finansuoja valstybė. O juk yra visos galimybės pasiruošti sau darbuotoją. Žinoma, tai tinkama ne kiekvienam verslui, yra sričių, kur neįmanoma žmogaus apmokyti per palyginti trumpą laiką, būtinas aukštasis išsilavinimas, atitinkama kvalifikacija ir praktiniai įgūdžiai. Tačiau gamybos, pramonės sektoriuje būtina išnaudoti tai, kas jau sukurta ir puikiai veikia kitose šalyse. Tai – pameistrystė.

Kiekviena įmonė gali dalyvauti mokymų procese nuo pat jo pradžios, suderinti poreikius su konkrečiu mokymo paslaugų teikėju: koks turi būti teorinis parengimas, kokie bus praktiniai uždaviniai ir kiti terminai. Kai kurios įmonės tai daro pačios, nes puikiai žino, kiek ir kokių darbuotojų reikės vienam ar kitam projektui, plėtros etapui. Jos turi viską, ko reikia naujokui apmokyti: darbo vietą, meistrą, o svarbiausia – supratimą, kad tai yra efektyvu ir naudinga abiem pusėms. Tačiau tai veikiau yra išimtys.

Vokietijoje, į kurios darbuotojų atlyginimus, darbo rinką ir socialinę sistemą jau seniai dairosi Lietuva, pameistrystės programos yra savaime suprantamas reiškinys, apie kurių naudą darbdaviams nereikia aiškinti. Skirtingai nei Lietuvoje, kur didžiąją dalį mokymo ir kitų išlaidų dengia valstybė, ten kur kas labiau prisideda ir darbdaviai. Tačiau jiems tai atrodo suprantama ir priimtina, nes darbo deficitas ten yra toks didelis, kad jokie atsivežtiniai darbuotojai (o jų ten irgi labai daug) neišspręs šios problemos. Darbo jėgos būtina ieškotis pas save, būtina investuoti į būsimo darbuotojo parengimą.

Pameistrystė – labai perspektyvi ir kol kas menkai išnaudota galimybė susirasti, apmokyti ir turėti darbuotojų. Didėjant darbo jėgos deficitui, ji gali ir turi tapti vienu kertinių įrankių darbdaviams. 

Lygiai tie patys dėsniai galioja ir pas mus, tačiau vis dar susiduriame su mąstymo stereotipais, o kartais – tiesiog nenoru pabandyti kažko naujo. Vienas tų mitų – esą apmokius pas save būsimą darbuotoją, vėliau jį nuvilios konkurentai, todėl teks viską pradėti iš naujo. Tačiau kaip rodo Vokietijos ir kitų labiau šioje srityje pažengusių šalių patirtys, tokie būgštavimai yra nepagrįsti. Net jei taip ir atsitiktų, o darbuotojas pasirinktų kitą įmonę, sektoriuje būtų vienu gerai paruoštu specialistu daugiau, o ar jis grįš ten, kur viskas prasidėjo – jau darbdavio noro ir pastangų reikalas.

Vis dėlto Lietuvoje kol kas galima kalbėti tik apie pameistrystę pradinėje stadijoje. Daugiausiai dėmesio ši priemonė sulaukė 2018 metais, kai į ją įsitraukė 362 žmonės. Pandemija viską gerokai pristabdė. Šiemet per 10 mėnesių pameistrystės forma mokytis pradėjo 102 asmenys. Mokymo programose daugiausiai dalyvauja tie, kurie ketina baigę mokymus dirbti pardavimų vadybininkais, draudimo produktų pardavėjais, reklamos kūrėjais, buhalterinės apskaitos specialistais. Tik ar tai tikrosios pameistrystės sritys? Gamyba, pramonė ir toliau lieka nuošalyje.

Pameistrystė – labai perspektyvi ir kol kas menkai išnaudota galimybė susirasti, apmokyti ir turėti darbuotojų. Didėjant darbo jėgos deficitui, ji gali ir turi tapti vienu kertinių įrankių darbdaviams. Laimės tie, kurie įsitrauks anksčiausiai. Ir kuo anksčiau tai bus suprasta ir įvertinta, tuo lengviau mums visiems seksis prisitaikyti prie darbo rinkos transformacijų ir naujų iššūkių. 

Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2025-05-19 11:36
Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.
nuotrauka
2025-05-19 11:30
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...
nuotrauka
2025-05-19 11:25
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų nutartyje civilinėje byloje suformavo naują praktiką, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių tūkstančiams aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų darbdavių. Teismas pateikė išaiškinimus dėl interesų konflikto sampratos, jos santykio su nekonkuravimo princ...
nuotrauka
2025-05-16 13:40
Lietuvoje daugiau nei du mėnesius valdžios institucijos, politikai, asociacijos bei kitos grupės diskutuoja, ginčijasi ir net kelia mitingus dėl atskirų siūlomos mokesčių reformos dalių. Vyriausybei pritarus paskutinėmis minutėmis taisytam jos variantui, siūlomi pakeitimai artimiausiu metu turėtų bū...
nuotrauka
2025-05-15 16:30
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės...
nuotrauka
2025-05-13 13:23
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga, kaip pažymi advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupė...
nuotrauka
2025-05-08 14:56
Siekdami įsigyti naują būstą žmonės įprastai pradeda nuo klausimo, kaip susitaupyti pradiniam įnašui. Dažnu atveju ši suma atrodo nemenka ir tampa pagrindine kliūtimi įsigyti būstą, tačiau tikslą pasiekti padeda aiškus planas, įpročių peržiūra ir keli praktiški sprendimai. Kokie jie, pasakoja „Lumin...
nuotrauka
2025-04-30 09:40
Įsivaizduokite – samdėte rangovą, tikėdamiesi kokybiško rezultato, tačiau galiausiai patys likote su brokuotu darbu, papildomomis išlaidomis ir neišspręsta problema. Rangovas trūkumų nešalina, o jums nelieka nieko kito, kaip tik gelbėtis savo jėgomis. Ar galima tokioje situacijoje atgauti pinigus – ...
nuotrauka
2025-04-29 11:13
Lietuvoje būstą įsigyja vis jaunesni žmonės. Šiuo metu didžiausią būsto pirkėjų dalį sudaro Y kartos (angl. millennials) atstovai, gimę 1981-1996 m. Nepaisant nuolat pamažu augančių nekilnojamojo turto (NT) kainų, lietuviai vis dar išlieka tarp pirmaujančiųjų Europoje pagal nuosavo būsto rodiklius i...
nuotrauka
2025-04-29 09:32
Kaip apsaugosime Vilnių, kad jis netaptų vienu dideliu Kariotiškių sąvartynu? Tai labai rimtas klausimas, kurį dabar sprendžiu po vakar dienos (Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje gaisras kilo balandžio 27 d., red. pastaba) gaisro.
nuotrauka
2025-04-28 13:29
Imdami būsto paskolą įprastai galime rinktis iš dviejų palūkanų normų rūšių: kintamų ir terminuotai nekintamų palūkanų. Tačiau nuo gegužės mėnesio dėl būsto paskolos besikreipiantiems gyventojams bankai privalės pateikti pasiūlymus tiek su kintamomis, tiek su fiksuotomis palūkanomis. Apie tai, kaip ...
nuotrauka
2025-04-25 06:58
Dalyvavome RESTA parodoje beveik du dešimtmečius – tikriausiai kasmet nuo 2003-iųjų. Iš dalies – iš inercijos, iš įpročio, bet ir iš noro būti ten, kur verda statybos sektoriaus pulsas.
nuotrauka
2025-04-24 07:55
Per 30 metų keitėsi ne tik RESTA temos ar parodos ekspozicijos, bet ir statybos paslaugų pirkėjų sąmoningumas, reiklumas bei poreikiai.
nuotrauka
2025-04-23 06:45
Negaliu prisiminti, kad per trisdešimt metų būčiau praleidęs RESTA parodą, išskyrus 2020 m., kai pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija. Ši paroda visada buvo ypatingai laukiama – ne tik dėl galimybės susipažinti su naujausiomis statybos technologijomis, bet ir dėl gyvo bendravimo su kolegomis, gaminto...
nuotrauka
2025-04-22 07:36
RESTA paroda jau daugelį metų yra reikšmingas įvykis statybos sektoriuje – tai ne tik vieta, kur susitinka rinkos dalyviai, bet ir platforma, kurioje gimsta naujos partnerystės, idėjos bei sprendimai.
nuotrauka
2025-04-21 07:17
Per istorinį laikotarpį paroda RESTA suvaidino itin reikšmingą vaidmenį: labai padėjo formuotis statybos rinkai su naujais produktais, naujomis technologijomis ir prisidėjo prie esminio pažangos pokyčio statybose.
nuotrauka
2025-04-18 11:54
Investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą – įprasta šiuolaikinių darbdavių praktika. Kursai, seminarai, mokymai ar net apmokėtos studijos dažnai tampa dalimi bendros strategijos, siekiant auginti lojalius, motyvuotus ir prie pokyčių prisitaikančius komandos narius.
nuotrauka
2025-04-18 11:24
Kol Lietuvoje diskutuojama, ar investicijos į nacionalinį stadioną yra tikrai reikalingos, kitos šalys ryžtingai didina savo miestų konkurencinį pranašumą. Vienas įkvepiantis pavyzdys – nedidelis Ispanijos miestelis La Nucía, kuris pagal gyventojų skaičių panašus į Kėdainius. Miestas pasistatė olimp...
nuotrauka
2025-04-17 10:54
Bloga nuojauta pasitvirtino – Seime oficialiai užregistruotas „vilniečio mokesčio" projektas. Taip vertinu šiandien oficialiai pateiktą pasiūlymą apmokestinti turtą, kurio vertė siekia bent 40 tūkst. Eur. Aptarimui skirtos dvi savaitės, todėl svarbu, kad Vyriausybė kuo greičiau įsiklausytų į Vilnia...
nuotrauka
2025-04-16 15:20
Dirbtinio intelekto (DI) era jau prasidėjo, ir ji neabejotinai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą bei visuomenės sandarą. „Accenture" atliktas svarbiausių technologijų tendencijų tyrimas „Technology Vision 2025" išskiria keturias pagrindines kryptis, kaip toliau plėtosis dirbtinis intelektas.

Statybunaujienos.lt » Komentaras