„Bene daugiausiai diskusijų sukėlė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, susiję su pirkimų vykdymu neskelbiamų derybų būdu. Viena vertus, šie pokyčiai kažkiek palengvino procesą, kita vertus juose galima įžvelgti ir realias grėsmes skaidrumui bei atviras duris piktnaudžiavimui. Nuo to galėtų apsaugoti labai aiškiai reglamentuotas atsakomybės klausimas. Beje, kad pirkimai neskelbiamų derybų būdu nukrypsta nuo vieno esminių Europos Sąjungos sutarčių principo – skaidrumo, akcentavo ir Europos Komisija, ragindama šį pirkimo būdą rinktis tik itin išimtiniais ir ypatingos skubos atvejais“, – sako advokatų kontoros „Magnusson“ partneris Marius Endzinas.

Neskelbiamos derybos gresia „pažymų teise“

Galimybė esant ypatingai skubai net ir didelės vertės pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu įteisinta kovo mėnesį, kilus pandemijai.

Jei neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos atliekamas tarptautinis pirkimas, sutartį leista sudaryti tiesiogiai, pirkimo neskelbiamų derybų būdu metu nevykdant būtinų procedūrų, pavyzdžiui, nereikalaujant pateikti pirkimo pasiūlymą per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Reikalavimai pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą, paskelbti apie sudarytą sutartį ir jos turinį išliko.

Pasak M. Endzino, pakeitimai buvo padaryti reaguojant į sudėtingą situaciją, tačiau visgi netrukus paaiškėjo, kad neskelbiamų derybų būdas kelia grėsmę skaidrumui ir gali sukurti sąlygas piktnaudžiavimui – to pavyzdžiu tapo liepą pradėtas plačiai nuskambėjęs ikiteisminis tyrimas dėl reagentų pirkimo.

„Matyt, kaip reakcija į situaciją buvo įvesta papildoma prievolė perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms neskelbiamas derybas. Jos įpareigotos kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti apie tiekėjus informaciją, galinčią turėti įtakos netinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Visgi tokiu būdu formuojama „pažymų teisė“ irgi nėra skaidrus būdas spręsti problemas ir kovoti su piktnaudžiavimu. Atvirkščiai – kartais ji gali sudaryti sąlygas įtarinėti piktnaudžiavimą net ten, kur jo nėra. Dėl to itin svarbu apsvarstyti ir numatyti visų šalių atsakomybės ribas ir sąlygas“, – teigia „Magnusson“ advokatas.

Centrinės perkančiosios organizacijos – regionuose

Pasak M. Endzino, naujovių viešųjų pirkimų srityje galima tikėtis ir kitąmet. Seime yra svarstomi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma steigti regionines „centrines perkančiąsias organizacijas“. Jų paskirtis būtų akumuliuoti smulkesnių perkančiųjų organizacijų (savivaldybių, mokyklų, darželių ir t.t.) poreikius ir pirkti labiau centralizuotai.

Kitas svarstomas pakeitimas – Viešųjų pirkimų tarnybai suteikti funkciją spręsti viešųjų pirkimų ginčus.

„Šie pokyčiai kelia nemažai klausimų, ypatingai dėl turimų organizacinių gebėjimų. Juk jeigu tik bus sustambinti pirkimai, bet nesukaupta didesnė kompetencija, tai gali nelikti sąžiningos konkurencijos ir nukentėti sandorio skaidrumas.

Analogiška situacija yra ir su noru suteikti VPT įgaliojimus spręsti viešųjų pirkimų ginčus. Tam neužtenka pakeisti įstatymą, turi būti įgyta daugiau reikiamų resursų ir sukurtas pasitikėjimą keliantis ir realiai ginčus išsprendžiantis modelis. Kitaip tiesiog bus apsunkintas teisės į gynybą įgyvendinimas. Kol kas galutinių atsakymų į šiuos klausimus nėra, tad sudėtinga optimistiškai vertinti galimus pokyčius“, – tikina M. Endzinas.

Patikslinta pasiūlymų melagingumo sąvoka

Jo teigimu, pokyčių viešųjų pirkimų srityje šiemet įnešė ne tik pandemija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priimtomis nutartimis viešųjų pirkimų bylose suformavo keletą gana reikšmingų taisyklių.

„Labiausiai išsiskiria lapkritį priimtos nutartys, kuriomis įtvirtinta nauja praktika dėl tiekėjų teisės pasitelkti pakaitinius subrangovus paaiškėjus, kad pasitelkto subrangovo kvalifikacija nepakankama. LAT suformavo naują taisyklę, jog keisti subrangovą galima tik tuo atveju, jeigu pirminis pasiūlymas negali būti laikomas melagingu. Be to, net ir netinkamą subrangovą pakeisti galima tik vieną kartą, o jei paaiškėja, kad ir pakeistas subrangovas neturi pakankamos kvalifikacijos, tiekėjui nebeleidžiama keisti dar kartą, o tiesiog atmetamas pasiūlymas“, – komentuoja advokatas.

Patikslinta ir pasiūlymo melagingumo sąvoka. Pasiūlymai melagingais laikomi ne tik tais atvejais, kai juose yra tyčiniai informacijos iškraipymai, bet ir tada, jei juose dėl nepakankamo atidumo ar nerūpestingumo įsivelia klaidos.

LAT taip pat pasisakė dėl tiekėjų teisės tikslinti savo pasiūlymus dėl siūlomo pirkimo objekto savybių, kainos ir panašiai. Advokato teigimu, iki šiol buvo laikomasi taisyklės, kad tą galima daryti tik labai išimtiniais atvejais.

„Sprendimas priimtas išnagrinėjus situaciją, kai tiekėjas pasiūlymą pateikė pažodžiui, kaip reikalavo perkančioji organizacija. Teismo teigimu, pasiūlymas gali būti taisomas, nes jis tokia forma pateiktas siekiant laikytis perkančiosios organizacijos reikalavimų, o ne tiekėjo iniciatyva.

Nors teisininkų bendruomenėje kilo diskusija, kad taip keičiama nusistovėjusi praktika, vis dėlto pastaroji nutartis priimta atsižvelgiant į labai specifinę situaciją, tad ir ateityje ji greičiausiai bus pritaikoma tik labai siaurose situacijose“, – išplatintame pranešime cituojamas M. Endzinas.