2021 rugsėjo 21 d. antradienis, 13:44
Reklama  |  facebook

Viešieji pirkimai pandemijos kontekste: didesnis efektyvumas ar mažesnis skaidrumas?

2020-12-16 13:27
Šiemet viešieji pirkimai buvo linksniuojami itin dažnai. Vienais atvejais dėl to, kad dabartinis reglamentavimas apsunkina pandemijai suvaldyti būtinų priemonių įsigijimą, kitais – dėl skubių įstatymo pakeitimų. Ekspertų vertinimu, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų keitimas atsižvelgiant į situaciją yra teigiamas dalykas, tačiau čia slypi ir grėsmė – kai kurie pakeitimai gali kainuoti viešųjų pirkimų procesų skaidrumą.
nuotrauka
Marius ENDZINAS, „Magnusson“ partneris


Minimos įmonės
MAGNUSSON ir partneriai, advokatų profesinė bendrija,
VPT (Viešųjų pirkimų tarnyba),
„Bene daugiausiai diskusijų sukėlė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, susiję su pirkimų vykdymu neskelbiamų derybų būdu. Viena vertus, šie pokyčiai kažkiek palengvino procesą, kita vertus juose galima įžvelgti ir realias grėsmes skaidrumui bei atviras duris piktnaudžiavimui. Nuo to galėtų apsaugoti labai aiškiai reglamentuotas atsakomybės klausimas. Beje, kad pirkimai neskelbiamų derybų būdu nukrypsta nuo vieno esminių Europos Sąjungos sutarčių principo – skaidrumo, akcentavo ir Europos Komisija, ragindama šį pirkimo būdą rinktis tik itin išimtiniais ir ypatingos skubos atvejais“, – sako advokatų kontoros „Magnusson“ partneris Marius Endzinas.

Neskelbiamos derybos gresia „pažymų teise“

Galimybė esant ypatingai skubai net ir didelės vertės pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu įteisinta kovo mėnesį, kilus pandemijai.

Jei neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos atliekamas tarptautinis pirkimas, sutartį leista sudaryti tiesiogiai, pirkimo neskelbiamų derybų būdu metu nevykdant būtinų procedūrų, pavyzdžiui, nereikalaujant pateikti pirkimo pasiūlymą per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Reikalavimai pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą, paskelbti apie sudarytą sutartį ir jos turinį išliko.

Pasak M. Endzino, pakeitimai buvo padaryti reaguojant į sudėtingą situaciją, tačiau visgi netrukus paaiškėjo, kad neskelbiamų derybų būdas kelia grėsmę skaidrumui ir gali sukurti sąlygas piktnaudžiavimui – to pavyzdžiu tapo liepą pradėtas plačiai nuskambėjęs ikiteisminis tyrimas dėl reagentų pirkimo.

„Matyt, kaip reakcija į situaciją buvo įvesta papildoma prievolė perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms neskelbiamas derybas. Jos įpareigotos kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti apie tiekėjus informaciją, galinčią turėti įtakos netinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Visgi tokiu būdu formuojama „pažymų teisė“ irgi nėra skaidrus būdas spręsti problemas ir kovoti su piktnaudžiavimu. Atvirkščiai – kartais ji gali sudaryti sąlygas įtarinėti piktnaudžiavimą net ten, kur jo nėra. Dėl to itin svarbu apsvarstyti ir numatyti visų šalių atsakomybės ribas ir sąlygas“, – teigia „Magnusson“ advokatas.

Centrinės perkančiosios organizacijos – regionuose

Pasak M. Endzino, naujovių viešųjų pirkimų srityje galima tikėtis ir kitąmet. Seime yra svarstomi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma steigti regionines „centrines perkančiąsias organizacijas“. Jų paskirtis būtų akumuliuoti smulkesnių perkančiųjų organizacijų (savivaldybių, mokyklų, darželių ir t.t.) poreikius ir pirkti labiau centralizuotai.

Kitas svarstomas pakeitimas – Viešųjų pirkimų tarnybai suteikti funkciją spręsti viešųjų pirkimų ginčus.

„Šie pokyčiai kelia nemažai klausimų, ypatingai dėl turimų organizacinių gebėjimų. Juk jeigu tik bus sustambinti pirkimai, bet nesukaupta didesnė kompetencija, tai gali nelikti sąžiningos konkurencijos ir nukentėti sandorio skaidrumas.

Analogiška situacija yra ir su noru suteikti VPT įgaliojimus spręsti viešųjų pirkimų ginčus. Tam neužtenka pakeisti įstatymą, turi būti įgyta daugiau reikiamų resursų ir sukurtas pasitikėjimą keliantis ir realiai ginčus išsprendžiantis modelis. Kitaip tiesiog bus apsunkintas teisės į gynybą įgyvendinimas. Kol kas galutinių atsakymų į šiuos klausimus nėra, tad sudėtinga optimistiškai vertinti galimus pokyčius“, – tikina M. Endzinas.

Patikslinta pasiūlymų melagingumo sąvoka

Jo teigimu, pokyčių viešųjų pirkimų srityje šiemet įnešė ne tik pandemija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priimtomis nutartimis viešųjų pirkimų bylose suformavo keletą gana reikšmingų taisyklių.

„Labiausiai išsiskiria lapkritį priimtos nutartys, kuriomis įtvirtinta nauja praktika dėl tiekėjų teisės pasitelkti pakaitinius subrangovus paaiškėjus, kad pasitelkto subrangovo kvalifikacija nepakankama. LAT suformavo naują taisyklę, jog keisti subrangovą galima tik tuo atveju, jeigu pirminis pasiūlymas negali būti laikomas melagingu. Be to, net ir netinkamą subrangovą pakeisti galima tik vieną kartą, o jei paaiškėja, kad ir pakeistas subrangovas neturi pakankamos kvalifikacijos, tiekėjui nebeleidžiama keisti dar kartą, o tiesiog atmetamas pasiūlymas“, – komentuoja advokatas.

Patikslinta ir pasiūlymo melagingumo sąvoka. Pasiūlymai melagingais laikomi ne tik tais atvejais, kai juose yra tyčiniai informacijos iškraipymai, bet ir tada, jei juose dėl nepakankamo atidumo ar nerūpestingumo įsivelia klaidos.

LAT taip pat pasisakė dėl tiekėjų teisės tikslinti savo pasiūlymus dėl siūlomo pirkimo objekto savybių, kainos ir panašiai. Advokato teigimu, iki šiol buvo laikomasi taisyklės, kad tą galima daryti tik labai išimtiniais atvejais.

„Sprendimas priimtas išnagrinėjus situaciją, kai tiekėjas pasiūlymą pateikė pažodžiui, kaip reikalavo perkančioji organizacija. Teismo teigimu, pasiūlymas gali būti taisomas, nes jis tokia forma pateiktas siekiant laikytis perkančiosios organizacijos reikalavimų, o ne tiekėjo iniciatyva.

Nors teisininkų bendruomenėje kilo diskusija, kad taip keičiama nusistovėjusi praktika, vis dėlto pastaroji nutartis priimta atsižvelgiant į labai specifinę situaciją, tad ir ateityje ji greičiausiai bus pritaikoma tik labai siaurose situacijose“, – išplatintame pranešime cituojamas M. Endzinas. 
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-16 09:09
Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi, kad graibstomi ir naujos, ir senos statybos butai, o apklausos rodo, kad būsto paklausa ir toliau gali didėti.
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...
nuotrauka
2021-04-16 15:13,      papildyta 2021-04-16 16:40, Papildyta Pagalbos verslui fondo pranešimu
Šią savaitę UAB „Enerstena“ išsiuntė informacinius laiškus kreditoriams informuodama apie inicijuojamą restruktūrizacijos procesą ir pakviesdama į kreditorių susirinkimą.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-03-23 13:02
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki kovo 23 dienos patvirtino 27,33 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, taip pat suteikė 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai