2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 23:33
Reklama  |  facebook

„Vilniaus metro“ idėja: ką daryti, kad krizė neperaugtų į krachą

2020-04-03 08:39
Ekonominės krizės reikėjo tikėtis, nes jos kartojasi kas 10–12 metų. Tad ir ši krizė ne pirma ir ne paskutinė. Tačiau tai, kas buvo blogai, žmogus linkęs pamiršti. Krizių žmonijos istorijoje būta ir žiauresnių, kai ligų protrūkis sutapdavo su nederliaus metais.
nuotrauka
VŠĮ „Vilniaus metro“ iliustr.


Minimos įmonės
Vilniaus metro, VŠĮ
„Prisiminkime, kaip tokiu atveju elgdavosi valstietė, kai vienas po kito iš bado mirdavo jos vaikai. Kam ji atiduodavo paskutinę duonos žiauberę? Pasak tautosakos, ji nešdavo ją savo vyrui, o šis sušerdavo arkliui. Nuo tų laikų mus pasiekė patarlė: Kuo ari, tą šeri, – sako Juozas Zykus (VšĮ „Vilniaus metro“). – Šia patarle, kurią padiktavo skaudi žmonijos patirtis, reikėtų vadovautis ir šiuo, kriziniu, laikotarpiu bei nuo vartojimo pereiti prie kūrybos. Jeigu mes visus turimus ir skolintus pinigus pravalgysime, mūsų laukia krachas. Tą parodė Graikijos atvejis: buvo svarstoma už skolas paskelbti bankrotą. Eurostato duomenimis, per kelis metus Graikijos BVP krito 25 proc. ir šiuo metu jos BVP lygis vienam gyventojui yra 13 proc. mažesnis nei Lietuvos.“ 

Dabar Lietuvos ūkio valdymo vairą iš vartotojų turi perimti kūrėjai, mano J. Zykus, sakydamas, kad visuomenė privalo suprasti, kad ekonomikos klestėjimas priklauso ne nuo vartojimo, o nuo kūrybos, todėl pirmenybę privalu suteikti ne duonos valgytojams, o jos gamintojams.

Nuotraukoje – 
Juozas Zykus

„Prisiminkime, kaip elgėsi šalys didžiosios 1929–1933 metų krizės metu. Daugeliu atveju jos ėmėsi didelių infrastruktūros objektų statybos. Buvo tiesiami magistraliniai keliai ir geležinkeliai. Taip Vokietija nusitiesė savo betoninius kelius. Lietuva – Žemaičių plentą, Rusija – Baikalo–Amūro geležinkelio magistralę ir Maskvos metropoliteną. Daugelis šalių ir šią krizę ruošiasi įveikti panašiu būdu. Vokietija kitiems metams geležinkelių sistemų plėtrai ir rekonstrukcijai skiria dvigubai daugiau lėšų nei iki krizės. Anglija planuoja už 120 milijardų statyti greitojo geležinkelio 370 km/val. liniją, kuria Londoną sujungs su periferiniais miestais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiruošęs privačioms bendrovėms, kurios už nuosavus pinigus vystys susisiekimo infrastruktūrą, suteikti 20 proc. paramą iš valstybės biudžeto, gerai žinodamas, kad taip sumažins bedarbystę ir dar papildys biudžetą, nes mokami verslo mokesčiai yra didesni nei suteikta parama“, – sako J. Zykus.

Norėdama pritraukti privačias investicijas į Lietuvos susisiekimo infrastruktūros vystymą, tą patį privalėtų padaryti ir Lietuvos valdžia.

Analizė rodo, kad privatų kapitalą turėtų dominti susisiekimo projektai, kurių bendra vertė siekia 6 milijardus eurų. Esant valstybės paramai, investuotojai galėtų naudoti savo finansinius išteklius, įdarbinti dešimtis tūkstančių darbuotojų bei padidinti įplaukas į biudžetą.

Artėjančios gilios ir ilgalaikės krizės akivaizdoje valdžia privalėtų priimti sprendimą, leidžiantį privačioms verslo struktūroms tiesti kelius, geležinkelius, kasti tunelius. Krizės laikotarpiu būtų pasiruošta tolimesnei veiklai. Esant ribotoms judėjimo galimybėms, privatus sektorius galėtų užsiimti veiklos planavimu, projektų ruošimu, jų ekonominiais skaičiavimais bei finansini bei materialinių resursų telkimu.

Dabartinėje situacijoje, J. Zykaus manymu, tik greiti ir logiški sprendimai bei po jų sekantis kūrybinis darbas gali išgelbėti mus nuo kracho. Pinigai – tik laikina priemonė, sudaranti galimybę priimti sprendimus ir pertvarkyti ūkį. Jeigu ir toliau bus laikomasi principo, kad susisiekimo infrastruktūra yra valdžios biznis ir biudžeto bei ES pinigai bus naudojami taip neracionaliai kaip iki šiol, mūsų neišgelbės jokios paskolos ar ES paramos. Visi šie pinigai dings kaip vanduo smėlyje.

Dalyje ūkinės veiklos vis dar laikomasi sovietinių principų ir nenorima atverti kelio privačiai iniciatyvai. Yra vilties, kad valdžia, spaudžiama nepriteklių, atsisakys neefektyvios ūkinės veiklos ir susitelks į racionalų visuomenėje vykstančių procesų valdymą. Tokiu atveju mes pasiektume ūkio ir visuomeninio gyvenimo pažangos ir už tai būtume dėkingi mus aplankiusiai šiai savo dydžiu neeilinei krizei.

„Gal pagaliau valdžia išgirs gyventojų prašymą leisti privačiomis lėšomis sujungti Neringą su Klaipėda. Šiuolaikinio greitojo geležinkelio linija sujungti Vilnių ir Kauną ar nors dabar vietoj susisiekimo naudojamo kanalizacijos vamzdžio įrengti tunelį ir tokiu būdu sujungti Aukštuosius bei Žemuosius Panerius, – sako metro Lietuvoje iniciatorius. – Gal pagaliau bus priimtas politinis sprendimas leisti Vilniuje pradėti įgyvendinti metropoliteno projektą, nepatikint automobilių spūsčių problemos sprendimo koronavirusui.“
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai