2020 gegužės 27 d. trečiadienis, 15:21
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Dabar valstybė turėtų tapti ne tik skolintoju, bet ir užsakovu

2020-04-17 13:08
Kasdien stebime, kaip stoja ekonomika, krenta pramonės, prekybos, gamybos ir visų kitų sričių rodikliai, drastiškai mažėja vartojimas, dalis įmonių vis labiau balansuoja ant nemokumo slenksčio, o darbo vietų kasdien netenka tūkstančiai žmonių. Šiandien didžiulį nerimą kelią tai, jog šiuo metu Lietuvos ekonominio atsako dydis ir ypač greitis į pandemiją stipriai nusileidžia Europos šalims, o tai lems ilgesnes ir gilesnes krizės pasekmes.
nuotrauka
Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
Užimtumo tarnyba,

Mūsų valstybės paramos verslui priemonių efektyvumo ir spartos trūkumą liudija naujausi Užimtumo tarnybos pateikti duomenys apie darbo netekusių asmenų skaičių Lietuvoje. Pirma karantino savaitė – 5915 naujų bedarbių. Antra karantino savaitė – 7182 nauji bedarbiai. Trečia karantino savaitė – 8984 nauji bedarbiai. Ketvirta karantino savaitė – 9477 nauji bedarbiai. Iš viso per keturias savaites turime net 25 tūkst. naujų bedarbių ir 11% nedarbo lygį. Ekonomistai skaičiuoja, kad ši kreivė galimai kils net du ar tris kartus, o neišsaugotos darbo vietos mokesčių sistemoje sukurs papildomą 14,5 mln. skylę.

Pateikta statistika ne tik baugina, bet ir kelia klausimą – ar tikrai užtenka to, ką darome?

Norėdama prognozuoti pandemijos pasėkmes ir ateities perspektyvas, Lietuvos statybininkų asociacija atliko statybos sektoriaus įmonių apklausą. Ką ji parodė? Ogi tai, kad statybos darbų apimtys šiemet sumažės net 30%. Tai reiškia, kad šalies statybininkai prognozuoja didžiulį nuosmukį statybos pramonėje, kuri sukuria apie 10% Lietuvos BVP. Šiam niūriam scenarijui yra rimti simptomai: NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas. Pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybos projektų. Ką tai gali lemti? Statistika rodo, kad statybų sektoriuje dirba 115 tūkst. asmenų. Tai reiškia, kad jeigu 10% šio sektoriaus darbuotojų būtų atleisti, tuomet net 12 tūkst. asmenų taptų nedarbo išmokų prašytojais ir papildoma našta valstybei.

Visgi reikėtų nepamiršti, kad žaibiškai didėjantis bedarbių skaičius atneša ne tik didelę žalą šalies ekonomikai, bet ir socialinius neramumus. Tą jau šiandien matome JAV, patiriančioje didžiulę krizę darbo rinkoje: per mėnesį šalyje atsirado net 22 mln. naujų bedarbių, iš nusivylimo pradėjusių rengti masinius protestus prieš valdžios pareigūnus.

Jeigu atsigręšime į ankstesnių krizių scenarijus, tai dar vienas laukiantis etapas – viešųjų finansų krizė: nesurinktos pajamos į valstybės biudžetą ir problemos savivaldų finansuose. Kai gegužės 25 dieną įmonės pateiks pajamų deklaracijas, valstybės gautos pajamos už 4 šių metų mėnesius gali aptemdyti ateinančios vasaros dangų.

Trumpai tariant, prielaidų krizės gilėjimui yra daugiau negu reikia.
Tačiau šiandien į susiklosčiusią padėtį turėtume pabandyti pažvelgti ne tik kaip į praradimų, bet ir kaip į galimybių metą. Kaip? Tam reikėtų nieko nelaukiant pradėti ieškoti kompleksinių ir veiksmingų sprendimų: sudaryti vidaus ekonomikos stimuliavimo priemonių planą, kuris ne tik stabilizuotų padėtį ir sumažintų nedarbo lygio augimą, bet ir kurtų naujas darbo vietas, skatintų vidaus vartojimą bei užtikrintų finansų cirkuliaciją šalies viduje. Viena iš pagrindinių tokio plano krypčių – valstybei maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis, trumpinti pirkimų procedūras ir žaibiškai įgyvendinti jau suplanuotus struktūrinės paramos projektus.

Ankstesnių krizių metu mūsų valstybė buvo apribota Tarptautinio valiutos fondo sutartimi, kuri ribojo galimybes skolintis. Tačiau šį kartą mūsų padėtis kitokia – valstybė turi visas galimybes skolintis užsienio rinkoje, stimuliuoti vidaus ekonomiką ir investuoti į ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius projektus, bet tam trūksta ryžto ir krizių valdymo komandos. Nepamirškime, kad mūsų šalies viešosios skolos santykis su BVP yra vienas mažiausių Europoje, jau kelerius metus iš eilės turėjome perteklinį biudžetą, o šiuo metu turime ir geriausią istorijoje skolinimosi reitingą.

Tad turime visas galimybes išnaudoti šią progą – geriausią istorijoje skolinimosi reitingą, – nes šiandien nebe metas taupyti.

Jau dabar valstybei reikėtų tapti ne tik skolintoju, bet ir užsakovu: pradėti investuoti ir įgyvendinti visus jau parengtus bei pridėtinę vertę kuriančius projektus, kad verslas gautų aiškų signalą, jog šalies ekonomika judės į priekį ir jam nereikia kapituliuoti. Tieskime elektros tinklus ir geležinkelius, tieskime ir asfaltuokime kelius, vystykime infrastruktūros objektus, statykime visuomenei svarbius ir reikalingus pastatus, renovuokime daugiabučius ir valstybinius energetiškai neefektyvius statinius bei pagaliau pabaikime atominės elektrinės uždarymo darbus. Galima būtų vardinti ir vardinti, kai dar 2019 m. antroje pusėje Lietuvoje buvo apie šimtas užsaldytų statybos darbų viešųjų pirkimų projektų, kurių bendra vertė siekė apie 0,5 mlrd. Eur. Šiems projektams jau buvo numatytos valstybės lėšos. Šio plano įgyvendinimui padėtų ir skaidrumo suteiktų vieša pirkimų statistika, kuri rodytų neįvykdytų pirkimų skaičių bei kiekvienos savaitės ataskaitas apie naujų pirkimų skaičių ir jų apimtis.
Kodėl kviečiu atsigręžti būtent į statybos sektorių? Šiame sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus ir turintis ilgalaikę išliekamąją vertę, taip pat jis glaudžiai susijęs su kitais verslais per generuojamus užsakymus. Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje patektų ir į kitus verslo sektorius, tokius kaip gamyba ir paslaugos. Kai Lietuvos gamintojams dėl įvesto karantino eksporto rinkos uždarė duris, tai viešųjų pirkimų apimties didinimas yra vienas iš geriausių būdų, galinčių kompensuoti dingusią paklausą.
Eidami šiuo keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip stabilizuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį. Mūsų valdžia taip pat turėtų nepraleisti unikalios galimybės pabandyti išsaugoti sugrįžusius emigrantus, suteikiant jiems progą įsidarbinti gimtinėje, prisidedant prie naujų projektų įgyvendinimo.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokia praktika jau yra pasiteisinusi užsienio valstybėse, kai, bendradarbiaujant su rinkos dalyviais, kriziniam laikotarpiui yra suformuojamas užsakymų rezervas iš visai visuomenei bei viešam interesui svarbių ir išliekamąją vertę turinčių projektų, subalansuojant gyventojų poreikius su ilgalaikiu vidaus ekonomikos skatinimu.

Nepamirškime, kad tik nuo verslo tvarumo priklausys, kokios bus laukiančios pandemijos sukelto ekonominio šoko pasekmės, kaip greitai atsistatysime ir kiek turėsime išsaugotų bei sukurtų darbo vietų.

Pabandykime į karantiną pažvelgti kaip į galimybių metą. Laiko turime mažai, todėl dabar kaip niekad greitai reikia priimti taiklius ir kompleksinius sprendimus nuo kurių priklausys visos šalies gyvenimas įveikus pandemiją.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-05-27 12:52
Dabartinė vadovų karta mokosi veikti karo sąlygomis. Karantinas apvertė daugumos įmonių veiklą ir privertė griebtis žinių, kuriomis iki šiol rėmėsi kariuomenės atstovai. Pandemijos sąlygomis, siekiant patirti kuo mažesnių nuostolių ar nugalėti konkurencinėje kovoje, įmonių vadovams pravers „Karo kam...
nuotrauka
2020-05-27 08:26
Naujausi duomenys, kuriais dalijasi LR Vyriausybė, rodo, kad šalies ekonominė situacija išlieka stabili, pastebimas karantino atpalaidavimo efektas.
nuotrauka
2020-05-26 13:00
Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį karantino laikotarpiu patirtų patalpų nuomos išlaidų. Kompensacijas gauti gali tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir kai kurios didelės įmonės. Paraiškų nuomai kompensacijoms gauti pildymui įsibėgėjus, v...
nuotrauka
2020-05-26 10:50
Dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti šiemet skirta beveik 14,7 mln. eurų. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.
nuotrauka
2020-05-26 07:50
Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Komercinių patalpų nuomotojai ir šio verslo vystytojai bei nuomininkai jau seniai laukė šios priemonėmis. Tiesa, buvo daug diskutuojama vieša...
nuotrauka
2020-05-22 13:50
Nuomos sutarčių registravimas pastarosiomis dienomis yra viena populiariausių Registrų centro paslaugų. Pastebimai išaugus klientų, pageidaujančių Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, šiam procesui skiriamas itin didelis dėmesys.
nuotrauka
2020-05-22 13:21
Statybos – tai vienas iš sektorių, kuris per visas ekonominės krizes paveikiamas labiausiai. Vyriausybė nutarė sekti kitų ES valstybių pavyzdžiu ir gelbėti ekonomiką per statybos ir infrastruktūros projektus. Tačiau priimti sprendimai, kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacija, sulaukia švietimo...
nuotrauka
2020-05-20 13:56
Karantino metu prastovas darbuotojams paskelbusioms įmonėms valstybė moka subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, kuris per prastovą negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesio alga už visą įprastą darbo laiką. Švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės...
nuotrauka
2020-05-19 10:52
Pramonės įmonių skaitmeninimams ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų ministerijos siūlomų ilgalaikių invest...
nuotrauka
2020-05-15 14:44
Patikslinus nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) mokamų palūkanų kompensacijų sąlygas, ši priemonė tapo dar plačiau prieinama tiek įmonėms ir verslininkams, plėtojantiems savo veiklą ir siekiantiems gauti dalinę 95 proc. palūkanų kompensaciją iki 36 mėnesių laiko...
nuotrauka
2020-05-14 15:55
Subsidija nuomos mokesčiui galima tik tuo atveju, jeigu nuomotojas suteikia bent 30 proc. nuolaidą. Tačiau apie tokią galimybę sužinojus, kai jau susitarta dėl nuomos mokesčio kitaip, verslas gali patirti išlaidų. Ar galima persitarti dėl nuomos mokesčio mažinimo? Teisininkai sako, kad tokia galimyb...
nuotrauka
2020-05-14 15:13
Švelninant karantino ribojimus ir darbuotojams planuojant grįžti į nuolatines darbo vietas, reikia pasirūpinti tinkamu darbo vietų paruošimu bei sutvarkyti darbo procesus taip, kad būtų užtikrinta ir darbuotojų, ir lankytojų sauga bei sveikata. Valstybinė darbo inspekcija parengė rekomendacijas dėl ...
nuotrauka
2020-05-14 10:02
Lietuvoje veikianti Šiaurės – Baltijos šalių teisinių paslaugų įmonių grupė „Fondia“ atliko skirtingų šalių paramos verslui ir gyventojams analizę. Paaiškėjo, jog valstybių pagalba ekonomikai tiesiogiai koreliuoja su mokestine našta, skaičiuojama nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
nuotrauka
2020-05-13 08:06
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 1 etapo suformuoto galimų 15 tūkstančių pareiškėjų sąrašą pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ ir pateikė jį VMI. Dabar VMI skelbs kvietimą įmonėms teikti paraiškas ir formuos 2 etapo potencialių pareiškėjų ...
nuotrauka
2020-05-13 07:43
Paraiškas dėl nuomos mokesčio kompensavimo galima teikti jau nuo gegužės 4 d., tačiau vis dar sulaukiama daug teorinių bei praktinių klausimų dėl galimybės pasinaudoti šia kompensacija. Komentuoja Šiaurės ir Baltijos šalių teisininkų įmonės „Fondia“ specialistai Lietuvoje.
nuotrauka
2020-05-12 09:59
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog šiandien, gegužės 12 d., apie 20 tūkst. mikroįmonių, atitinkančių LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, išsiųs kvietimus pateikti paraišką subsidijai gauti. Kvietimai įmones pasieks per Mano VMI. Iš viso, tokių kvietimų sulauks apie 34 tū...
nuotrauka
2020-05-11 14:36
Nuo koronoviruso (COVID-19) padarinių nukentėjusioms Lietuvos mikroįmonėms valstybė sudaro galimybę sumažinti finansinius nuostolius. Pradedama įgyvendinti nauja šioms bendrovėms padėti skirta priemonė „Subsidijos mikroįmonėms“. Pagal šią priemonę nuo 1 iki 9 darbuotojų turinčios įmonės pretenduos į...
nuotrauka
2020-05-11 09:11
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) toliau vykdo kontrolės veiksmus, kuriais siekiama išvengti piktnaudžiavimo valstybės lėšomis ekonomikos skatinimui ir koronaviruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Šiuo metu visoje Lietuvoje toliau vykdomos priemonės, susijusios su Užimtumo tarnybos verslui t...
nuotrauka
2020-05-11 09:01
Įmonės ar verslininkai, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo sustabdyta, ją vykdantys nuomotose patalpose, jau gali kreiptis į INVEGA dėl patalpų nuomos išlaidų dalinio kompensavimo. Kompensacijos teikiamos už nuomos išlaidas, patirtas nuo kovo 16 d. iki karantino laikotarpio pabaigos plius du ...
nuotrauka
2020-05-08 09:17
Dėl paskelbto privalomojo karantino, per paskutines dvi kovo mėn. savaites apie 7 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai, beveik 60 proc. jų sudarė moterys. Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose šis lygis siekė atitinkamai 12 ir 8 proc....

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...