2020 rugpjūčio 4 d. antradienis, 2:28
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Darbdavio ir darbuotojo teisės: kurio naudai per pandemiją nusvirusios svarstyklės?

2020-03-27 09:45
Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos metu optimizuoti išlaidas, nes iš esmės visos galimos išeitys yra apribotos darbuotojo sutikimu.
nuotrauka
Rūta DIDIKĖ, darbo teisės ekspertė


Kaip verslo atstovams nepadaryti skubotų sprendimų ir klaidų bei išvengti nesusipratimų su darbuotojais?  

Žiniasklaida jau ėmė skelbti apie tai, kad darbuotojai yra išvaromi nemokamų atostogų, nors darbdavys vienašališkai to padaryti negali.

„Vertinant darbdavio galimybes sumažinti verslui tenkantį spaudimą, vertimas imti nemokamas atostogas tikrai nėra pati geriausia išeitis. Pirmiausiai, tik nuo darbuotojo priklausys, ar jis sutiks su tokiu darbdavio pasiūlymu. Girdėjome ne vieną istoriją apie darbdavių grasinimus atleisti, jei darbuotojas nesutinka eiti nemokamų atostogų. Tokioje situacijoje pačiam darbuotojui kur kas naudingiau yra atleidimas, nes nemokamų atostogų metu jis netenka visų savo socialinių garantijų. Bet jei darbuotojas griežtai išsakytų savo nesutikimą, darbdavys susimąstytų ir eitų prie plano B – visi jį turi“, – sako advokatė R. Didikė.

Būtina įsivertinti žmogiškąjį faktorių

Net jei darbdavys ieško sprendimo tardamasis su darbo taryba ar profsąjunga, visada yra tikimybė, kad bent vienas darbuotojas nepritars siūlomam planui. Pasak advokatės, žmogiškojo faktoriaus nuvertinti nereikia, tačiau yra būdas išsaugoti įmonę, kai darbuotojų sutikimas neprivalomas. Tai – prastova.

Prastovos metu darbo sutarties vykdymas sustabdomas darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės. Ją skelbti galima susidarius ekstremaliajai situacijai ar įsigaliojus karantinui, kai nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo sutartyje sulygto darbo.

„Prieš skelbiant prastovą, pirmiausia siūlau atlikti analizę ir tiksliai nustatyti, kurie darbuotojai tikrai neturi darbo, o kurių krūvis sumažėjo iš dalies. Nuo to priklausys, ar skelbti prastovą visiems ar tik daliai darbuotojų, ar skelbti pilną prastovą ar užtektų dalinės. Labai svarbu nepamiršti, kad prastova yra tokia situacija, kai darbdavys negali darbuotojui suteikti darbo sutartimi sulygto darbo. Jei to darbo yra, bet darbdavys nenori suteikti jo dėl kitų priežasčių, tai nėra prastovos esminės sąlygos. Tokiu atveju darbdaviui būtina atlikti namų darbus ir įsivertinti kriterijus, pagal kuriuos skelbiama prastova tam, kad vėliau kreipiantis dėl subsidijų būtų galima pagrįsti, jog prastova buvo neišvengiama“, – pataria darbo teisės specialistė.

Subsidijos bus išmokėtos pavėluotai?

Darbdaviui, kuris ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, paskelbė prastovą ir neatleido darbuotojų bei nesuteikė jiems nemokamų atostogų, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama. Tai bus padaryta skiriant subsidiją, tačiau kokia ji bus galutinai, iki šiol nėra aišku, nes galutinio Vyriausybės sprendimo šiuo klausimu dar vis nėra.

„Vyriausybės verslui skiriama 2,5 mlrd. eurų parama yra sveikintinas žingsnis, tačiau ji nebus žaibiška. Dar tik bus pradėta situacijos analizė, įmonių atitikimas paramos gavimo kriterijams. Kur kas greičiau ir efektyviau pagalba būtų suveikusi, jei sunkumų patiriančioms įmonėms būtų padedama skolintis, nes lėšų joms reikia jau dabar. Galbūt kažkas jau po šių pirmųjų karantino savaičių neturės iš ko sumokėti atlyginimus. Nereikėtų turėti didelių lūkesčių dėl subsidijų, nes vis dar neaišku, kada ir kaip bus galima gauti paramą“, – teigia R. Didikė.

Įmonės likvidavimas gali būti neįgyvendinama užduotis

Kraštutinė priemonė yra atleidimai, tačiau darbdaviai valdžios atstovų skatinami to nedaryti.

„Toks žingsnis iš esmės kainuoja brangiai. Darbdavys privalo įspėti darbuotoją prieš mėnesį ir sumokėti jam dviejų mėnesių išeitinę, jei žmogus įmonėje dirbo ilgiau nei metus. Jei įmonė turi sukaupusi finansinį rezervą, iš kurio gali gyventi – puiku. Bet jei kalbame apie mažesnes įmones, kurios teturi vieno mėnesio atlyginimų rezervą – tai reiškia, kad karantinui užsitęsus jos galiausiai vis tiek bus priverstos atsisveikinti su darbuotojais. Nepamirškime ir Darbo kodekse numatyto draudimo atleisti nėščiąsias bei darbuotojus, auginančius vaikus iki trejų metų“, – sako R. Didikė.

Juodžiausias scenarijus verslui, pasak darbo teisės specialistės, yra įmonės likvidavimas. Jis neišvengiamas, kai darbdavys, įvertinęs savo biudžetą ir galimai užsitęsiantį karantiną, supranta, kad nepavyks atsigauti. Tokiu atveju jis taip pat privalo įspėti darbuotojus, sumokėti jiems atlyginimus bei priklausančias išeitines. Bet jei įmonėje dirba darbuotojai, kuriuos draudžiama atleisti, verslininkas net negali likviduoti įmonės.

„Šios situacijos absurdiškumą iliustruoja tai, kad net ir teismui priėmus sprendimą likviduoti įmonę, to padaryti nebūtų galima, jei joje dirba nėščioji ar darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, nes formaliai skaitant Darbo kodeksą, galioja bendra taisyklė ir šiuos asmenis atleisti draudžiama. Krizės akivaizdoje tokios įmonės bus priverstos egzistuoti „popieriuje“, nedirbdamos, bet ir negalėdamos oficialiai nutraukti veiklos“, – pabrėžia advokatė.

Pusiausvyrą tarp darbdavio ir darbuotojo teisių, pasak R. Didikės, yra įmanoma pirmiausiai suprantant, kad ekstremalių situacijų metu teisė veikia ne visada, čia svarbiausia – nuoširdi, pasitikėjimu paremta komunikacija su darbuotojais ir bendras darbo santykių šalių noras spręsti problemą. Jei pasitikėjimas bus pamintas ir teisinės priemonės gali nepagelbėti. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-08-03 09:46
Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai ...
nuotrauka
2020-07-31 10:23
Lietuvos ekonomika, paveikta pandemijos sukeltų pasekmių, antrąjį ketvirtį susitraukė 5,1 proc. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai.
nuotrauka
2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisva...
nuotrauka
2020-07-23 10:40
COVID-19 pandemijos daroma įtaka keičia verslo sektorių ir jo ekonominę elgseną, pranešime dalijasi VIlniaus Gedimino technikos universitetas. Tai nulemia ir reikšmingas modifikacijas darbo rinkoje, nes nuo jų priklauso ir socialinės sferos raida. 2020 m. kovo mėn. Lietuvos užimtumo tarnyboje regist...
nuotrauka
2020-07-23 10:02
Šiuo metu skelbiami naujausi tarptautinių kompanijų duomenys ir apklausos rodo, skelbia „Ober-Haus“, kad pandemijos akivaizdoje komercinio nekilnojamojo turto (NT) investicinių sandorių rinkos globaliu mastu patiria didesnius ar mažesnius neigiamus pokyčius.
nuotrauka
2020-07-13 11:34
Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
nuotrauka
2020-07-03 12:54
Iki liepos 31 d. įmonėms ir verslininkams, kurie kreipiasi į finansų tarpininkus dėl nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, turi būti išmokėtos visos paskolos lėšos. Nuo paskolų teikimo pradžios, kaip praneša...
nuotrauka
2020-07-01 13:17
Paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams populiarumas muša rekordus. Iš viso pagal šią INVEGA finansuojamą priemonę įmonėms jau išmokėta 115 mln. eurų. Remiantis viešais duomenimis, programos kriterijus galėjo atitikti apie 10 tūkst. labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, iš viso šalyj...
nuotrauka
2020-06-29 09:48
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), įvertinusi beveik 3 tūkst. paraiškų, pateiktų dėl palūkanų kompensavimo, primena, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad procesas būtų sklandus, o paraiška – sėkmingai patvirtinta.
nuotrauka
2020-06-18 10:44
Pasibaigus karantinui aktyvią veiklą stabdo ir finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas. Per tris veiklos mėnesius gyventojai ir įmonės fondui skyrė beveik 822 tūkst. eurų, už kuriuos šalies ligoninėms, nevyriausybinėms organizacijoms nupirkta asmens apsaugos priemo...
nuotrauka
2020-06-16 16:00
Trečiadienio naktį šalyje baigiasi tris mėnesius trukęs karantinas. Nuo birželio 17 d. įsigalioja valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Jo metu bus taikomi tam tikri apribojimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
nuotrauka
2020-06-16 08:49
Artėjant tris mėnesius trukusio karantino pabaigai, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengta pirmoji mėnesinė apžvalga rodo, kad švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
nuotrauka
2020-06-15 08:54
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad nuo birželio 12 d. įsigaliojo priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas“ pakeitimai. Atsižvelgiant į verslo atstovų siūlymus ir sprendžiant kylančias problemas gerinamos šios priemonės sąlygos pareiškėjams.
nuotrauka
2020-06-10 12:04
Lietuvos ir Estijos valdžios sprendimų lyginimas jau yra tapęs tautosaka. Nors estai ir laikomi lėtapėdžiais, tačiau pasaulinės pandemijos metu Estija veikė ne tik greičiau, o kartais ir dosniau. Estai teikė pagalbą kur kas platesniam skaičiui verslo sektorių, sumažino socialinius mokesčius, akcizus...
nuotrauka
2020-06-08 15:49
KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų mano, kad Vyriausybė skyrė per mažai dėmesio verslo situacijai, o skiriama parama yra per maža normaliam verslo funkcionavimui.
nuotrauka
2020-05-28 07:58
Vyriausybė pratęsė karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelnino karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas.
nuotrauka
2020-05-27 12:52
Dabartinė vadovų karta mokosi veikti karo sąlygomis. Karantinas apvertė daugumos įmonių veiklą ir privertė griebtis žinių, kuriomis iki šiol rėmėsi kariuomenės atstovai. Pandemijos sąlygomis, siekiant patirti kuo mažesnių nuostolių ar nugalėti konkurencinėje kovoje, įmonių vadovams pravers „Karo kam...
nuotrauka
2020-05-27 08:26
Naujausi duomenys, kuriais dalijasi LR Vyriausybė, rodo, kad šalies ekonominė situacija išlieka stabili, pastebimas karantino atpalaidavimo efektas.
nuotrauka
2020-05-26 13:00
Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį karantino laikotarpiu patirtų patalpų nuomos išlaidų. Kompensacijas gauti gali tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir kai kurios didelės įmonės. Paraiškų nuomai kompensacijoms gauti pildymui įsibėgėjus, v...
nuotrauka
2020-05-26 10:50
Dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti šiemet skirta beveik 14,7 mln. eurų. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...