2020 rugpjūčio 9 d. sekmadienis, 2:22
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip atverti kelią altruizmui, empatijai mūsų organizacijose, bendruomenėse, visuomenėje ir ko galime pasimokyti iš japonų?

2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisvalaikio įpročiai lėmė pokyčius asmeniniame, organizacijų ir bendruomenių gyvenime.
nuotrauka
Lina UŽIENĖ, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Pandemijos laikotarpiu ypač aiškiai pajutome ir supratome, kaip stipriai priklausome vieni nuo kitų, koks svarbus yra visuomeninių normų ir standartų laikymasis, kaip nesunkiai ir kokiu plačiu mastu išsiderina organizacijų, ekonomikos ir visuomenės mechanizmai netikėto viruso proveržio akivaizdoje.

Pandemijos laikotarpis atskleidė jau kurį laiką besiformuojantį atotrūkį tarp visuomenės ir ekonomikos, išryškino aižėjančias ekonominės sistemos spragas, aktualizavo empatijos ir altruizmo reikšmę bei vaidmenį organizacijose ir bendruomenėse.

„Naujasis Paryžiaus klubas“ (New Club of Paris), buriantis Europos intelektualus, mokslininkus, politikus, antreprenerius ir kitus viešosios nuomonės formuotojus, kuriame jau ne vienerius metus sprendžiame žinių ekonomikos klausimus.

Birželio mėnesį kartu su Japonijos Ateities centrų aljansu (angl. - Future Center Alliance Japan, FCAJ) birželio mėnesį apvalaus stalo diskusijoje ieškojome atsakymų į klausimą, kaip įveiklinti altruizmą, etiką ir empatiją mūsų organizacijose ir visuomenėje post-covid 19 laikmetyje.

Esminė ekonomikos, visuomenės, žmonijos ir visos planetos ekosistemos idėja reikalauja naujo požiūrio į produktyvumą, individo ir organizacijų rezultatyvumą, sugyvenimo su gamta klausimus. 

Tvarios visuomenės suvokimas, harmonijos su aplinka pasiekimas, išmintingos lyderystės būdai ir sprendimai tampa esminiais post-covid 19 laikmetyje. Todėl klausimas, kaip labiau atverti kelią altruizmui ir empatijai mūsų organizacijose, bendruomenėse ir visuomenėje turėtų būti labiau akcentuojamas šiandien.

Viešą diskursą iniciavę japonai gegužę išplatino pareiškimą, pabrėžiantį „Išmintingo kapitalizmo“ idėją, kurią pristatė žinių valdymo teorijos pradininkas profesorius Ikujiro Nonaka ir neuromokslų pradininkas Japonijoje daktaras Hedeaki Koizumi. 

Profesorius I.Nonaka pranešime pabrėžė poreikį išmintingai lyderystei ir etikai, kurių reikia organizacijose „čia ir dabar“, ką japonai vadina „Gemba“ vieta. Pasak I.Nonakos, lyderiai turėtų kurti išminties tinklus, paremtus ne individualizuotų savanaudiškų interesų tenkinimu, bet altruizmu ir draugišku santykiu su aplinkiniais ir aplinka. Profesorių I.Nonaką vienintelį iš Azijos šalių „The Wall Streat“ žurnalas yra įtraukęs į „Top 20 pasaulio verslo mąstytojų“ sąrašą.

Daktaras H.Koizumi akcentavo būtinumą transformuoti visuomenės mąstymą, atsisakant egoistinio požiūrio ir pereinant prie altruistinio veikimo, kurio prasmė Covid-19 akivaizdoje išryškėjo naujoje šviesoje. 

FCAJ aktyviai remia nuostatą, jog visuomenės žinių ištekliai ir intelektinis kapitalas turėtų būti panaudojami atsakingų inovacijų kūrimui. Ateities centrai, inovacijų centrai ir atvirųjų inovacijų laboratorijos, veikiantys skaitmeninėje ir natūralioje aplinkoje, suvaidins esminę rolę, kuriant visuomenės ateitį.

Tokie japonų kalboje įsitvirtinę konceptai kaip „ba“ (inovacijas ir apsikeitimą žiniomis skatinanti aplinka) arba „plural sector“ (ekosistema, kurioje industrijos, privatus sektorius, akademikai ir vyriausybė bendradarbiauja atvirųjų inovacijų pagrindu), buriantys visuomenę bendrai veiklai ir bendriems tikslams, byloja apie altruizmo ir empatijos svarbą japonų kultūroje, ekonomikoje ir visuomenėje.

Japonai nuo seno garsėjo išskirtine organizacijų vadybos filosofija, savitu požiūriu į darbą ir mokymąsi, kolegialiu kompanijų valdymu, kompanijų santykiais su vyriausybe. Kai kurie japoniškosios vadybos principai, ypač amerikietiškoje kultūroje, šiandien yra laikomi atgyvenusiais. Visgi, japoniškasis pastovumas, dėmesingumas paprastam darbui ir eiliniam darbuotojui, komfortiškų darbo sąlygų sukūrimas bei rūpestis emocine dirbančiųjų savijauta nuolat greitėjančiame pasaulyje įgauna naują prasmę.

Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje dažnai sunkiai suprantamos japonų nuostatos daugybę metų išdirbti vienoje kompanijoje, kolektyviniu būdu priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę, pirmiausia rūpintis ilgalaikėmis sprendimų ir veiksmų pasekmėmis gali pasirodyti atgyvenusiomis. 

Tačiau Japonijos vadyba nestovi vietoje. Ji transformuojasi išlaikydama esminius klasikinės vadybos principus, bet įgaudama naują į ateitį orientuotą mąstyseną. Pastarojo dešimtmečio bėgyje Japonijoje įsisteigė daugiau kaip 50 ateities centrų (Future Centers), veikiančių atvirųjų inovacijų pagrindu ir buriančių vadybos profesionalus, mokslininkus, politikus bei visuomenininkus.

Ateities centrų koncepciją Japonai perėmė iš skandinavų, išvystydami šiuolaikinį inovacijų akseleravimo centrų tinklą, integruojant pažangiausius kultūrinius Japonijos principus ir tradicijas. Ateities centruose susitinka vakarietiška socialinių inovacijų koncepcija su rytietiška kultūra ir mąstysena. Čia ieškoma sprendimų visuomeniniams, urbanistiniams, gamtosauginiams ir kitiems aktualiems socio-ekonominiams klausimams. Centrai funkcionuoja pagal aiškiai apibrėžtą metodologiją, kuria siekiama maksimizuoti žinių mainus, išlaisvinti kūrybiškumą, o rezultate pateikti kuo daugiau situacijų sprendinių ir prototipų visuomenei.

Japonijos ateities centrų tinklas veikia kaip visuomenės inovacijų akseleratorius, sukuriantis palankias sąlygas žinių mainams tarp industrijų, akademijos ir visuomenės bei įgalinantis ieškoti holistinių sprendimų ir drauge kurti ateitį.

Anksčiau buvome įpratę Japoniją matyti kaip išimtinai inžinerinių inovacijų meką, tačiau ateities centruose šiandien sprendžiami daugiausia globalūs, visuomeniniai, tarpdisciplininiai klausimai, reikalaujantys nestandartinio holistinio į ateitį orientuoto požiūrio ir supratimo.

Lietuvoje inovacijų centrų veiklą daugiausia esame įpratę matuoti pritrauktų/įsisavintų lėšų apimtimi, daug dėmesio skiriame įrangos ir infrastruktūriniams aspektams, technologijų plėtrai. Rečiau šiuose centruose sprendžiami visuomeniniai, urbanistiniai, integralaus įvairių socialinių grupių požiūrio reikalaujantys ir šias grupes produktyviai veiklai suburiantys klausimai.

Nemažai tokių klausimų iškėlė post-covid 19 laikotarpis, paskatinęs atsigręžti ir naujai pažvelgti į visuomeniškumo aspektus, etiką, humanizmą ir empatiją. Pandemijos laikotarpiu gera buvo stebėti altruizmu paremtas skirtingų organizacijų, individų ir socialinių grupių iniciatyvas. 

Tačiau kaip tokias iniciatyvas paversti tęstinėmis, kad jos taptų kultūrine organizacijų ir visuomenės norma, kad aukšto standarto ženklu būtų laikoma parama socialiai jautrioms visuomenės grupėms ir visuomeninėms iniciatyvoms, kad šalia verslo interesų organizacijų vadovai matytų prasmę altruistinėje veikloje ir pažangesnėje visuomenėje?

Didele dalimi visuomenėje šie procesai priklauso nuo inteligentijos aktyvumo, organizacijų vadovų mentaliteto ir puoselėjamos kultūros. Rytietiškos inovacijų sistemos transformacijos, fokusuotos į visos visuomenės pažangą ir kultūrinės savasties išlaikymą yra puikus pavyzdys savito sąmoningo kultūrinio pasirinkimo, kuris tikėtina duos gražius vaisius ateityje.

Žvelgiant į Lietuvos organizacijų perspektyvą, norisi akcentuoti, jog tvarios plėtros ir vadybos klausimai šiandien turėtų būti pirmapradžiai rekonstruojant organizacijų verslo modelius, struktūras ir tiekimo grandines.

Ir nors post-covid 19 laikotarpyje daug įmonių kelia išlikimo ar naujų pozicijų rinkos žemėlapiuose įtvirtinimo klausimus, neturėtume pamiršti to, jog veikiame ir gyvename visuomenėje, kuri ateityje dirbs mūsų organizacijose, vartos mūsų kuriamas paslaugas ir produktus, didžiuosis sąsajomis su verslo įmonėmis, institucijomis, bendruomenėmis ir galimybe dirbti kartu arba ieškos kitų alternatyvių galimybių. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-08-07 11:14
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metų įmonių įgyta patirtis, Vyriausybės komunikacijoje atsargiai minima antrosios bangos tikimybė ir augantis nuotolinio darbo poreikis pastebimai keičia situaciją biurų nuomos rinkoje. Kadangi dalis nuomojamų biurų plotų šiuo laikotarpiu yra menkai naudojami, vi...
nuotrauka
2020-08-05 10:14
68% statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.
nuotrauka
2020-08-04 11:25
Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo, kad nuo COVID-19 padarinių nukentėję ir į subsidijas pretenduojantys verslininkai atsakingai teiktų prašymus paramai gauti. Prieš pildydami paraišką verslo atstovai raginami įvertinti visas rizikas ir apsispręsti, ar nori gauti subsidijų ir neatsisakytų jų,...
nuotrauka
2020-08-04 10:07
Pasaulį kausto COVID-19 virusas. Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama apie antrąją jo bangą. Jei blogiausias scenarijus pasitvirtins – valstybės galimai užvers sienas, bus skelbiamas karantinas, darbuotojai, jei tik yra galimybė, bus skatinami dirbti iš namų. Įvairių įmonių darbuotojai įrodė, ...
nuotrauka
2020-08-03 09:46
Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai ...
nuotrauka
2020-07-31 10:23
Lietuvos ekonomika, paveikta pandemijos sukeltų pasekmių, antrąjį ketvirtį susitraukė 5,1 proc. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai.
nuotrauka
2020-07-23 10:40
COVID-19 pandemijos daroma įtaka keičia verslo sektorių ir jo ekonominę elgseną, pranešime dalijasi VIlniaus Gedimino technikos universitetas. Tai nulemia ir reikšmingas modifikacijas darbo rinkoje, nes nuo jų priklauso ir socialinės sferos raida. 2020 m. kovo mėn. Lietuvos užimtumo tarnyboje regist...
nuotrauka
2020-07-23 10:02
Šiuo metu skelbiami naujausi tarptautinių kompanijų duomenys ir apklausos rodo, skelbia „Ober-Haus“, kad pandemijos akivaizdoje komercinio nekilnojamojo turto (NT) investicinių sandorių rinkos globaliu mastu patiria didesnius ar mažesnius neigiamus pokyčius.
nuotrauka
2020-07-13 11:34
Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
nuotrauka
2020-07-03 12:54
Iki liepos 31 d. įmonėms ir verslininkams, kurie kreipiasi į finansų tarpininkus dėl nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, turi būti išmokėtos visos paskolos lėšos. Nuo paskolų teikimo pradžios, kaip praneša...
nuotrauka
2020-07-01 13:17
Paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams populiarumas muša rekordus. Iš viso pagal šią INVEGA finansuojamą priemonę įmonėms jau išmokėta 115 mln. eurų. Remiantis viešais duomenimis, programos kriterijus galėjo atitikti apie 10 tūkst. labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, iš viso šalyj...
nuotrauka
2020-06-29 09:48
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), įvertinusi beveik 3 tūkst. paraiškų, pateiktų dėl palūkanų kompensavimo, primena, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad procesas būtų sklandus, o paraiška – sėkmingai patvirtinta.
nuotrauka
2020-06-18 10:44
Pasibaigus karantinui aktyvią veiklą stabdo ir finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas. Per tris veiklos mėnesius gyventojai ir įmonės fondui skyrė beveik 822 tūkst. eurų, už kuriuos šalies ligoninėms, nevyriausybinėms organizacijoms nupirkta asmens apsaugos priemo...
nuotrauka
2020-06-16 16:00
Trečiadienio naktį šalyje baigiasi tris mėnesius trukęs karantinas. Nuo birželio 17 d. įsigalioja valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Jo metu bus taikomi tam tikri apribojimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
nuotrauka
2020-06-16 08:49
Artėjant tris mėnesius trukusio karantino pabaigai, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengta pirmoji mėnesinė apžvalga rodo, kad švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
nuotrauka
2020-06-15 08:54
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad nuo birželio 12 d. įsigaliojo priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas“ pakeitimai. Atsižvelgiant į verslo atstovų siūlymus ir sprendžiant kylančias problemas gerinamos šios priemonės sąlygos pareiškėjams.
nuotrauka
2020-06-10 12:04
Lietuvos ir Estijos valdžios sprendimų lyginimas jau yra tapęs tautosaka. Nors estai ir laikomi lėtapėdžiais, tačiau pasaulinės pandemijos metu Estija veikė ne tik greičiau, o kartais ir dosniau. Estai teikė pagalbą kur kas platesniam skaičiui verslo sektorių, sumažino socialinius mokesčius, akcizus...
nuotrauka
2020-06-08 15:49
KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų mano, kad Vyriausybė skyrė per mažai dėmesio verslo situacijai, o skiriama parama yra per maža normaliam verslo funkcionavimui.
nuotrauka
2020-05-28 07:58
Vyriausybė pratęsė karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelnino karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas.
nuotrauka
2020-05-27 12:52
Dabartinė vadovų karta mokosi veikti karo sąlygomis. Karantinas apvertė daugumos įmonių veiklą ir privertė griebtis žinių, kuriomis iki šiol rėmėsi kariuomenės atstovai. Pandemijos sąlygomis, siekiant patirti kuo mažesnių nuostolių ar nugalėti konkurencinėje kovoje, įmonių vadovams pravers „Karo kam...

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...