2024 kovo 19 d. antradienis, 12:02
Reklama  |  facebook

Kaip atverti kelią altruizmui, empatijai mūsų organizacijose, bendruomenėse, visuomenėje ir ko galime pasimokyti iš japonų?

2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisvalaikio įpročiai lėmė pokyčius asmeniniame, organizacijų ir bendruomenių gyvenime.
nuotrauka
Lina UŽIENĖ, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Pandemijos laikotarpiu ypač aiškiai pajutome ir supratome, kaip stipriai priklausome vieni nuo kitų, koks svarbus yra visuomeninių normų ir standartų laikymasis, kaip nesunkiai ir kokiu plačiu mastu išsiderina organizacijų, ekonomikos ir visuomenės mechanizmai netikėto viruso proveržio akivaizdoje.

Pandemijos laikotarpis atskleidė jau kurį laiką besiformuojantį atotrūkį tarp visuomenės ir ekonomikos, išryškino aižėjančias ekonominės sistemos spragas, aktualizavo empatijos ir altruizmo reikšmę bei vaidmenį organizacijose ir bendruomenėse.

„Naujasis Paryžiaus klubas“ (New Club of Paris), buriantis Europos intelektualus, mokslininkus, politikus, antreprenerius ir kitus viešosios nuomonės formuotojus, kuriame jau ne vienerius metus sprendžiame žinių ekonomikos klausimus.

Birželio mėnesį kartu su Japonijos Ateities centrų aljansu (angl. - Future Center Alliance Japan, FCAJ) birželio mėnesį apvalaus stalo diskusijoje ieškojome atsakymų į klausimą, kaip įveiklinti altruizmą, etiką ir empatiją mūsų organizacijose ir visuomenėje post-covid 19 laikmetyje.

Esminė ekonomikos, visuomenės, žmonijos ir visos planetos ekosistemos idėja reikalauja naujo požiūrio į produktyvumą, individo ir organizacijų rezultatyvumą, sugyvenimo su gamta klausimus. 

Tvarios visuomenės suvokimas, harmonijos su aplinka pasiekimas, išmintingos lyderystės būdai ir sprendimai tampa esminiais post-covid 19 laikmetyje. Todėl klausimas, kaip labiau atverti kelią altruizmui ir empatijai mūsų organizacijose, bendruomenėse ir visuomenėje turėtų būti labiau akcentuojamas šiandien.

Viešą diskursą iniciavę japonai gegužę išplatino pareiškimą, pabrėžiantį „Išmintingo kapitalizmo“ idėją, kurią pristatė žinių valdymo teorijos pradininkas profesorius Ikujiro Nonaka ir neuromokslų pradininkas Japonijoje daktaras Hedeaki Koizumi. 

Profesorius I.Nonaka pranešime pabrėžė poreikį išmintingai lyderystei ir etikai, kurių reikia organizacijose „čia ir dabar“, ką japonai vadina „Gemba“ vieta. Pasak I.Nonakos, lyderiai turėtų kurti išminties tinklus, paremtus ne individualizuotų savanaudiškų interesų tenkinimu, bet altruizmu ir draugišku santykiu su aplinkiniais ir aplinka. Profesorių I.Nonaką vienintelį iš Azijos šalių „The Wall Streat“ žurnalas yra įtraukęs į „Top 20 pasaulio verslo mąstytojų“ sąrašą.

Daktaras H.Koizumi akcentavo būtinumą transformuoti visuomenės mąstymą, atsisakant egoistinio požiūrio ir pereinant prie altruistinio veikimo, kurio prasmė Covid-19 akivaizdoje išryškėjo naujoje šviesoje. 

FCAJ aktyviai remia nuostatą, jog visuomenės žinių ištekliai ir intelektinis kapitalas turėtų būti panaudojami atsakingų inovacijų kūrimui. Ateities centrai, inovacijų centrai ir atvirųjų inovacijų laboratorijos, veikiantys skaitmeninėje ir natūralioje aplinkoje, suvaidins esminę rolę, kuriant visuomenės ateitį.

Tokie japonų kalboje įsitvirtinę konceptai kaip „ba“ (inovacijas ir apsikeitimą žiniomis skatinanti aplinka) arba „plural sector“ (ekosistema, kurioje industrijos, privatus sektorius, akademikai ir vyriausybė bendradarbiauja atvirųjų inovacijų pagrindu), buriantys visuomenę bendrai veiklai ir bendriems tikslams, byloja apie altruizmo ir empatijos svarbą japonų kultūroje, ekonomikoje ir visuomenėje.

Japonai nuo seno garsėjo išskirtine organizacijų vadybos filosofija, savitu požiūriu į darbą ir mokymąsi, kolegialiu kompanijų valdymu, kompanijų santykiais su vyriausybe. Kai kurie japoniškosios vadybos principai, ypač amerikietiškoje kultūroje, šiandien yra laikomi atgyvenusiais. Visgi, japoniškasis pastovumas, dėmesingumas paprastam darbui ir eiliniam darbuotojui, komfortiškų darbo sąlygų sukūrimas bei rūpestis emocine dirbančiųjų savijauta nuolat greitėjančiame pasaulyje įgauna naują prasmę.

Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje dažnai sunkiai suprantamos japonų nuostatos daugybę metų išdirbti vienoje kompanijoje, kolektyviniu būdu priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę, pirmiausia rūpintis ilgalaikėmis sprendimų ir veiksmų pasekmėmis gali pasirodyti atgyvenusiomis. 

Tačiau Japonijos vadyba nestovi vietoje. Ji transformuojasi išlaikydama esminius klasikinės vadybos principus, bet įgaudama naują į ateitį orientuotą mąstyseną. Pastarojo dešimtmečio bėgyje Japonijoje įsisteigė daugiau kaip 50 ateities centrų (Future Centers), veikiančių atvirųjų inovacijų pagrindu ir buriančių vadybos profesionalus, mokslininkus, politikus bei visuomenininkus.

Ateities centrų koncepciją Japonai perėmė iš skandinavų, išvystydami šiuolaikinį inovacijų akseleravimo centrų tinklą, integruojant pažangiausius kultūrinius Japonijos principus ir tradicijas. Ateities centruose susitinka vakarietiška socialinių inovacijų koncepcija su rytietiška kultūra ir mąstysena. Čia ieškoma sprendimų visuomeniniams, urbanistiniams, gamtosauginiams ir kitiems aktualiems socio-ekonominiams klausimams. Centrai funkcionuoja pagal aiškiai apibrėžtą metodologiją, kuria siekiama maksimizuoti žinių mainus, išlaisvinti kūrybiškumą, o rezultate pateikti kuo daugiau situacijų sprendinių ir prototipų visuomenei.

Japonijos ateities centrų tinklas veikia kaip visuomenės inovacijų akseleratorius, sukuriantis palankias sąlygas žinių mainams tarp industrijų, akademijos ir visuomenės bei įgalinantis ieškoti holistinių sprendimų ir drauge kurti ateitį.

Anksčiau buvome įpratę Japoniją matyti kaip išimtinai inžinerinių inovacijų meką, tačiau ateities centruose šiandien sprendžiami daugiausia globalūs, visuomeniniai, tarpdisciplininiai klausimai, reikalaujantys nestandartinio holistinio į ateitį orientuoto požiūrio ir supratimo.

Lietuvoje inovacijų centrų veiklą daugiausia esame įpratę matuoti pritrauktų/įsisavintų lėšų apimtimi, daug dėmesio skiriame įrangos ir infrastruktūriniams aspektams, technologijų plėtrai. Rečiau šiuose centruose sprendžiami visuomeniniai, urbanistiniai, integralaus įvairių socialinių grupių požiūrio reikalaujantys ir šias grupes produktyviai veiklai suburiantys klausimai.

Nemažai tokių klausimų iškėlė post-covid 19 laikotarpis, paskatinęs atsigręžti ir naujai pažvelgti į visuomeniškumo aspektus, etiką, humanizmą ir empatiją. Pandemijos laikotarpiu gera buvo stebėti altruizmu paremtas skirtingų organizacijų, individų ir socialinių grupių iniciatyvas. 

Tačiau kaip tokias iniciatyvas paversti tęstinėmis, kad jos taptų kultūrine organizacijų ir visuomenės norma, kad aukšto standarto ženklu būtų laikoma parama socialiai jautrioms visuomenės grupėms ir visuomeninėms iniciatyvoms, kad šalia verslo interesų organizacijų vadovai matytų prasmę altruistinėje veikloje ir pažangesnėje visuomenėje?

Didele dalimi visuomenėje šie procesai priklauso nuo inteligentijos aktyvumo, organizacijų vadovų mentaliteto ir puoselėjamos kultūros. Rytietiškos inovacijų sistemos transformacijos, fokusuotos į visos visuomenės pažangą ir kultūrinės savasties išlaikymą yra puikus pavyzdys savito sąmoningo kultūrinio pasirinkimo, kuris tikėtina duos gražius vaisius ateityje.

Žvelgiant į Lietuvos organizacijų perspektyvą, norisi akcentuoti, jog tvarios plėtros ir vadybos klausimai šiandien turėtų būti pirmapradžiai rekonstruojant organizacijų verslo modelius, struktūras ir tiekimo grandines.

Ir nors post-covid 19 laikotarpyje daug įmonių kelia išlikimo ar naujų pozicijų rinkos žemėlapiuose įtvirtinimo klausimus, neturėtume pamiršti to, jog veikiame ir gyvename visuomenėje, kuri ateityje dirbs mūsų organizacijose, vartos mūsų kuriamas paslaugas ir produktus, didžiuosis sąsajomis su verslo įmonėmis, institucijomis, bendruomenėmis ir galimybe dirbti kartu arba ieškos kitų alternatyvių galimybių. 

Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai