„Sveiki, aš esu 312-tas jūsų namo matuotojas“

Nors statybų rangovai, dalyvaujantys renovacijos programoje, ir tvirtina, kad pati didžiausia bėda yra netinkamai parengti investiciniai projektai, aplinkos viceministrės Daivos Matonienės žodžiais, daugeliu atveju jie yra geri. Aplinkos ministerija (AM) padarė daug pakeitimų dėl investicinių planų, jų rengimo, nubaustas ne vienas projekto autorius, numatyta asmeninė, finansinė atsakomybė.

„Jei neatitikimų yra, reikia keisti. Yra projektų, taisytų net penkis kartus, – sakė viceministrė D. Matonienė. – Negalima pirkti pagal neteisingą investicinį projektą. Jis turi visiškai atitikti techninę specifikaciją.“

AM pozicija – sudaryti geras sąlygas verslui, bet neleisti piktnaudžiauti, pastebėjo ji. Saulius Bekampis, UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius, reaguodamas į tokią ministerijos poziciją, sakė, kad Raseinių statybininkai aplinkos ministro V. Mazuronio buvo apkaltinti gobšumu ir pagąsdinta, kad atvažiuos lankai, ir padarys darbus. Atvažiavo vilniečiai, laimėjo, bet dabar prašo papildomų pinigų.

Reikalauja perkančiosios organizacijos, užsakovo, atsakomybės

Iš pradžių CPO LT kataloge nebuvo galima prikabinti investicinio plano, dabar tokia galimybė yra – rangovas gali pažiūrėti jį iš anksto. CPO LT buvo prieš įkėlimą investicinių projektų, nes elektroninis katalogas negali patikrinti techninės specifikacijos ir investicinio projekto atitikties. Tas, kuris pildo techninę specifikaciją ir įkelia į katalogą, tas ir atsako. Tai įrašyta kataloge. „Atsakomybė perkančiosios organizacijos nustatyta yra, bet klausimas – kaip atsakomybės išsireikalauti?“ – klausė CPO LT vadovas Rolandas Černiauskas.

Viceministrė D. Matonienė siūlė visiems dalintis rizika, o einant į pirkimus, rangovams siūlė patiems pasimatuoti kiekius, nes net Registrų centro duomenys neatitinka realių skaičių, plotą. Važiuoti į vietą, bet kaip privalomą dalyką, AM nurodė ir investicinių planų rengėjams.

Statybininkai tokius nurodymus, kuomet į vietą matuoti objekto turi važiuoti ir rangovas, pavadino tragedija. Tegu už netikslumus atsako perkančioji organizacija, užsakovai, reikalauja jie. Atsakomybe yra dalijamasi per visą procesą visų dalyvių, sako ministerija. „Mums reikia, kad ir jūs išsimatuotumėte ir realiai pažiūrėkite“, – kvietė AM.

Bet kas nutiks, jeigu prie namo matuoti atvyks visi 300 tiekėjų – atsiprašau, aš esu 312–tas rangovas, kuris matuos jūsų namą, karčiai juokavo rangovai. Kita vertus – kiek bus matuotojų, tiek ir rezultatų, nors iš tiesų visi turi turėti vienodą išmatavimą.

Kam pirminiai dokumentai, jeigu rangovas vis tiek turi vykti į vietą

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta diskusijoje dalijosi statybos rangovus girdėjęs sakant, kad šie kainas nustato „iš lempos“, nors ir rizikuoja, nes gali būti kiekių neatitikimai, nes projektų rengėjas gali padaryti nekokybišką projektą, tad reikia nuvažiuoti, jo nuomone, ir bent vizualiai įsivertinti. „Raseiniuose 100 kv. m sienų šiltinimo plotas buvo pamestas – kas darys? – klausė V. Serbenta. – Reikia atsakingai imtis darbų. Teikdami kainos pasiūlymus, turite įvertinti vietoje.“

Seimo narys Remigijus Šimašius nesutiko su diskusijoje dalyvavusių atsakingų institucijų atstovų pastebėjimais, kad prieš perkant darbus reikia važiuoti į objektą ir bent vizualiai įvertinti, ar pirkimo dokumentuose yra teisingi duomenys. Tai kam tie pirminiai dokumentai, replikavo Seimo narys. Keistai atrodys, jeigu dešimtys rangovų atvažiuos matuoti to paties objekto, toks sprendimas bus visiškai nelogiškas, sakė jis. R. Šimašius, baigiantis diskusijai pastebėjo, kad taip ir netapo aiškiau, ar sutartyse aiškiai numatyta, kaip ir kada spręsti, fiksuoti tuos neatitikimus. „Reikia įtikinti gyventojus, jeigu kas nors ateina ir pažada, kad daugiau nemokėsi, negerai, nes gali būti visokių netikėtumų“, – pastebėjo R. Šimašius, pridurdamas, kad turi būti aiškiai nustatyti principai ir dėl apdailos atstatymo gyventojų butuose.

Siūlo nustatyti taisykles ir jų laikytis

Apie taisykles, bendrą tvarką prabilo ir kiti dalyviai. Albinas Vaitkevičius, bendrovės „Sistela“ vadovas, sakė, jog visa ko pradžia ir išeities taškas turi būti aiškios taisyklės – kaip turi būti parengiamas, apskaičiuojamas investicinis projektas, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis apskaičiuoti kainą, turi būti nustatytos taisyklės, kaip daryti keitimus ir pan. Jeigu perkančioji organizacija pakeitė kiekius, ji neturi teisės reikalauti, kad rangovas keitimus padarytų tomis pat lėšomis. Rangovų interesus šiuo atveju gina Civilinis kodeksas.

Civiliniame kodekse parašyta, kad rangovui mokama už kiekį, kuris buvo nupirktas. Jeigu, pavyzdžiui, langų kiekis nurodytas ne toks, kodėl rangovas turi juos įstatyti, jeigu to nebuvo numatyta investiciniame projekte, klausia A. Vaitkevičius. Tokiu atveju, reikia papildomo pirkimo arba investiciniame projekte turi būti kokia nors suma, kurią galima būtų naudoti perkant papildomai.

AM ir Būsto energijos taupymo agentūros pasiūlymu, bendrovė „Sistela“ parengė sustambintą kainyną rengti investicinius projektus – yra atlikti pagrindiniai skaičiavimai pagrindinėms priemonėms. Tos kainos yra informacinės, rekomendacinio pobūdžio. Tai yra papildoma medžiaga, kuria gali pasinaudoti investicinių projektų rengėjai – tada visi žinotų, kad kainoje yra apskaičiuotos medžiagos, įvertintos statybvietės išlaidos, yra ar ne pastoliai ir pan., vardino A. Vaitkevičius. Naudojantis šia rekomendacine medžiaga, paprasčiau kalbėtis ir su gyventojais, aiškinant jiems, kodėl renovacijos kaina tyra tokia, o ne kitokia.

Kaina, anot A. Vaitkevičiaus, sustambintame kainyne yra aukšta, bet teoriškai įvertintos visos rangovo išlaidos – tiek apsirūpinant arba aprūpinant darbininkus įrankiais, įranga, tiek įvertinamas faktorius, jog darbdavys privalo sukaupti lėšas žiemai, atostogoms ir pan.

„Daug klausimų atkristų, jei visi susidėliotų žaidimo ir konkurencijos taisykles ar tarpusavio taisykles ir vadovautųsi jomis“, – pastebėjo „Sistelos“ vadovas.

Bendrovės „Avona“ generalinis direktorius Č. Zabarauskas, pritardamas A. Vaitkevičiui, pastebėjo, kad investiciniuose projektuose turi būti numatyta visa – ir galimybė tinkamai sumokėti statybininkams, ir juos nuvežti į objektą, apgyvendinti – tai visa kainuoja.
Galima sudaryti papildomą sutartį

CPO LT rangos darbų sutartis suteikia galimybių papildyti sutartį, esant tam tikroms aplinkybėms, nurodyta – iki 30 proc. nuo bendros sutarties apimties. Jeigu prisireikė, pavyzdžiui, keisti papildomai langų, kurie nebuvo numatyti investiciniame projekte, užsakovas kartu su rangovu kreipiasi į BETA, kuri tikrina, ar yra tinkamas ekonominis, techninis pagrindimas, ar to nebuvo galima numatyti iš anksto. Jeigu pakeitimai, kuriems pritaria BETA, padidina investicijų poreikį, vėl iš naujo reikia tartis su gyventojais.

Kaip akcentavo Ūkio ministerijos atstovė Birutė Mačiunskienė, jeigu atsirado darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje, reikia sudaryti papildomą sutartį, bet tik tuomet, kol dar neužbaigta pagrindinė. Nes papildoma sutartis rodo, kad be jos negalima užbaigti to, kas numatyta pagrindinėje sutartyje.

Rangovai nori sistemos, veikiančios vienu mygtuko spustelėjimu

LR Seimo narys Remigijus Šimašius pastebėjo, kad iš perkančiųjų organizacijų, iš gyventojų yra tekę girdėti, kad pirkti per CPO LT esą dvigubai brangiau negu per viešuosius pirkimus. Tačiau atrodo, kad tai yra tik mitas, kurį neigė ir diskusijoje dalyvavę rangovai. Perkančioji organizacija skaičiuoja skirtumą tarp perkančiosios organizacijos nurodytos sumos, kiek ji gali mokėti, ir realaus skaičiaus, už kiek nuperka. Vidutiniškai sutaupoma 7 proc. – šio meto duomenimis, sutaupyta 21 mln. litų.

Politiko nuomone, viešieji pirkimai juda ta linkme, kaip numatyta. Tikslas buvo centralizuoti pirkimus, o vien dėl galimybės lyginti kainos kai kur mažėjo dešimt kartų. CPO LT sistema leidžia realiai sutaupyti lėšų, laiko.

„Buvo keliamas tikslas – rangovams turi būti patogiau ir paprasčiau įeiti į sistemą, atidaryti vartus – protingai, kad visi, kas turi kvalifikaciją, kam verta, kad tie ir ateitų, – sakė R. Šimašius, pastebėdamas, kad savivaldybėse buvo stebimi keisti barjerai. – Užsakovai lengviau atsidūsta, nes gali sutaupyti žmogiškų išteklių, atvirumas yra pasiektas, – patekimas, kaip yra sakę rangovai, užsakovai, paprastesnis, negu buvo patekti į savivaldybės sistemas.“

Diskusijoje dalyvavę rangovai kreipėsi į politiką prašydami iki galo įgyvendinti šią sistemą. Kaip sakė bendrovės „Konsolė“ generalinis direktorius K. Skutulas, rangovai laukia, kada sistema taip ir veiks – vieno mygtuko spustelėjimu.

Elvyra Radavičienė, AM Būsto departamento direktorė, pastebėjo: kadangi CPO LT kataloge nebuvo galimybės pirkti atskirai techninio projekto, buvo perkama rangos paslauga kartu su projektu – atsirado daug neatitikimų, nes perkama pagal investicinį projektą. Dabar esant galimybei pirkti atskirai projektą, atskirai rangos darbus, tokių nesėkmių, tikimasi, bus mažiau. R. Šimašius pažymėjo, kad ši sistema gali nesuveikti, nes sunku bus rasti atsakingus. Jo nuomone, geriau, kad visa būtų vienose rankose. Nors vienos nuomonės, kaip pirkti geriau, nėra.

Privalomumo pirkti per CPO LT nebėra, o investicinių projektų pirkti per CPO LT – nebuvo privaloma niekada. Dauguma ir buvo nupirkta ne per CPO LT, galima tik rekomenduoti, replikavo CPO LT direktorius R. Černiauskas, pirkti per jį.
-------------------------
Diskusijos metu aptartos problemos yra aktualios ne tik dabartiniu metu. Aplinkos ministerija rengia viešųjų pastatų programą; derasi su Europos investicijų banku dėl papildomų lėšų, nes europinių lėšų neužteks – Lietuvoje yra 34 tūkst. energiškai neefektyvių namų. Tad ir nuo pačių rangovų aktyvumo priklausys, kaip bus tobulinami pirkimai.