2020 rugpjūčio 15 d. šeštadienis, 22:10
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuvos ekonomikos skatinimo planas. Priemonės, kompensacijos verslą ir gyventojus pasieks su uždelsimu, todėl neigiamos pasekmės priklausys nuo santaupų

2020-03-17 08:59
Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama sušvelninti būsimo ekonomikos smukimo padarinius Lietuvoje. Palyginus su kitose ES valstybėse numatomais ekonomikos skatinimo planais (o juos skelbia dauguma ES valstybių), Lietuvos valdžios veiksmai ir jų planuojama apimtis atitinka ar netgi viršija tai, ką daro kitos šalys.
nuotrauka
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas


Tiesa, greitai keičiantis ekonomikos padėčiai, šis ūkio skatinimo planas gali būti greitai pakoreguotas. Galima palyginti aplinkinių šalių pagrindinius prioritetus su Lietuvos:

1) Pristabdyti nedarbo augimą – tam reikalinga valdžios finansinė pagalba, kuriam laikui darbdaviams padengiant darbuotojų sąnaudas (skirtingose šalyse kompensacijų proporcijos ir „lubos", skiriasi). Lietuva pasiryžusi padengti sąnaudas toms įmonėms, kurių darbuotojams fiksuojamos prastovos. Pagal įstatymą, tokiems asmenims mokama 40 proc. jų vidutinio darbo užmokesčio, tačiau bendra suma, dirbus pilnu etatu, negali būti mažesnė negu minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), kuris šiuo metu yra 607 eurai. Pagal siūlymą, iš valstybės biudžeto tris mėnesius bus dengiama 60 proc. šių kaštų, bet suma turi būti ne didesnė negu MMA. 

Pavyzdys, jeigu asmens darbo užmokestis yra 1 tūkst. eurų prieš mokesčius, prastovos sąnaudos darbdaviui bus 607 eurai (ne mažiau negu MMA), iš kurių valdžia padengia 364 eurus. Toks siūlymas yra palankus ir darbdaviui, ir valstybei, nes, atleisdamas žmogų, darbdavys jam turėtų sumokėti išeitinę kompensaciją – 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o valstybė turėtų mokėti didesnes nedarbo išmokas (uždirbant tūkstantį eurų prieš mokesčius, nedarbo išmoka būtų 529 eurai).

Kaip ir kitose šalyse, atsiranda socialinė apsauga ir vykdantiems veiklą savarankiškai – jiems tris mėnesius ketinama mokėti minimalaus vartojimo poreikio krepšelio dydį atitinkančias išmokas – 257 euras tiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tiesa, sunkumų gali kilti tiems, kurie veiklą pradėjo tik praėjusiais metais ir socialinio draudimo įmokų nedeklaravo. Žinoma, išmokos nėra didelės, tačiau reikia suprasti, kad visa tai daroma pagal dabartinį scenarijų projektuojant, jog tokia karantino padėtis tęsis 1-2 mėnesius ir kompensuoti didesnių atlyginimų kol kas nėra būtina. 

2) Užtikrinti pakankamą finansavimą mokant ligos išmokas visiems, negalintiems dirbti dėl karantino ar dėl namuose prižiūrimų vaikų, kai ugdymo įstaigos buvo uždarytos (skirtingose šalyse skiriasi išmokų mokėjimo terminai ir sumos, kas dengia išmokas pirmas dienas ir pan.). Lietuvos valdžia elgiasi taip, kaip ir kitos valstybės, tik kitose šalyse yra pasiūlymų jau nuo pirmos dienos išmokas dengti valstybei, ne verslui. Palyginimui, ligos išmoka siekia 62,06 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio (yra išmokų lubos – 1723 euro).

3) Atleisti verslą ir gyventojus nuo mokesčių (skiriasi mokesčių „atostogų“ sąlygos, pvz., terminas). Lietuva taip pat skirs didelį dėmesį šioms problemoms spręsti. Tiesa, tiesmukai nesakoma, kaip kitose valstybėse, kad įmonėms suteikiamos kelių mėnesių mokesčių sumokėjimo „atostogos“ (pvz., Švedijoje trims mėnesiams ir visoms įmonėms), tačiau suteikiama galimybė nemokėti mokesčių toms įmonėms, kurios turi likvidumo problemų, pagal nutylėjimą leidžiant suprasti, kad būtų šaunu, jog tos įmonės, kurios finansinių sunkumų neturi, mokesčius susimokėtų. Šalies biudžetui lietuviškasis variantas yra geresnis, o verslas jau pats pagal galimybes nuspręs, kaip pasielgti.

4) Siekiant užkardyti viruso plėtrą, sveikatos apsaugai skirti tiek, kiek prašo medikai. Lietuvos valdžia elgiasi taip, kaip ir kitos valstybės. Ekonomikos gaivinimo planas aiškiai nukreiptas į trumpalaikių problemų sprendimą ir yra tikrai tikslinis, neskiriant pinigų ten, kur jų kol kas nereikia eikvoti – gali būti, kad reikalams toliau prastėjant, didesnis skatinimo poreikis augs. Konsoliduotos šalies biudžeto pajamos per mėnesį yra maždaug 1,2 mlrd. eurų, tad balandžio – gegužės mėnesiais dėl negaunamų pajamų jame atsivers kelių šimtų milijonų eurų skylė. Akivaizdu, kad dėl tos pačios priežasties visos valstybės bandys užbėgti viena kitoms už akių ir sieks kuo greičiau pasiskolinti tarptautinėje rinkoje trumpuoju metu, o tai gali labai stipriai pabranginti mūsų valstybės skolinimąsi. Būtent todėl uždelsti skolinantis šalies iždui tikrai nereikėtų.
  • Didžioji dalis ekonomikos skatinimo plano veiksmų yra skirta kompensuoti gyventojų prarandamas pajamas bei palaikyti įmonių likvidumą, o ne investuoti į infrastruktūrą ar kitus ateityje augimą galinčius skatinti veiksmus, todėl didelio skatinamojo efekto ekonomikos augimui po karantino pabaigos šis planas neturės.
  • Vienas šių sprendimų minusų – suplanuotos priemonės bei kompensacijos verslą ir gyventojus pasieks su tam tikru uždelsimu, todėl kiekvieno namų ūkio patiriamos neigiamos pasekmės priklausys nuo to, kiek santaupų jis turėjo sukaupęs. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-08-10 10:28
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2020 metų birželį buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2020-08-07 11:14
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metų įmonių įgyta patirtis, Vyriausybės komunikacijoje atsargiai minima antrosios bangos tikimybė ir augantis nuotolinio darbo poreikis pastebimai keičia situaciją biurų nuomos rinkoje. Kadangi dalis nuomojamų biurų plotų šiuo laikotarpiu yra menkai naudojami, vi...
nuotrauka
2020-08-05 10:14
68% statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.
nuotrauka
2020-08-04 11:25
Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo, kad nuo COVID-19 padarinių nukentėję ir į subsidijas pretenduojantys verslininkai atsakingai teiktų prašymus paramai gauti. Prieš pildydami paraišką verslo atstovai raginami įvertinti visas rizikas ir apsispręsti, ar nori gauti subsidijų ir neatsisakytų jų,...
nuotrauka
2020-08-04 10:07
Pasaulį kausto COVID-19 virusas. Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama apie antrąją jo bangą. Jei blogiausias scenarijus pasitvirtins – valstybės galimai užvers sienas, bus skelbiamas karantinas, darbuotojai, jei tik yra galimybė, bus skatinami dirbti iš namų. Įvairių įmonių darbuotojai įrodė, ...
nuotrauka
2020-08-03 09:46
Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai ...
nuotrauka
2020-07-31 10:23
Lietuvos ekonomika, paveikta pandemijos sukeltų pasekmių, antrąjį ketvirtį susitraukė 5,1 proc. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai.
nuotrauka
2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisva...
nuotrauka
2020-07-23 10:40
COVID-19 pandemijos daroma įtaka keičia verslo sektorių ir jo ekonominę elgseną, pranešime dalijasi VIlniaus Gedimino technikos universitetas. Tai nulemia ir reikšmingas modifikacijas darbo rinkoje, nes nuo jų priklauso ir socialinės sferos raida. 2020 m. kovo mėn. Lietuvos užimtumo tarnyboje regist...
nuotrauka
2020-07-23 10:02
Šiuo metu skelbiami naujausi tarptautinių kompanijų duomenys ir apklausos rodo, skelbia „Ober-Haus“, kad pandemijos akivaizdoje komercinio nekilnojamojo turto (NT) investicinių sandorių rinkos globaliu mastu patiria didesnius ar mažesnius neigiamus pokyčius.
nuotrauka
2020-07-13 11:34
Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
nuotrauka
2020-07-03 12:54
Iki liepos 31 d. įmonėms ir verslininkams, kurie kreipiasi į finansų tarpininkus dėl nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, turi būti išmokėtos visos paskolos lėšos. Nuo paskolų teikimo pradžios, kaip praneša...
nuotrauka
2020-07-01 13:17
Paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams populiarumas muša rekordus. Iš viso pagal šią INVEGA finansuojamą priemonę įmonėms jau išmokėta 115 mln. eurų. Remiantis viešais duomenimis, programos kriterijus galėjo atitikti apie 10 tūkst. labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, iš viso šalyj...
nuotrauka
2020-06-29 09:48
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), įvertinusi beveik 3 tūkst. paraiškų, pateiktų dėl palūkanų kompensavimo, primena, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad procesas būtų sklandus, o paraiška – sėkmingai patvirtinta.
nuotrauka
2020-06-18 10:44
Pasibaigus karantinui aktyvią veiklą stabdo ir finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas. Per tris veiklos mėnesius gyventojai ir įmonės fondui skyrė beveik 822 tūkst. eurų, už kuriuos šalies ligoninėms, nevyriausybinėms organizacijoms nupirkta asmens apsaugos priemo...
nuotrauka
2020-06-16 16:00
Trečiadienio naktį šalyje baigiasi tris mėnesius trukęs karantinas. Nuo birželio 17 d. įsigalioja valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Jo metu bus taikomi tam tikri apribojimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
nuotrauka
2020-06-16 08:49
Artėjant tris mėnesius trukusio karantino pabaigai, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengta pirmoji mėnesinė apžvalga rodo, kad švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
nuotrauka
2020-06-15 08:54
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad nuo birželio 12 d. įsigaliojo priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas“ pakeitimai. Atsižvelgiant į verslo atstovų siūlymus ir sprendžiant kylančias problemas gerinamos šios priemonės sąlygos pareiškėjams.
nuotrauka
2020-06-10 12:04
Lietuvos ir Estijos valdžios sprendimų lyginimas jau yra tapęs tautosaka. Nors estai ir laikomi lėtapėdžiais, tačiau pasaulinės pandemijos metu Estija veikė ne tik greičiau, o kartais ir dosniau. Estai teikė pagalbą kur kas platesniam skaičiui verslo sektorių, sumažino socialinius mokesčius, akcizus...
nuotrauka
2020-06-08 15:49
KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų mano, kad Vyriausybė skyrė per mažai dėmesio verslo situacijai, o skiriama parama yra per maža normaliam verslo funkcionavimui.

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...