Diskusijoje dalyvavo institucijų, betarpiškai susijusių su viešaisiais pirkimais, atstovai, kurie pasidalino klausimais, problemomis, pastebėtomis vykdant, kontroliuojant ar stebint renovacijos darbų pirkimus.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Vilmantas JANKŪNAS (nuotr. kairėje) ir jo vadovaujama įstaiga renovacijos procesuose dalyvauja nuo to momento, kai gyventojai apsisprendžia dalyvauti renovacijoje, iki rangos darbų užbaigimo. „Vienas esminių dalykų, su kuriais susiduriame, yra gyventojų klausimas – kodėl taip brangu, – sakė V Jankūnas. – Antras klausimas – kaip greitai rangovai atliks darbus.“ 

Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius PALIONIS (nuotr. dešinėje) apie renovacijos problemas girdi tiek iš gyventojų, tiek iš verslo. Gyventojai, jo žodžiais, dažniausiai skundžiasi dėl investicijų planų parengimo kokybės ir šio plano pristatymo. Užuot suteikę galimybę apsispręsti, kaip bus renovuojamas namas, kokios priemonės naudojamos, gyventojai pirmiausia yra užverčiami informacija, kiek kuris butas mokės už vieno kvadratinio metro renovaciją. Toks pristatymas, Seimo nario pastebėjimu, neretai supykdo kaimynus, nes tampa neaišku, kodėl už renovaciją gyventojai mokės skirtingai.

Kalbėdamas apie verslo įmones, kurios kreipiasi į parlamentarą, A. Palionis sakė, kad pirmiausia tai yra netinkama investicijų planų kokybė, kurių didžiausia problema – kiekių, darbų neatitikimas planuose ir realybėje.

Advokatų kontoros TRINITI partneris, NT ir statybos praktikos grupės vadovas Vytautas KALMATAVIČIUS (nuotr. kairėje), kaip ir Seimo narys, atstovauja kelioms pusėms. „Mums yra tekę atstovauti trims pusėms: rangovams, subrangovams ir užsakovams – skirtinguose miestuose, skirtinguose projektuose, – sakė jis. – Kalbėdamas apie rangovus, pritarčiau Seimo nariui, jiems aktualiausia – neatitikimai tarp investicijų projektų ir techninio projekto. Užsakovams, administratoriams ypač svarbu – suvaldyti kokybę ir atstovauti gyventojų interesams. Esame turėję atvejų, kai subrangovai, atlikę darbą, negauna pinigų dėl nesąžiningo rangovo, kuris neatliko jokio darbo, tik laimėjo konkursą. Subrangovai atlieka darbą, investuoja savo lėšas ir lieka nieko nepešę.“

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) tikslinės grupės, kaip sakė tarnybos direktorė Diana VILYTĖ (nuotr. kairėje), yra dvi: perkančiosios organizacijos, kurios kreipiasi dėl problemų, ir verslas, rangovai, kurie įvardina savo problemas. „Perkančiosios organizacijos susiduria su investicijų projektų klaidomis, kurios lemia pakeitimus – medžiagų, darbų, apimčių ir laiko“, – kalbėjo D. Vilytė. Verslas, jos pastebėjimais, dėl šių klaidų yra priverstas prisidėti savo lėšomis. Viešųjų pirkimų tarnybos kol kas nepasiekė nei gyventojų, nei subrangovų nusiskundimai. 

„Esame už visų dalyvių interesus ir siekiame kataloge apjungti visų norus, derinant juos su galimybėmis, – patikino CPO LT direktorius Rolandas ČERNIAUSKAS (nuotr. dešinėje), primindamas, kad CPO LT yra tik priemonė arba įrankis vykdyti pirkimus. – Klausimai, su kuriais susiduriame, yra: nežinojau, ko norėjau; gavau ne tai, ko norėjau; noriu išsiaiškinti, kas kaltas. Nors tokių atvejų nėra daug.“

Per mėnesį sudaromos vidutiniškai 65 sutartys, o gaunama tik 1 –2 skundai. Nemažą dalį skundų sudaro nusiskundimai dėl investicinių planų, pagal kuriuos neva administratoriams sunku įrašyti duomenis į elektroninį katalogą. Rangovai gi tokius užsakovų įrašus vadina nesąmone ir klausia, kaip elgtis, nes kataloge jie negali keisti – yra konkreti pozicija ir konkretus įkainis. Kaip pastebėjo CPO LT vadovas, ryškėja naudojimosi elektroniniu katalogu problemos – bendrijų, administratorių, kai jie neatidžiai suveda duomenis, tuo keldami didelių problemų rangovams.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas PETRAUSKAS (nuotr. dešinėje) pastebėjo, BETA taip pat susiduria su dvejopomis problemomis – administratorių ir gyventojų. Pagrindinė problema administratoriams yra rangos darbų konkursai, nes, jo tvirtinimu, įvyksta tik kas trečias konkursas. Todėl yra didelis iššūkis, kaip spėti nusipirkti darbus iki kovo 31 dienos. Gyventojai nerimauja dėl rangos darbų kokybės. „Raminu gyventojus, kad įdiegus naują renovacijos modelį, sukurta yra veiksminga kokybės priežiūros ir kontrolės sistema. Be techninio prižiūrėtojo, pačių gyventojų, statybą tikrina ir Statybos inspekcija, BETA specialistai, kvalifikuoti inžinieriai“, – sakė E. Petrauskas.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Elvyros RADAVIČIENĖS (nuotr. kairėje) žodžiais, ministerija taip pat dažniausiai girdi nusiskundimus, kad renovacijos darbų nepavyksta nusipirkti iš pirmo karto. Kita girdima problema – vienu kartu perkant daug namų, norima, kad kaina būtų išskaidyta pagal kiekvieną namą – šiuo metu tokių galimybių nėra. E. Radavičienė pastebėjo, kad kuriant naują katalogą tokią galimybę derėtų numatyti. 

Gyventojai, AM atstovės tvirtinimu, vienu balsu sako, kad jiems kainos yra per didelės, rangovai dirba per lėtai, o kokybė yra prasta. Investicijų planų – nei kokybė, nei pristatymas – jų netenkina. Rangovai išsako nepasitenkinimą dėl mažų kainų, todėl prašo rezervo. „Galiu atsakyti vienareikšmiškai: tai nėra sudėtingi objektai, renovacija nėra netgi kapitalinis remontas. Rezervą, be abejo, rangovas sieks paimti“, – kalbėjo E. Radavičienė, primindama, kad Valstybės kontrolė yra pasisakiusi, jog rezervai negali būti numatyti. Jeigu reikia rezervo, tai yra projektavimo klaidos, kurios turi būti ištaisytos.

AM Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas ŠVEIKAUSKAS (nuotr. dešinėje), pritardamas kolegoms, pastebėjo, kad renovacija nėra vien finansavimas, projektavimas, statyba, bet ir socialinis aspektas, įtraukiantis kiekvieną gyventoją, dalyvaujantį procese. „Vertinant visų dalyvių interesus ir lūkesčius, svarbiausia problema – kaina, kuria nepatenkintos visos pusės. Vieni nori uždirbti daugiau, kiti – sumokėti mažiau“, – sakė R. Šveikauskas.