Viešųjų pirkimų tarnyba: „Mes suinteresuoti, kad katalogas veiktų tobulai“

CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, lankydamasis Lietuvos savivaldybėse, kur susitikinėjo su užsakovais ir rangovų atstovais, ragino juos teikti pasiūlymus, kaip tobulinti pirkimus. CPO LT yra pasirengusi apsvarstyti visus pasiūlymus ir elektroninį katalogą patobulinti taip, kad jis atitiktų tiek užsakovų, tiek tiekėjų lūkesčius. Kad šis kvietimas buvo išgirstas, parodė ir diskusijos, kurią organizavo portalas www.statybunaujienos.lt, dalyviai. Absoliuti dauguma jų, atvykusių diskutuoti tema „Kaip tobulinti viešuosius renovacijos ir statybos darbų pirkimus, vykdomus per CPO LT?“, buvo iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

CPO LT vadovas R. Černiauskas yra nusiteikęs konstruktyviai: išgirdus visų pusių nuomones, pasiūlymus, būtų užkirstas kelias galimiems nesutarimams, užbėgta už akių konfliktams – taigi katalogas būtų kuriamas kartu su jo dalyviais.

„Norėtume, kad visų norai – ir Aplinkos ministerijos, gyventojų, statybininkų, taip pat ir mūsų – sutaptų su galimybėmis, – sakė jis. – Aišku viena – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų negalime pažeisti.“

CPO LT buvo įkurta Ūkio ministerijos, vykdo nemažai Aplinkos ministerijos „užsakymų“, kokie yra renovacijos pirkimai, o veikia griežtai laikydamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo, kurio „sargai“ yra Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Kaip diskusijoje sakė VPT direktorė Diana Vilytė, tarnyba yra suinteresuota, kad katalogas veiktų tobulai, kad prekių, paslaugų, rangovų asortimentas būtų kuo platesnis – ne tik statybų, renovacijos, bet ir kitų sričių.

Savivaldybės verčia ieškoti efektyvių sprendimų, nes svarbus laikas ir kokybė 

Šakių komunalinio ūkio atstovas Giedrius Pulokas (nuotraukoje kairėje) diskusijoje dalijosi savo patirtimi dalyvaujant re-novacijoje. Šakiškiai, kaip ir dauguma renovacijos dalyvių, taip pat susidūrė su probleminiais investicijų planais. „Tačiau kadangi [renovacijos darbus, red. past.] mes perkame su projektavimu, tai jūs turite visas galimybes suprojektuoti taip, kad tenkintų ir jus, ir gyventoją“, – kalbėjo G. Pulokas, kreipdamasis į rangovus. Šakių savivaldybės atstovas priekaištavo rangovams, kad jie neatvykstantys į vietą – vykdant 15 konkursų buvo atvykusios tik dvi įmonės. G. Pulokas daro išvadą, kad rangovai patys nesidomi.

Šakių komunalinio ūkio atstovas pritarė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgy-vendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjui Edvardui Petrauskui, kuris pateikė duomenų apie tai, kad investicinių projektų kainos išaugo. G. Pulokas stebėjosi, kad, pavyzdžiui, šildymo sistemų re-novacija dabar kainuoja beveik dvigubai daugiau, negu 2013 metais, nors būtinybės kelti kainas jis sakė nematąs.

Šakiškiams pritarė bei rangovams priekaištų žėrė ir Druskininkų butų ūkio direktorė Vladzė Prunskienė: „Jūs turite atvykti ir susipažinti su objektu, dabar dauguma susidarote įspūdį iš investi-cinių planų ir pirkimo sąlygų.“ Druskininkų atstovės netenkina ir investicijų planų rengėjai – jų kvali-fikacija per menka, o esti ir tokių, su kuriais visai neįmanoma susikalbėti.

Druskininkiečiai nepatenkinti ir pirkimo per CPO LT procesu – jie įtaria esant per dideles kainas. V. Prunskienės manymu, reikia tikslinti kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, nes esanti ne viena bend-rovė, kuri į CPO LT katalogą nepatenka, nes neatitinka nustatytų reikalavimų.

Kalbėdama apie techninius prižiūrėtojus, V. Prunskienė sakė, jog jie turi būti „čia ir dabar“, nes tik taip galima užtikrinti kokybę. Todėl ji išsakė nerimą dėl situacijos, kuomet techninės priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, Druskininkų daugiabučio renovacijai nuperka specialistai iš Klaipėdos. Ar ne geriau, siūlo ji, kad techniniai prižiūrėtojai būtų bent jau iš aplinkinių miestų. Pasak Druskininkų atstovės, jie ne tik nori nuolat po ranka turėti techninius prižiūrėtojus, bet neretai kviečiasi ir ekspertus, nes renovacijos kokybė jiems – svarbiausia.

Druskininkų butų ūkio direktorė V. Prunskienė, kuri taip pat yra ir asociacijos „Lietuvos butų ūkis“ prezidentė, pritarė administratorių minčiai, kad rangovai turi atvykti į objektą ir jį apžiūrėti, pripažindama, kad investicijų planų rengėjų kvalifikacija yra menka, o investicijų projektai – blogos kokybės.

CPO LT katalogas yra tiems, kurie nėra pasirengę pirkti patys

Gyventojai, dalyvaudami renovacijos programoje, renovacijos darbus gali pirkti trimis būdais: per Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA), per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS) ir Centrinę Perkančiąją organizaciją (CPO LT). Statistika patvirtina, kad CPO LT yra lyderė šalyje – per ją nuperkama absoliuti dauguma visų rangos darbų. Nuo renovacijos programos įgyvendinimo pradžios sudaryta virš 1000 rangos darbų sutarčių. Iš jų 894 – per CPO LT elektroninį katalogą.

Kalbėdamas apie elektroninio katalogo dalyvių klausimus, problemas, CPO LT direktorius R. Černiauskas (nuotraukoje viduryje) dalijosi, kad yra katalogo vartotojų, kurie nežino, ko nori, ir yra nepatenkinti tuo, ką nusipirko. Jis sutinka, kad individualiai pasirengus pirkimo dokumentus, gerai išnagrinėjus rinką, galima gauti tikrai gerą pasiūlymą ir neperkant per CPO LT katalogą. Tačiau kiek tam reikia sugaišti laiko? Vasario pabaigoje CPO LT suskaičiavo, kad jau daugiau kaip 800 renovacijos projektų nupirkta per katalogą. Vadinasi, užsakovai vertina laiką ir renkasi pirkti per CPO LT – greitai, patogiai ir nemokamai.

Dėl kokybės klausimų jis kategoriškas – sutarties sąlygose įrašytos abiejų šalių prievolės, numatytos galimybės kontroliuoti, prižiūrėti, taip pat aptartos ir sankcijos, dėl kurių užsakovai gali išsireikalauti reikalingų rodiklių. „Iš tiesų tie subjektai, kurie patys sugeba ir gali nusipirkti, sugeba pasiekti geriausių rezultatų. CPO LT katalogas yra priemonė tiems, kurie patys to negali, – kalbėjo diskusijoje R. Černiauskas. – Mes esame pasirengę diskutuoti, kaip pagerinti šitą situaciją. Kai tvirtinate, jog neįvyksta pirkimas per CPO LT, kyla klausimas, kiek kartų bandėte, nes leidžiame katalogu naudotis neribotai, jis neapmokestinamas. Tai yra paprasta procedūra – septynios darbo dienos ir turite rezultatą.“

Kaip pastebėjo CPO LT vadovas, reikia dalintis informacija – dėl nepavykusių pirkimų taip pat. Yra įvairių atvejų – ir investiciniai planai blogi, ir ne tie skaičiai surašomi. CPO LT nagrinės nepavykusių pirkimų priežastis ir darys sprendimus, patars.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, reaguodamas į nusiskundimus, jog iki kovo 1 d. nepavyks nupirkti rangos darbų, nes pasirašoma tik kas trečia sutartis, daro išvadą: „Tokia situacija automatiškai atsako į klausimą – investiciniai planai nėra kokybiški.“

40 proc. tiekėjų nedalyvavo nė viename pirkime

Savivaldybių atstovų nurodytos rangos darbų pirkimo problemos ištinka perkant per visas pirkimų sistemas, nes to paties namo renovacijos darbų pirkimas vyksta po kelis kartus.

„CPO LT atlieka išskirtinai tarptautinės apimties pirkimus, kataloge gali dalyvauti viso pasaulio rangovų organizacijos, turinčios atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus, – sakė R. Černiauskas. – Tačiau mūsų statistika rodo – iš 311 kataloge dalyvaujančių rangovų organizacijų tik 60 proc. bent kartą dalyvavo teikiant pasiūlymą, o 40 proc. nesudalyvavo nė karto. Jiems neįdomūs tie pirkimai. Kodėl jie nesidomi? Yra dvi rinkos dalyvių pusės: pardavėjui yra per pigu, pirkėjui – per brangu. Mūsų siekis – suderinti šiuos norus.“

Sutikę atlikti nenumatytus darbus, rangovai rizikuoja

CPO LT katalogas yra įrankis, kuriuo galima vykdyti standartizuotus pirkimus, apibrėžtus labai aiškiais parametrais. „Jei perkančiai organizacijai reikia labai specifinio objekto, tai sutinkame, kad tam objektui rangovas gali pasiūlyti idealiai pritaikytas konkrečias sąlygas. Šiandien kataloge darbai yra suskirstyti į tam tikras grupes, kuriose nurodyti mato vienetai. Užsakovas nurodo kiekį, kurį reikės atlikti, rangovas nurodo įkainį. Kompiuteris suskaičiuoja ir nurodo bendrą kainą. Rangovas važiuos ar nevažiuos į vietą, vis tiek nurodyto darbų kiekio negalės pakeisti – jei nurodyta, kad reikia pakeisti langus, negalės pakeisti ir stogo“, – aiškino R. Černiauskas. 

Bet abi pusės gali tyliai susitarti. CPO LT yra gavusi paklausimą, kurio esmė buvo – investicijų plane nurodyti daug didesni kiekiai nei yra iš tikrųjų, bet tai paaiškėjo tik baiginėjant rangos darbus. Problema – kaip sumokėti: pagal įkainį, kuris nurodytas techninėje specifikacijoje, ar pagal faktą. Užsakovai, nurodydami didesnius kiekius, tikisi, kad rangovas atliks kataloge nenurodytus darbus, tokiu būdu katalogą bando taikyti „universaliai“ – numato, pavyzdžiui, stogelius, priestatus, kurie nenumatyti, ir tikisi, kad visa tai bus padaryta. „Patariu rangovams sutarties pasirašymo metu išsiaiškinti, kokia padėtis iš tiesų, nes jei rangovas pristatys priestatą prie namo, tikrai gali turėti problemų, nes pabaigoje užsakovas viską suskaičiuos tiksliai pagal techninį projektą“, – perspėjo CPO LT vadovas.

Vilčių dėl mažos vertės pirkimų pokyčio – nesuteikė

Savivaldybės, kurių veikla neatsiejama nuo viešųjų pirkimų procedūrų, turėjo pasiūlymų ne tik dėl CPO LT elektroninio katalogo, bet ir dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų. 

Druskininkų butų ūkio direktorė Vladzė Prunskienė diskusijoje prabilo apie tai, kad savivaldybėms, atsakingoms už renovacijos darbus, mažos vertės pirkimuose pusės milijono litų riba yra pernelyg maža: „Mums, kaip modernizavimo projektų įgyvendintojams, norėtųsi, kad ši suma būtų didesnė, nes jau tokių projektų nėra. Padidinus šią vertę, sparčiau įvyktų pirkimai“.

2014 m. buvo pakeistas įstatymas dėl mažos vertės pirkimų – prekėms vertė padidinta iki 200 tūkst. litų, paslaugoms – iki pusės milijono litų. D. Vilytė suabejojo, ar politikai ryšis keisti šiuos dydžius, dar kartą kelti šią kartelę, pastebėdama, kad euro įvedimas ir infliacijos procentas nepaskatino didesnio kainų šuolio. Vis tik ji sako sutinkanti, kad paslaugoms ši suma yra per maža.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis taip pat nesuteikė didelių vilčių. Pusės milijono litų suma pasirinkta dėl pirkimų skaidrumo, dėl konkurencijos.

 Kitos diskusijos temos – kitose publikacijose