2025 m. birželio 16 d. pirmadienis, 22:34:20
Reklama  |  facebook

Dabar valstybė turėtų tapti ne tik skolintoju, bet ir užsakovu

2020-04-17 13:08
Kasdien stebime, kaip stoja ekonomika, krenta pramonės, prekybos, gamybos ir visų kitų sričių rodikliai, drastiškai mažėja vartojimas, dalis įmonių vis labiau balansuoja ant nemokumo slenksčio, o darbo vietų kasdien netenka tūkstančiai žmonių. Šiandien didžiulį nerimą kelią tai, jog šiuo metu Lietuvos ekonominio atsako dydis ir ypač greitis į pandemiją stipriai nusileidžia Europos šalims, o tai lems ilgesnes ir gilesnes krizės pasekmes.
nuotrauka
Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
Užimtumo tarnyba,

Mūsų valstybės paramos verslui priemonių efektyvumo ir spartos trūkumą liudija naujausi Užimtumo tarnybos pateikti duomenys apie darbo netekusių asmenų skaičių Lietuvoje. Pirma karantino savaitė – 5915 naujų bedarbių. Antra karantino savaitė – 7182 nauji bedarbiai. Trečia karantino savaitė – 8984 nauji bedarbiai. Ketvirta karantino savaitė – 9477 nauji bedarbiai. Iš viso per keturias savaites turime net 25 tūkst. naujų bedarbių ir 11% nedarbo lygį. Ekonomistai skaičiuoja, kad ši kreivė galimai kils net du ar tris kartus, o neišsaugotos darbo vietos mokesčių sistemoje sukurs papildomą 14,5 mln. skylę.

Pateikta statistika ne tik baugina, bet ir kelia klausimą – ar tikrai užtenka to, ką darome?

Norėdama prognozuoti pandemijos pasėkmes ir ateities perspektyvas, Lietuvos statybininkų asociacija atliko statybos sektoriaus įmonių apklausą. Ką ji parodė? Ogi tai, kad statybos darbų apimtys šiemet sumažės net 30%. Tai reiškia, kad šalies statybininkai prognozuoja didžiulį nuosmukį statybos pramonėje, kuri sukuria apie 10% Lietuvos BVP. Šiam niūriam scenarijui yra rimti simptomai: NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas. Pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybos projektų. Ką tai gali lemti? Statistika rodo, kad statybų sektoriuje dirba 115 tūkst. asmenų. Tai reiškia, kad jeigu 10% šio sektoriaus darbuotojų būtų atleisti, tuomet net 12 tūkst. asmenų taptų nedarbo išmokų prašytojais ir papildoma našta valstybei.

Visgi reikėtų nepamiršti, kad žaibiškai didėjantis bedarbių skaičius atneša ne tik didelę žalą šalies ekonomikai, bet ir socialinius neramumus. Tą jau šiandien matome JAV, patiriančioje didžiulę krizę darbo rinkoje: per mėnesį šalyje atsirado net 22 mln. naujų bedarbių, iš nusivylimo pradėjusių rengti masinius protestus prieš valdžios pareigūnus.

Jeigu atsigręšime į ankstesnių krizių scenarijus, tai dar vienas laukiantis etapas – viešųjų finansų krizė: nesurinktos pajamos į valstybės biudžetą ir problemos savivaldų finansuose. Kai gegužės 25 dieną įmonės pateiks pajamų deklaracijas, valstybės gautos pajamos už 4 šių metų mėnesius gali aptemdyti ateinančios vasaros dangų.

Trumpai tariant, prielaidų krizės gilėjimui yra daugiau negu reikia.
Tačiau šiandien į susiklosčiusią padėtį turėtume pabandyti pažvelgti ne tik kaip į praradimų, bet ir kaip į galimybių metą. Kaip? Tam reikėtų nieko nelaukiant pradėti ieškoti kompleksinių ir veiksmingų sprendimų: sudaryti vidaus ekonomikos stimuliavimo priemonių planą, kuris ne tik stabilizuotų padėtį ir sumažintų nedarbo lygio augimą, bet ir kurtų naujas darbo vietas, skatintų vidaus vartojimą bei užtikrintų finansų cirkuliaciją šalies viduje. Viena iš pagrindinių tokio plano krypčių – valstybei maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis, trumpinti pirkimų procedūras ir žaibiškai įgyvendinti jau suplanuotus struktūrinės paramos projektus.

Ankstesnių krizių metu mūsų valstybė buvo apribota Tarptautinio valiutos fondo sutartimi, kuri ribojo galimybes skolintis. Tačiau šį kartą mūsų padėtis kitokia – valstybė turi visas galimybes skolintis užsienio rinkoje, stimuliuoti vidaus ekonomiką ir investuoti į ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius projektus, bet tam trūksta ryžto ir krizių valdymo komandos. Nepamirškime, kad mūsų šalies viešosios skolos santykis su BVP yra vienas mažiausių Europoje, jau kelerius metus iš eilės turėjome perteklinį biudžetą, o šiuo metu turime ir geriausią istorijoje skolinimosi reitingą.

Tad turime visas galimybes išnaudoti šią progą – geriausią istorijoje skolinimosi reitingą, – nes šiandien nebe metas taupyti.

Jau dabar valstybei reikėtų tapti ne tik skolintoju, bet ir užsakovu: pradėti investuoti ir įgyvendinti visus jau parengtus bei pridėtinę vertę kuriančius projektus, kad verslas gautų aiškų signalą, jog šalies ekonomika judės į priekį ir jam nereikia kapituliuoti. Tieskime elektros tinklus ir geležinkelius, tieskime ir asfaltuokime kelius, vystykime infrastruktūros objektus, statykime visuomenei svarbius ir reikalingus pastatus, renovuokime daugiabučius ir valstybinius energetiškai neefektyvius statinius bei pagaliau pabaikime atominės elektrinės uždarymo darbus. Galima būtų vardinti ir vardinti, kai dar 2019 m. antroje pusėje Lietuvoje buvo apie šimtas užsaldytų statybos darbų viešųjų pirkimų projektų, kurių bendra vertė siekė apie 0,5 mlrd. Eur. Šiems projektams jau buvo numatytos valstybės lėšos. Šio plano įgyvendinimui padėtų ir skaidrumo suteiktų vieša pirkimų statistika, kuri rodytų neįvykdytų pirkimų skaičių bei kiekvienos savaitės ataskaitas apie naujų pirkimų skaičių ir jų apimtis.
Kodėl kviečiu atsigręžti būtent į statybos sektorių? Šiame sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus ir turintis ilgalaikę išliekamąją vertę, taip pat jis glaudžiai susijęs su kitais verslais per generuojamus užsakymus. Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje patektų ir į kitus verslo sektorius, tokius kaip gamyba ir paslaugos. Kai Lietuvos gamintojams dėl įvesto karantino eksporto rinkos uždarė duris, tai viešųjų pirkimų apimties didinimas yra vienas iš geriausių būdų, galinčių kompensuoti dingusią paklausą.
Eidami šiuo keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip stabilizuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį. Mūsų valdžia taip pat turėtų nepraleisti unikalios galimybės pabandyti išsaugoti sugrįžusius emigrantus, suteikiant jiems progą įsidarbinti gimtinėje, prisidedant prie naujų projektų įgyvendinimo.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokia praktika jau yra pasiteisinusi užsienio valstybėse, kai, bendradarbiaujant su rinkos dalyviais, kriziniam laikotarpiui yra suformuojamas užsakymų rezervas iš visai visuomenei bei viešam interesui svarbių ir išliekamąją vertę turinčių projektų, subalansuojant gyventojų poreikius su ilgalaikiu vidaus ekonomikos skatinimu.

Nepamirškime, kad tik nuo verslo tvarumo priklausys, kokios bus laukiančios pandemijos sukelto ekonominio šoko pasekmės, kaip greitai atsistatysime ir kiek turėsime išsaugotų bei sukurtų darbo vietų.

Pabandykime į karantiną pažvelgti kaip į galimybių metą. Laiko turime mažai, todėl dabar kaip niekad greitai reikia priimti taiklius ir kompleksinius sprendimus nuo kurių priklausys visos šalies gyvenimas įveikus pandemiją.

Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai