„FNTT vis dažniau sulaukia pranešimų apie įmonėse slepiamus mokesčius ar mokamus atlyginimus vokeliuose. Kreipiasi žmonės, kuriems galbūt iš pradžių tokia atlyginimo mokėjimo forma buvo tinkama, ir tik pamatę bei įvertinę, kokios kliūtys iškyla, kai dalis darbo užmokesčio nerodoma oficialiai, darbuotojai ima ieškoti sprendimų. Matome, kad netolerancija vokeliams tik auga, žmonės supranta, kad buvo apgauti ir patyrė finansinę žalą. Šiuo metu atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo faktai nustatomi daugiausiai grožio paslaugų, prekybos, aptarnavimo, transporto sektoriuose", – pranešime cituojamas FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Pasak A. Mikulskio, skunduose žmonės pateikia ir tokių faktų, kurie, juos įrodžius, galėtų būti prilyginami sunkiam nusikaltimui. Pavyzdžiui, asmuo dėl gaunamo vokelio negavo būsto paskolos, o kai apie tai informavo darbdavį, jam buvo pasiūlyta išeitis – oficialus atlyginimas gali būti pakeltas, tačiau asmeniui nepriklausančią dalį privaloma grąžinti darbdaviui ir susimokėti mokesčius. Teisiškai toks veiksmas gali būti vadinamas turto prievartavimu.

Gavusi skundus FNTT imasi veiksmų – vykdomi patikrinimai, o užfiksavus galimai nusikalstamas veikas, pradedami ikiteisminiai tyrimai. Tendencijos rodo, kad įmonės dažnai naudoja panašias schemas – neapskaitoma dalis įmonės pajamų, dažniausiai gautų grynaisiais pinigais, kurie vėliau panaudojami neoficialiam darbo užmokesčiui sumokėti. Taip pat dažnai pasitaiko, kad klastojant dokumentus žymiai sumažinama sandorių su kitomis įmonėmis vertė, į apskaitą įtraukiama gerokai mažiau pinigų, nei turėtų būti iš tikrųjų. Taip siekiama dirbtinai sumažinti mokėtinus pridėtinės vertės (PVM), pelno ar kitus mokesčius valstybei, o pinigai skiriami atlyginimams vokeliuose.

Viena dažniausių tyrimuose nustatytų situacijų, dalijasi FNTT, – darbo sutartyse nurodytas minimalus darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitą, o likusi dalis paduodama grynaisiais pinigais. Saugodami savo darbo vietas, žmonės priima nesąžiningų darbdavių diktuojamas sąlygas, tačiau patys nuo to anksčiau ar vėliau nukenčia, negaudami jiems teisėtai priklausančių garantijų. FNTT pareigūnai fiksuoja ir nelegalaus darbo atvejus, dažniausiai susijusius su užsienio šalių piliečiais, kai darbuotojai mano, kad yra įdarbinti oficialiai, o patikrinus dokumentus paaiškėja, kad taip nėra.

Priimtos Darbo kodekso pataisos, kaip rašoma pranešime, apribos galimybę darbo užmokestį ir dienpinigius išmokėti grynaisiais pinigais.