2023 birželio 2 d. penktadienis, 7:23
Reklama  |  facebook

Idealus kandidatas į Vilniaus m. merus – ar toks įmanomas?

2019-02-20 11:07
nuotrauka
Mindaugas STATULEVIČIUS, LNTPA direktorius


Šiemet sostinės mero rinkimuose dalyvauja 17 kandidatų. Pagrindinės kandidatų debatuose dominuojančių temų – švietimas ir viešasis transportas. Apžvelgiant urbanistinius ir žmonių judumą lemiančius aspektus, matyti, kad dėl kelių krypčių kandidatai sutaria: stiprinti ir populiarinti viešąjį transportą, gaivinti miegamuosius rajonus – paversti juos tikrais gyvenamaisiais, su vietiniais laisvalaikio ir užimtumo centrais. Daug dėmesio dviračių takams, bet trūksta aiškumo dėl biurokratijos suvaldymo ir ambicijos būti tikru miesto šeimininku.

Viešasis transportas

Keturių pagrindinių kandidatų į merus vizijos, kaip turi keistis susisiekimas mieste, skiriasi gana smarkiai. Antros kadencijos siekiantis dabartinis meras Remigijus Šimašius nori Vilnių padaryti patogų pirmiausia pėsčiajam ir tobulinti viešojo transporto sistemą. 

Buvęs meras Artūras Zuokas, kaip ir dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, viešąjį transportą ketina padaryti nemokamu pagal Talino ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžius. Dainius Kreivys žada vilniečių referendumą dėl tramvajaus (750 mln. EUR investicijos būtų surenkamos iš investicinių fondų), o Gintautas Paluckas, Vilniui pasiekus 1 mln. gyventojų ribą, svarstytų metro statybas.

Geroji naujiena, kad niekas iš pagrindinių kandidatų nežada didinti automobilių svarbos mieste. Galima tikėtis, kad Vilniuje daugės elektromobilių įkrovos aikštelių, populiarės automobilių dalinimosi paslaugos. Žadama daugiau dėmesio ir dviračių takams (nors per mažai kalbama apie miesto pritaikymą neįgaliesiems, kuriems mobilumas dar svarbesnis nei sveikiesiems). Nelygu rinkimų laimėtojas, vienu ar kitu būdu viešojo transporto kokybė turėtų gerėti.

Ar viešosios transporto sistemos akcentu taps tramvajus, ar nemokami troleibusai ir autobusai, sistema turi būti sutvarkyta taip, kad taptų prioritetiniu pasirinkimu daugumai miestiečių. O dabartinės technologijos leidžia naudotis specialiomis programėlėmis, kurios vertindamos kamščius mieste, gali pasiūlyti integruotus sprendimus greičiausiai ir pigiausiai pasiekti tikslą. 

Tačiau viešojo transporto sistemą neabejotinai reikia tobulinti ir tam reikalingos investicijos. Kaip jos realiai bus surenkamos leidus vilniečiams važinėti nemokamai, ir kas bus, jei pajamų iš tikėtinai padidėsiančio GPM surinkimo nepakaks, reikėtų klausti tai siūlančių kandidatų.

Žemės ir NT mokesčiai

Vienintelis kandidatas į merus Remigijus Šimašius nelinkęs kelti dabar galiojančių žemės ir NT mokesčių. M. Sinkevičius ir D. Kreivys turto ir žemės mokesčius žada didinti, pastarasis – iki maksimalios Vyriausybės leidžiamos ribos. 

Toks požiūris iš esmės kritikuotinas, nes neaiškių mokesčių Vilniuje ir taip pakanka: šiandien vystytojai (o realiai – galutinį produktą – būstą, verslo pastatus naudojantys gyventojai) moka „savanorišką“ socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros mokestį paramos forma, dar nėra sukurta sistema kaip susigrąžinti infrastruktūros kaštus plėtros pionieriams naujose teritorijose.

Didesnė nauda miestui rastųsi įveiklinus apleistas teritorijas ir sukūrus pridėtinę vertę ir miestiečiams, ir biudžetui. 

Bet koks sprendimas didinti mokestinę naštą verslui turi būti pagrįstas aiškiais argumentais ir pirmiausia miestas turi pasidaryti namų darbus – kurdamas aiškią, tvarią ir sąžiningą mokesčių sistemą. Juk būtent verslas kuria darbo vietas mieste ir skatina Vilnių tapti didesniu miestu kasmet.

Į Vilniaus proveržį su pavydu žvelgia kaimyninių valstybių sostinės, tad siekiant neprarasti šio potencialo verslas pageidauja nedaug – aiškumo, skaidrių sprendimų ir tvarumo. Prisitaikyti įmanoma prie daugelio principinių miesto vadovų sprendimų, pageidautina kad jie nesikeistų kas kadenciją ar dar dažniau.

Biurokratinių procedūrų pertvarka

Aiškumas ir nuoseklumas yra viena iš svarbiausių lyderio savybių. Šiandieninėje biurokratijos raizgalynėje, kuomet vienos institucijos dalina leidimus, kitos juos ginčija teismuose ir taip lemia verslui reputacinius bei finansinius nuostolius, labiausiai reikalingas miesto vadovas, kuris galėtų ginti savo administracijos priimtus sprendimus. 

A. Zuokas žada keisti susidariusią situaciją ir atsakingas institucijas sodinti prie vieno stalo ieškant geriausių sprendimų. Kiti kandidatai per daug apie tai nekalba, tačiau paskutinių ketverių metų patirtis rodo, kad dabartinis meras R.Šimašius yra gynęs savo administracijos sprendimus Žalgirio stadiono, Reformatų skvero ir kt. atvejuose. V. Sinkevičius kaip savo privalumą pažymi gerą sutarimą ir pasitikėjimą darbe su įstatymus leidžiančia ir įgyvendinančia valdžia.

Idealus naujasis meras turėtų imtis aiškios lyderystės ir ginti administracijos priimtus sprendimus. Kaip miesto šeimininkas naujasis meras turėtų būti mieste atsakingai investuojančio ir sąžiningai konkuruojančio verslo pusėje ir ginčuose su kitomis valstybės institucijomis. 

Bendravimas su bendruomenėmis

Miestui plečiantis ir pildantis naujais projektais ypač centrinėje miesto dalyje pastaraisiais metais rasdavosi daugiau ginčų su bendruomenėmis. Visi minimi kandidatai žada didesnį bendruomenių informavimą ir įtraukimą: dabartinis meras ketina organizuoti bendruomenes, stiprinti seniūnijas. G. Paluckas išsikėlęs ambicingą tikslą - kad kiekvienas vilnietis žinotų, kas vyksta jų kaimynystėje. Tačiau tai ne naujiena – tai užtikrinsiančius teisės aktų pakeitimus taikytinus nacionaliniu mastu LR Aplinkos ministerija yra numačiusi patvirtinti artimiausiu metu.

Tačiau nei vienas iš keturių kandidatas nepasiūlo aiškios sistemos, kaip efektyvus bendravimas galėtų vykti ir nemini, kad bendruomenėms taip pat reikalingas ir švietimas mieste vykstančių plėtros procesų klausimais. Nemažai konfliktų iki šiol kyla dėl klaidingo supratimo, kad vaizdas prieš gyventojų langus yra jų privati nuosavybė. Tačiau gyvenimas mieste apsprendžia, kad vaizdo ir erdvės kiekį aplinkoje reikia dalintus su kaimynais, naujakuriais, kurie yra tokie patys miestiečiai ir siekia kurti savo istoriją mieste. Kai kurių šiam tekste neminimų kandidatų miestiečiams viešuose debatuose pritaikytas skirstymas į tikruosius ir „atėjūnus“ liūdina ir verčia susimąstyti apie vertybes, kurioms atstovaujama.

Geresnis bendruomenių informavimas būtinas, kaip ir būtina aiški įsitraukimo, pasiūlymų teikimo, skundų sistema, tačiau nei vienas kandidatas konkrečių naujų priemonių nesiūlo. 

Vilniaus ambicija

Gebantis derinti miestiečių ir jį auginančio verslo interesus, turintis aiškią ambiciją, mylintis Vilnių ir gebantis jį padaryti dar patrauklesnį investuotojams, turistams ir naujiems gyventojams. Tokio meto norisi palinkėti mums ateinantiems ketveriems metams. Visgi perskaičius esmines programines nuostatas, labiausiai trūksta pokyčio vizijos - kaip atrodys miestas po kiekvieno iš kandidatų ketverių metų kadencijos. 

Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2023-06-01 05:48
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
nuotrauka
2023-05-31 11:18
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
nuotrauka
2023-05-30 11:00
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
nuotrauka
2023-05-29 13:00
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
nuotrauka
2023-05-26 10:07
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
nuotrauka
2023-05-24 11:34
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
nuotrauka
2023-05-22 13:18
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
nuotrauka
2023-05-18 07:02
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
nuotrauka
2023-05-12 10:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
nuotrauka
2023-05-11 14:38
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
nuotrauka
2023-05-09 11:26
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
nuotrauka
2023-05-05 10:38
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
nuotrauka
2023-05-04 11:27
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
nuotrauka
2023-05-02 10:31
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
nuotrauka
2023-05-02 09:16
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
nuotrauka
2023-04-19 11:20
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
nuotrauka
2023-04-19 08:55
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
nuotrauka
2023-04-17 10:20
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
nuotrauka
2023-04-17 07:02
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
nuotrauka
2023-04-14 13:34
Į viešumą iškilus nemalonioms istorijoms apie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų susitarimus ir krepšinio klubų suokalbį nemokėti žaidėjams atlyginimų, Konkurencijos taryba nutarė ir šiemet akyliau stebėti darbo rinką. Savo ruožtu, konkurencijos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslui, kurį ji...

Statybunaujienos.lt » Komentaras