2025 m. balandžio 18 d. penktadienis, 4:04:01
Reklama  |  facebook

KTU mokslininkų tyrimas. Ar paveikė nekilnojamojo turto rinką ekonomikos skatinimo priemonės?

2020-12-08 13:21
Šių metų pavasarį įvykęs ekonomikos šokas, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, privertė dalį įmonių užsidaryti, stabdyti ar apriboti savo veiklą, taip fiksuojant pajamų praradimą, padidino šalyje nedarbą, sumažino dalies gyventojų pajamas, paskolų savininkų galimybes laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus ir lėmė kitus neigiamus padarinius.
nuotrauka
Vilnius. Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Registrų centras, VĮ,

Nors vasarą tiek gyventojai, tiek verslas kiek atsikvėpė, pastaruoju metu situacija dar labiau komplikuojasi dėl stipresnės nei pavasarį antrosios COVID-19 bangos.

Visos šios pasekmės glaudžiai siejasi su nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka, kuri pastaruosius keletą metų išgyveno aukso amžių, ir duoda impulsą koreguotis tiek gyvenamosios, tiek komercinės ir gamybinės paskirties NT kainoms. 

Jeigu ekonomikos šoko, sąlygoto COVID-19 pandemijos, padariniai reikiamu laiku nebus likviduoti ir ekonomikos skatinimo priemonės nepasieks tikslinio ekonomikos subjekto, NT kainos gali nukristi žemiau turto vertės ir sukelti savanorišką namų ūkių atsisakymą vykdyti finansinius įsipareigojimus, taip didinant fizinio asmens bankroto tikimybę bei pažeidžiant tvarią socialinę dimensiją.

Ekonomikos skatinimo priemonės

Reaguodama į tai, 2020 m. kovo mėn. Lietuvos Vyriausybė patvirtino „Ekonominių ir finansinių priemonių planą dėl COVID-19“, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui. Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas yra nukreiptas siekiant:

• užtikrinti išteklius, kurių reikia sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemoms efektyviai veikti – tam skirta 500 mln. eurų;
• padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas – tam skirta 500 mln. eurų;
• padėti verslui išsaugoti likvidumą – tam skirta 500 mln. eurų;
• skatinti ekonomiką – tam skirta 1000 mln. eurų;
• užtikrinti valstybės iždo likvidumą – suteikti teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonės yra tik dalinai nukreiptos į NT rinkos stabilizavimą. Nėra aišku, ar siūlomos priemonės padės įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes laiku, ar ekonomikos ir NT rinkos pokyčiai bus stabilizuoti, ar NT rinkos dalyviai, į kuriuos nukreiptos ekonomikos skatinimo priemonės, liks saugūs ekonomine ir socialine prasme?

Priemonių poveikis gyvenamojo būsto kainoms

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu įvertino ekonomikos skatinimo priemonių poveikį gyvenamojo būsto kainoms. 

Tyrimo imtį sudarė 137 rodikliai, suskirstyti į 6 grupes: darbo rinkos rodikliai, makroekonominiai rodikliai, verslo rodikliai, finansiniai rodikliai, lūkesčių rodikliai ir NT rinkos rodikliai. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp gyvenamųjų būstų kainų ir valdžios sektoriaus išlaidų, nedarbo šalyje, įmonių likvidumo rodiklio, namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlų bei paskolų ne finansų bendrovėms egzistuoja priežastinis ryšys. 

Vis dėlto, reikšminės įtakos gyvenamųjų būstų kainoms turi tik valdžios sektoriaus išlaidos, nedarbas, namų ūkių grynieji pinigai ir indėliai bei paskolos ne finansų bendrovėms, tačiau skirtingais laikotarpiais.

Augant įmonių skolinimuisi bei namų ūkių gryniesiems pinigams ir indėliams, jau tą patį ketvirtį gyvenamųjų būstų kainos kyla. Gyvenamųjų būstų kainas teigiamai veikia ir valdžios išlaidos, tik reikšminis poveikis pasireiškia praėjus trims mėnesiams. Tuo tarpu nedarbui augant, gyvenamųjų būstų kainos krenta ir reikšminis poveikis pasireiškia po pusės metų.

Šalies gyvenamųjų būstų vidutinė kaina pastaruosius du ketvirčius krito – antrą ketvirtį 6,6 proc. o trečią ketvirtį 5,3 proc., palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu (1 pav.).

1 pav. Šalies gyvenamųjų būstų vidutinės kainos kitimas 2018 m. I ketv. – 2020 m. III ketv.

Šaltinis: parengta autorių, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis (2020)

pandemija

Skaičiavimai rodo, jog esant tokiam namų ūkių pinigų ir indėlių bei nefinansinėms įmonėms suteiktų paskolų lygiui, koks buvo 2020 m. antrą ketvirtį, veikiant ekonomikos skatinimo priemonėms, gyvenamųjų būstų kainos ir toliau būtų kilusios fiksuodamos 1,2 proc. kainos prieaugį, palyginus su pirmuoju metų ketvirčiu, jei tik nebūtų įvykusio ekonomikos šoko.

Šis prieaugis fiksuojamas dėl stipriai išaugusios namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių sumos, kuri, palyginus su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, padidėjo 14,8 proc. ir tai buvo didžiausias šio rodiklio augimas nuo 2008 m. vidurio (2 pav.). 

2 pav. BVP, namų ūkių vartojimo išlaidų bei pinigų ir indėlių kitimas 2018 m. I ketv. – 2020 m. III ketv.

Šaltinis: parengta autorių remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis (2020)

nekilnojamojo turto rinka

Pagal KTU mokslininkų sukurtą prognozavimo modelį skaičiuojama, kad ekonomikos skatinimo priemonių dėka gyvenamųjų būstų kainos kritimas šių metų antrą ketvirtį buvo 2,9 proc., o trečią ketvirtį preliminariais vertinimais (dėl dar nepaskelbtos informacijos apie namų ūkių grynuosius pinigus ir indėlius) 2 proc. mažesnis nei jis galėjo būti, jei nebūtų taikytos skatinimo priemonės (3 pav.). Trečio ketvirčio vertinimas atliktas darant prielaidą, kad namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių metinis augimas išliks toks pat, kaip ir antrą ketvirtį.

3 pav. Gyvenamųjų būstų kainų (GBK) palyginimas

Tyrimo rezultatai įrodo, kad įvykus ekonomikos šokui, namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių palaikymas bei paskolų įmonėms teikimas yra tos priemonės, kurios leidžia greičiausiai stabilizuoti NT rinką. 

Pakankamas kiekis pinigų namų ūkiams leidžia jaustis saugiai ir būti atspariems ekonomikos šoko sąlygomis. Paskolos leidžia įmonėms tęsti veiklą bei išsaugoti darbo vietas, kas, tikėtina, palaiko tiek verslo, tiek namų ūkių lūkesčius, kurie nemaža dalimi ir lemia pokyčius NT rinkoje. Taip pat svarbi ir kitokia valdžios sektoriaus parama, ypač jei ji nukreipta į darbo vietų išsaugojimą (nedarbo stabilizavimą).

Priemonių efektyvumas: tik iš dalies stabilizuota NT rinka

Nors vyriausybės priimtos priemonės sušvelnino gyvenamojo būsto kainų kritimą, vis dėlto jo išvengti nepavyko. Ekonomikos skatinimo priemonių poveikiui gyvenamojo būsto kainoms įvertinti naudoti rodikliai nėra pajėgūs prognozuoti NT kainų pokyčių ekonomikos šoko atveju. 

Dėl šios priežasties KTU mokslininkai atliko papildomą tyrimą, siekdami nustatyti makroekonominius rodiklius, kurie galėtų geriau nei anksčiau minėtieji rodikliai paaiškinti gyvenamųjų būstų kainų kitimą ir į kuriuos labiausiai reikėtų orientuotis svarstant ekonomikos skatinimo priemonių klausimą, siekiant stabilizuoti NT rinką ekonomikos šoko sąlygomis.

Rezultatai rodo, kad gyvenamųjų būstų kainos pirmiausiai reaguoja į BVP pasikeitimą per ketvirtį, tai patvirtina, jog NT ciklai yra glaudžiai susiję su ekonomikos ciklais. BVP sumažėjus (padidėjus) 1 procentiniu punktu, palyginus su prieš tai buvusiu ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos pokytis per tą patį ketvirtį sumažėja (padidėja) 9,30 eur už kv.m. 

Įvykus ekonomikos šokui, siekiant išvengti ryškių pokyčių NT rinkoje, svarbiausia yra užtikrinti pajamas gyventojams ir skatinti jų vartojimą. Per ketvirtį padidėjus (sumažėjus) 100 mln. eurų namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių sekantį ketvirtį gyvenamųjų būstų kainos dėl to išauga (sumenksta) 2,39 eur už kv.m. Augant vartotojų išlaidoms po 10 mln. eur kas ketvirtį po trijų ketvirčių gyvenamųjų būstų kaina dėl to pakyla 1,18 eur už kv.m.

Per ketvirtį padidėjus (sumažėjus) 100 mln. eurų namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių sekantį ketvirtį gyvenamųjų būstų kainos dėl to išauga (sumenksta) 2,39 eur už kv.m. Augant vartotojų išlaidoms po 10 mln. eur kas ketvirtį po trijų ketvirčių gyvenamųjų būstų kaina dėl to pakyla 1,18 eur už kv.m.

Vadinasi, 6,6 proc. gyvenamųjų būstų kainos kritimą 2020 m. antrą ketvirtį dėl ekonomikos šoko lėmė per ketvirtį 5,9 proc. sumenkęs BVP bei 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, kritusios namų ūkių vartojimo išlaidos, o namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių padidėjimas nors ir davė naudos, tačiau reikšmingai ji pasijautė tik trečią ketvirtį. Trečią 2020 m. ketvirtį, palyginus su antruoju, gyvenamųjų būstų kainos krito kiek mažiau – 5,3 proc.

Atsižvelgiant į gautus rezultatus galima konstatuoti, kad Lietuvos Vyriausybės priimtas „Ekonominių ir finansinių priemonių dėl COVID-19 planas“ tik iš dalies leidžia stabilizuoti NT rinką.
 
NT rinkos stabilumui išlaikyti naudingiausios yra antram tikslui pasiekti patvirtintos priemonės, kurios leidžia užtikrinti gyventojų pajamas. Kitų priemonių, tokių kaip paskolos įmonėms ar kita parama verslui, ypač jei ji nukreipta į darbo vietų išsaugojimą, nauda pasijaučia ilguoju laikotarpiu.  
NT rinkos stabilumui išlaikyti naudingiausios yra antram tikslui pasiekti patvirtintos priemonės, kurios leidžia užtikrinti gyventojų pajamas. Kitų priemonių, tokių kaip paskolos įmonėms ar kita parama verslui, ypač jei ji nukreipta į darbo vietų išsaugojimą, nauda pasijaučia ilguoju laikotarpiu. 
Vis dėlto, įvykus ekonomikos šokui, sąlygotam COVID-19 pandemijos, kai kurių NT segmentų kainos sureagavo į tai greitai ir tam, kad šie pokyčiai nevirstų visos NT rinkos nuosmukiu, turi būti orientuojamasi į tokias ekonomikos skatinimo priemones, kurios duotų kuo greitesnį efektą. 
 
Antro tikslo priemonės, nors ir naudingos, tačiau nepadėjo išvengti NT kainų kritimo dėl verslo ir gyventojų veiklos apribojimų (suvaržymų karantino metu), kurie sąlygojo tiek BVP, tiek namų ūkių vartojimo susitraukimą.

 Pagal 
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. dr. Vaidos Pilinkienės ir
doc. dr. Alinos Stundžienės tekstą
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai