2022 liepos 3 d. sekmadienis, 5:24
Reklama  |  facebook

Kaip emigravę tautiečiai galėtų užpildyti Lietuvoje esančias laisvas darbo vietas

2019-10-03 11:38
Lietuvos darbo rinką kamuoja dvi akivaizdžios problemos: dėl emigracijos valstybė nuolat praranda darbingo amžiaus piliečius bei vis labiau jaučiamas tam tikrų sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas. KTU mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad egzistuoja galimas problemos sprendimo būdas – virtualus darbas.
nuotrauka
Vilmantė KUMPIKAITĖ–VALIŪNIENĖ, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Kol vieni darbdaviai žada didesnius atlyginimus, palankias darbo sąlygas ir papildomas motyvacijos priemones, kiti reikiamų specialistų dairosi tarp studentų ar užsienio piliečių. Ar gali būti, kad galimas įsisenėjusių problemų sprendimas – panosėje, tačiau lieka nepastebėtas?

Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorės Vilmantės Kumpikaitės–Valiūnienės, išeitis sprendžiant problemas yra, tačiau visuomenėje apie ją dar mažai diskutuojama. Jos nuomone, tai galimai galėtų būti ir lietuvių migrantų susigrąžinimą skatinanti priemonė.

„Viena iš galimybių užpildyti laisvas darbo vietas – pasinaudoti užsienyje gyvenančių tautiečių paslaugomis, įdarbinant juos virtualiai“, – sako socialinius ir ekonominius procesus tyrinėjanti mokslininkė, tačiau ji pabrėžia, kad toks sprendimas nėra absoliučiai universalus ir pritaikomas tik esant tam tikroms sąlygoms. 

Įdarbinti galima, tačiau ne visiems darbams

Profesorės teigimu, skaičiuojama, kad per Nepriklausomybės laikotarpį iš Lietuvos išvyko apie 710 tūkstančių arba kas šeštas jos gyventojas, 80 procentų gyventojų savo artimoje aplinkoje turi pažįstamų emigrantų. Remiantis 2018 metų Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, apie 73 procentai visų emigrantų yra darbingiausio amžiaus, t.y. nuo 15 iki 44 metų.

„Jeigu migrantai grįžtų, dalis jų parsivežtų žinias ir naujai įgytus įgūdžius, kurie būtų labai naudingi“, – pastebi V. Kumpikaitė–Valiūnienė, įžvelgdama potencialą laisvoms darbo vietoms užpildyti. Vis dėlto, profesorė apgailestauja, kad kol kas grįžtančiųjų skaičius nėra didelis ir noras sugrįžti mažėja ilgėjant užsienyje praleistam laikotarpiui.

Ji teigia, kad kvalifikuotų žinių darbuotojų trūkumas nebūtų toks didelis, jeigu užsienyje gyvenantys tautiečiai būtų virtualiai įdarbinti Lietuvoje įsikūrusiose kompanijose. Tokiu būdu būtų galima pasinaudoti išvykusiųjų žiniomis.

Tačiau profesorė įvardija aplinkybes, kuriomis toks scenarijus būtų įmanomas. „Pirmiausia – neketinančius į Lietuvą grįžti kvalifikuotus darbuotojus galimai sudomintų vis populiarėjantis nuotolinis darbas. Antra – dirbti per atstumą turi leisti paties darbo specifika. Be to, darbdaviams reikėtų apgalvoti, kaip subalansuoti darbo krūvį ir tokį darbuotoją darniai įtraukti į komandą“, – svarsto ji.

Pasak V. Kumpikaitės –Valiūnienės, nuotolinis tautiečių darbas galėtų būti organizuojamas ir visu pajėgumu, ir atliekant papildomus darbus – priklausomai nuo poreikių, susitarimų ir galimybių.

„Tokio tipo įdarbinimas leistų išvengti tarpkultūrinių ir kalbos barjerų, kurie gali kilti priimant užsieniečius, leistų sutaupyti ofisų vietos bei dirbti skirtingose laiko zonose“, – privalumus įžvelgia pašnekovė.

Daugiau nei pusė galvoja apie virtualų darbą

V. Kumpikaitė–Valiūnienė šiuo klausimu domisi jau seniai, todėl kartu su kolegomis organizavo emigravusių iš Lietuvos gyventojų apklausą. KTU EVF Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėjų iniciatyva atliktu tyrimu siekta išsiaiškinti, ar emigrantai iš Lietuvos norėtų virtualiai dirbti Lietuvoje esančioms kompanijoms. 

Tyrime dalyvavo 3022 užsienyje dirbantys iš Lietuvos išvykę jos piliečiai. Du trečdalius apklaustųjų sudarė moterys.
Paaiškėjo, kad apie 42 procentai respondentų jau neturi planų sugrįžti į gimtinę, o 65 proc. respondentų yra patenkinti savo karjera.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 52 proc. apklaustųjų domintų galimybė dirbti virtualiai Lietuvos įmonei, dar 0,5 proc. respondentų jau dabar dirba tokiu būdu.

Likusieji susidomėjimo tokia galimybe neišreiškė: 17,5 proc. pažymėjo, kad jų nedomintų tokia galimybė, o 7 proc. respondentų dirbti virtualiai tiesiog negalėtų, nes vykdo su internetu nesusijusius darbus – yra treneriai, gydytojai, statybininkai ir pan.

KTU mokslo grupės inicijuoto tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių emigrantai norėtų dirbti virtualiai. Beveik pusė respondentų (49,8 proc.) nurodė, kad tai darytų dėl papildomų pajamų. 15 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų įžvelgia naudą, jei pakeistų gyvenamąją vietą. Jie mano, kad jei nuspręstų grįžti į Lietuvą, tai tokio darbo patirtis, tikėtina, padėtų lengviau susirasti darbo vietą. Panašus skaičius apklaustųjų, t.y. 14 proc., nurodė, kad jiems svarbus ryšių su gimtine palaikymas, emocinis prisirišimas. 

Tėvynėje likti nori, bet dirbti – ne

Tyrimo metu užčiuoptas ir atvirkštinis procesas: „Dalis respondentų išsakė nuomonę, kad jie norėtų gyventi Lietuvoje ir dirbti nuotoliniu būdu užsienio kompanijoms, kad galėtų gauti jų kompetencijas ir lūkesčius atitinkantį darbo užmokestį“, – pastebi V. Kumpikaitė–Valiūnienė. 

Apklausos metu tyrėjai siekė nustatyti ir emigravusių potencialių darbuotojų turimus bei virtualaus darbo atveju pritaikomus įgūdžius. Paklausti, kokį darbą emigrantai galėtų atlikti dirbdami virtualiai, 36 proc. respondentų nurodė, kad galėtų teikti konsultacines paslaugas. Dar 14 proc. respondentų mano, kad galėtų teikti vertimo, 8 proc. – apskaitos paslaugas. Beveik 6 proc. apklaustųjų mano galintys atlikti redagavimo ir 3 proc. – programavimo darbus. Beveik ketvirtadalis (26,5 proc.) respondentų nurodė, kad jokio darbo dirbti virtualiai negalėtų.

„Pastebėtina, kad jaunesni ir labiau išsilavinę respondentai yra labiau susidomėję virtualaus darbo galimybe“, – tyrimo metu išryškėjusią tendenciją komentuoja V. Kumpikaitė–Valiūnienė. Be to, asmenys, kurie mažiau patenkinti savo dabartine karjera, būtų labiau linkę dirbti virtualiai, – teigia ji.

Apibendrindama rezultatus tyrėja sako, kad nemaža dalis emigrantų norėtų dirbti virtualiai, dalintis savo žiniomis bei patirtimi. „Deja, nėra aišku, ar darbdaviai Lietuvoje norėtų lietuvių migrantus įdarbinti virtualiam darbui, ir ar būtų pajėgūs emigrantams mokėti jų pageidaujamą darbo užmokestį“, – abejonėmis dalijasi V. Kumpikaitė –Valiūnienė.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-07-01 14:18
Vilniaus naujo būsto rinka traukiasi jau ketvirtą ketvirtį iš eilės: vien per I šių metų pusmetį būsto buvo parduota 64% mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1526 butai lyginant su 4225). Tai vyksta dėl visos puokštės besikaupiančių priežasčių.
nuotrauka
2022-06-30 09:37
Lietuvoje kasmet pastatoma daugiau nei 6 tūkst. gyvenamųjų pastatų – Statistikos departamento duomenimis, juose įrengiama 10-13 tūkst. naujų butų. Augančios nekilnojamojo turto (NT) apimtys nė kiek nemažina pirkėjų lūkesčių naujo būsto statybų kokybei. Net 8 iš 10 apklaustų šalies gyventojų svarbu, ...
nuotrauka
2022-06-28 09:49
Baltijos šalių gyventojams svarbu gyventi nuosavame būste, o ketvirtadalis jų ketina būsto nekeisti visą gyvenimą. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau vis...
nuotrauka
2022-06-20 09:09
Tobulėjančios statinių technologijos bei inovacijos gali tapti ir privalumu įmonėms plečiant veiklos apimtis, ir kliūtimi tai daryti. Viskas priklauso nuo to, kaip tokius objektus apibrėžia teisės aktai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nėra aiškus, tad tikėtina, jog inovatyv...
nuotrauka
2022-06-17 07:29
Sparčiai didėjančios statybinių medžiagų, energijos ir kitų išteklių kainos, stringančios tiekimo grandinės, Rusijos karas prieš Ukrainą – visi šie veiksniai lemia tai, kad viešųjų pirkimų sutartims iškilo grėsmė. Tiekėjai siekia išvengti nuostolių, o perkančiosios organizacijos - mokėti daugiau nei...
nuotrauka
2022-06-15 11:16
Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali p...
nuotrauka
2022-06-15 09:51
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2022-06-14 15:20
Rinkoje vykstant aršiai konkurencijai dėl įvairių sričių specialistų, įmonės juos stengiasi pritraukti kaip tik įmanydamos, tuo pačiu nepamiršdamos paskatinti ir esamų darbuotojų. Viena iš labiausiai pastebimų ir kandidatus bei darbuotojus dominančių papildomų naudų – darbo savaitės sutrumpinimas ir...
nuotrauka
2022-06-03 10:12
Rinkai patiriant iššūkių dėl kylančių kainų ir sutrikusių tiekimo grandinių, mūsų įmonė ryškesnio tiesioginio poveikio išvengė. Nei iš Rusijos ar Baltarusijos, kurioms taikomos sankcijos, nei iš karo sąlygomis gyvenančios Ukrainos mes nieko neimportavome. Tačiau kylant dujų, elektros kainoms, pakilo...
nuotrauka
2022-06-02 08:26
Karas Ukrainoje statybų sektorių paveikė labai greitai ir labai stipriai. Per pirmąsias dvi savaites nuo karo pradžios statybinio metalo kaina pakilo du kartus, o rinkoje atsirado žaliavos trūkumas. Visas metalų tiekimas iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos sustojo, o kiekiai, tiekiami iš minėtų šalių...
nuotrauka
2022-05-27 07:21
Kalbant apie darbuotojus, mūsų įmonei lengviau nei toms, kuriose dirbo ukrainiečių ir baltarusių: mes jaučiamės atsakingi už tai, kad pirmiausia darbo turėtų vietos žmonės. Tačiau visu stiprumu karo pasekmes pajutome per didėjančias kainas ir trūkinėjančias tiekimo grandines. Statybinių medžiagų rei...
nuotrauka
2022-05-25 07:17
Tiek pandemija, tiek karas Ukrainoje padarė labai didelį poveikį statybos sektoriui. Išskirtinumas nuo kitų ūkio šakų gal tik toks, kad statybos ilgesnį laikotarpį sugebėjo judėti pirmyn iš inercijos.
nuotrauka
2022-05-23 10:35
Dešimtis tūkstančių eurų siekiantis būsto kreditas gali kelti nerimą ilgam įsipareigojusiems žmonėms, tad kai kurie gyventojai ima galvoti apie paskolos grąžinimą anksčiau numatyto termino. Nors tai padaryti galima pora skirtingų būdų, pasak ekspertų, dažnu atveju grąžinti paskolos anksčiau laiko ne...
nuotrauka
2022-05-11 13:18
Metinė infliacija Lietuvoje balandžio mėn. didėjo ir sudarė 16,6 proc. (kovo mėn. – 15,6 %). Balandžio mėn. mažėjo metinis degalų bei administruojamųjų kainų augimas, tačiau reikšmingai pabrango maisto prekės. Didėjančios maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos daugiausia prisidėjo ...
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-05-03 11:54
Ukrainoje vykstantis karas, sankcijų Rusijai aidai globaliai ekonomikai ir atskiriems sektoriams, pandemijos prieš dvejus metus sukelti sunkumai atskiriems rinkos sektoriams, net kai kurių plėtotojų stabdomi pardavimai ar pasiūlos sausra – niekas neužgožia paklausos Vilniaus pirminėje būsto rinkoje.
nuotrauka
2022-04-29 10:20
Jau trečią mėnesį besitęsiantis karas Ukrainoje išgrynino tam tikras tiesas Lietuvos NT rinkoje bei koreguoja ateities gaires jos plėtroje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), atlikusi savo narių apklausą, pastebi kuriozinį momentą rinkoje: rekordiškai sumenkusią NT pasiūlą labi...
nuotrauka
2022-04-28 16:09
Ar architektūra yra menas? Kaip keitėsi architekto galia daryti įtaką visuomenei skirtingose santvarkose? Kodėl mūsų aplinką kuriantys menininkai retai kada yra plačiai žinomi visuomenėje ir netampa žvaigždėmis?
nuotrauka
2022-04-27 13:16
Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas.
nuotrauka
2022-04-27 11:59
Kas laukia Lietuvos pajūrio NT rinkos – stagnacija ar renesansas? Nors ekonominė situacija keičiasi sparčiai ir neabejotinai daro įtaką visoms sferoms, specialistų teigimu, susidomėjimas būsto pirkimu gyvenimui ar nuomai – neslopsta. Bet ką svarbu žinoti ir būtina įvertinti prieš mąstant apie naują ...

Statybunaujienos.lt » Komentaras