2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 16:06
Reklama  |  facebook

Kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

2020-05-05 08:46
Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios pozicijos laikosi ir darbo teisės specialistai, akcentuodami, kad prieš sugrąžindami darbuotojus į biurus, darbdaviai turi labai gerai įvertinti savo galimybes – ar jie sugebės darbo aplinką pritaikyti pagal naujuosius saugumo reikalavimus.
nuotrauka
Sky Office. Portalo Statybunaujienos.lt (YIT LIETUVA) archyvo nuotr.


Pasak advokatės Rūtos Didikės, cituojamos pranešime, ši situacija darbdaviams kelia daug klausimų, nes yra beprecedentė ir darbdaviai negali remtis ankstesnėmis patirtimis. Įmonių vadovams advokatė pataria pirmiausia įsivertinti galimybes užtikrinti darbo aplinkos saugumą ir atsakyti sau į klausimą, ar tikrai visiems darbuotojams būtina grįžti į fizines darbo vietas.

„Kalbame ne apie gamybos ar logistikos įmones, kuriose darbas iš namų ir karantino metu nebuvo įmanomas visiems. Kalbame apie biuruose dirbančius asmenis. Jie dirbo iš namų ir jei darbas buvo efektyvus, matyt, nėra būtinybės kuo greičiau grįžti į biurus. Grįžimą apsvarstyti reikėtų tokiu atveju, kai nuo to priklauso pačių darbuotojų savijauta ar sąlygos dirbant namuose jiems yra pernelyg sudėtingos – ar tai būtų susiję su vaikų priežiūra, ar tam tikrais techniniais aspektais“, – sako R. Didikė.

Vieno recepto, užtikrinančio sklandų grįžimą, nėra

Darbuotojų grįžimas į biurus turėtų vykti palaipsniui, o kas grįš pirmieji, ar visas kolektyvas galės dirbti biure vienu metu – tai jau kiekvienos įmonės darbo aplinkos ir darbo organizavimo klausimas. Vienos taisyklės, tinkančios visoms įmonėms. nėra. Pasak advokatės, įmonės vadovas turi identifikuoti savo, kaip darbdavio poreikius, o po to išsiaiškinti, kaip dirbti norėtų ir galėtų jo darbuotojai, ir darbą organizuoti taip, kad abipusiai interesai būtų suderinti.

„Vadovas turi įsivertinti, ar vadovaudamasis naujomis saugumo rekomendacijomis galės visus darbuotojus vienu metu sugrąžinti į darbą biure. Greičiausiai ne, nes teks užtikrinti didesnius atstumus tarp darbo vietų. Tuomet reikėtų labai aiškiai nustatyti darbo organizavimo principus – kiek ir kokių žmonių ar skyrių reikia vienu metu. Pavyzdžiui, vieną dieną gali dirbti rinkodaros ir pardavimų, kitą – personalo ir finansų skyriai, vieni darbuotojai dirba pirmadieniais, kiti penktadieniais, vieni į darbą ateina ryte, kiti – per pietus ir panašiai“, – aiškina R. Didikė.

Rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į rizikos grupės asmenų sugrąžinimą į fizines darbo vietas, taip pat nuotolinį darbą pageidaujančių tęsti dėl šeiminių aplinkybių. Advokatės teigimu, visada bus ir norinčių dirbti iš namų, ir nekantraujančių grįžti į biurus.

„Yra toks posakis „jausti pulsą“, kai žmogus žino, kas vyksta jo organizacijoje, aktyviai bendrauja su kolegomis. Karantino metu to buvo mažiau, žinoma, reguliariai vyko nuotoliniai vaizdo susitikimai, bet vis tiek daugelis darbuotojų jaučia poreikį su kolegomis kalbėtis gyvai“, – teigia darbo teisės specialistė.

„Baltijos tyrimų“ karantino metu atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai 30-49 m. amžiaus darbuotojų jau pirmą karantino mėnesį norėjo grįžti į biurus, o panašus skaičius vyresnių nei 50 metų apklaustųjų teigė, kad norėtų ir toliau dirbti iš namų.
Saugumo reikalavimų nesilaikantiems darbdaviams – baudos

Pagrindinė darbdavių užduotis – imtis maksimalių veiksmų, leidžiančių apsidrausti nuo viruso plitimo rizikos į biurus sugrįžus darbuotojams. Pirmiausia svarbu apsispręsti dėl reikalingų ir kiekvienoje konkrečioje situacijoje tinkamų fizinių saugumo priemonių naudojimo: stiklinių pertvarų, medicininių kaukių, pirštinių. Taip pat svarbu užtikrinti patalpų vėdinimą ir dezinfekciją, aiškiai aprašyti, kaip tai turi būti daroma. Jei įmonėje lankosi tretieji asmenys, jų priėmimui turėtų būti skirta atskira patalpa.

Rekomendacijos nurodo išlaikyti 2 metrų atstumą tarp žmonių, tačiau biuruose tai įgyvendinti ne visada įmanoma. „Pasvėrę visus už ir prieš darbdaviai gali priimti jiems tinkamiausią sprendimą, tačiau vis dėlto peršasi atsakymas, kad nuotolinis darbas bent jau kol kas daugeliui gali išlikti optimalus variantas“, – sako R. Didikė.

Didžiausią vaidmenį saugumo užtikrinimui be abejo atlieka kiekvieno darbuotojo sąmoningumas. Blogai pasijutęs darbuotojas turi neiti į darbą, informuoti apie tai darbdavį ir kolegas. Vis dėlto, kad būtų išvengta ginčų ir nesusipratimų, R. Didikė rekomenduoja darbdaviams parengti aiškias taisykles, procedūras, kaip darbuotojams elgtis, ir su jais supažindinti darbuotojus.

„Tai abipusė atsakomybė: darbdavys atsako už darbo vietos saugumą ir privalo užtikrinti saugias bei sveikas darbuotojų darbo sąlygas, o darbuotojas – laikytis procedūrų arba neiti į darbą, kai pasijunta prastai“, – tikina advokatė.

Ji atkreipia dėmesį, kad jei darbdavys karantino metu nesilaiko higienos normas ir užkrečiamųjų ligų prevenciją užtikrinančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to įmonėje išplinta virusas, vadovui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti skiriama bauda nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Asmenims, kurie nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų, numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Namų darbus turės padaryti ir verslas, ir valdžios institucijos

Darbdaviai į šį karantiną turėtų žvelgti kaip į galimybę optimizuoti darbo procesus ir funkcijas, priimti reikalingus vidinius teisės aktus, nusistatyti nuotolinio darbo procedūras, peržiūrėti ir perskirstyti žmogiškuosius resursus.

„Manau, kad ateityje mažės komandiruočių, nes aiškiai pamatėme, kad susitikimus galima suorganizuoti virtualiai ir taip taupyti laiką bei lėšas. Taip pat bus proga peržiūrėti atostogų suteikimo procedūras, nes karantinas parodė, kad šiuo klausimu krizės atveju ne viskas vyksta sklandžiai, darbo apmokėjimo ir motyvacinių priemonių sistemą, kolektyvines sutartis su profsąjungomis, numatant tam tikras sąlygas, jei ateityje vėl tektų skelbti karantiną ir stabdyti veiklą“, – sako R. Didikė.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad namų darbus tobulinant teisinę bazę turėtų atlikti ir valstybinės institucijos, nes dabartinė situacija atskleidė jų spragas. „Pamatėme, kad darbo kodeksas yra nelankstus tokiose situacijose kaip karantinas, jo nustatomomis normomis turėtų būti išlaikomas ir darbuotojo, ir darbdavio naudų balansas. Labai gerai, kad norime saugoti darbuotojus, tačiau reikia pasaugoti ir darbdavius, nes nuo jų priklauso įmonės išlikimas, o tai reiškia ne tik darbo vietų išsaugojimą, tačiau ir mokesčių į biudžetą surinkimą“, – pastebėjimais dalinasi teisės ekspertė.

Krizės akivaizdoje, R. Didikės manymu, valstybės pozicija turėtų būti labai aiški, o institucijų veiksmai ir teisės aktų aiškinimai – neprieštarauti vieni kitiems, kad darbdaviai žinotų, kuriomis teisės aktų normomis vadovautis.

„Pavyzdžiui, viena institucija sako, kad darbdavys turi matuoti darbuotojų temperatūrą, gauti iš jų informaciją apie atostogas, o kita institucija atsako, kad tokių duomenų rinti darbdavys neturi teisės. Tai kaip tam darbdaviui elgtis? Darbdaviams reikia atsakymų čia ir dabar, nes jie turi priiminėti sprendimus ir negali laukti mėnesį, kol institucijos suvienodins savo pozicijas (jeigu iš viso taip nutiks). Todėl reikėtų ruoštis jau dabar, kad ateityje pasikartojus panašiai situacijai būtų išvengta tokių nesklandumų“, – tvirtina advokatė. 

Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai