Suomijoje gyvenanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventė Vitalija Danivska, dar prieš pasaulį sukaustantį virusą COVID-19, parengė disertaciją, tema „From walls to experiences. Workplace transformation from physical office space to ‚Workplace as a service‘ model“. Idėja šiam darbui gimė netikėtai: dar besimokydama magistrantūroje, Vitalija pagalvodavo apie galimybę studijas tęsti ir ateityje.

Tuomet moteris buvo pakviesta prisijungti prie Nekilnojamojo turto (NT) ekonomikos tyrimų grupės, kuri planavo pradėti trejus metus truksiantį tyrimą „Space as a Service“ tema, kuri itin sudomino.

Požiūris į darbo vietą privalo keistis

Moteris prisimena, kad dar besimokydama magistrantūroje, ypač domėjosi komercinės paskirties pastatais, darbo aplinkos formavimu. Būtent dėl šios priežasties ji koncentravosi į biurus. Lyginant įvairių paskirčių nekilnojamąjį turtą, biurai – lanksčiausi ir galintys greičiausiai įvesti naujus valdymo modelius.

„Mano disertacija susideda iš keturių publikuotų mokslinių straipsnių ir jungiamosios dalies. Atlikau kelis skirtingus kokybinius tyrimus: analizavau skirtingas kompanijas ir jų biurų koncepcijas bei pasirinkimų pasekmes, skirtingų paslaugų biuruose poreikį, galimybę pagerinti paslaugų teikimą biuruose. Taip pat analizavau skirtingus pasiūlymus iš NT savininkų bei valdytojų perspektyvos“, – apie atliktus tyrimus pasakoja moteris, cituojama pranešime.

Pasak Vitalijos, disertacijoje buvo nagrinėjama ir tai, kaip keičiasi darbovietės ir ką tai reiškia organizacijoms. Pagrindinis baigiamajame darbe analizuojamas klausimas – kaip, bėgant laikui, keičiasi darbo vietos suvokimas ir ką tai reiškia organizacijoms. Nuotoliniu būdu galima dirbti iš bet kur ir bet kuriuo metu, tačiau kyla klausimas – ką tai reiškia biurams. Pasak VGTU absolventės, organizacijos turi pakeisti požiūrį į darbo vietos suvokimą: tai – nebe pastatas, o paslauga, kuri teikiama darbuotojams.

Vienas svarbiausių rodiklių - lankstumas

Atlikusi tyrimus, moteris taip pat nustatė, kad darbo vieta gali būti pateikiama, kaip visapusė paslauga darbuotojui („overall workplace experience“), įtraukiant ne tik fizinę darbo vietą viename biure, bet ir pateikiant galimybę rinktis iš daugiau nei vienos darbo vietos.

Disertacijoje pateiktuose siūlymuose, patariama apimti ir daug skirtingo lygio paslaugų, kurios pagerintų darbuotojų gerovę. Toks organizacijos pasikeitimas paskatintų ir kitus rinkos žaidėjus keistis bei ieškoti naujų verslo modelių, skatinančių lankstumą.

Pasak Vitalijos, jos parengta disertacija tikrai nepateikia vieno modelio, kaip tai turėtų būti padaryta. Ji nagrinėja pokyčius, vykstančius jau ne vienerius metus, įvardija pagrindinius aspektus, kurie turėtų būti įvertinti, svarstant apie naujus pasikeitimus.

„Savo tyrimą pradėjau daugiau nei prieš penkerius metus. Pašaliniai sakydavo, kad pasikeitimai yra per dideli, per brangūs arba tiesiog nereikalingi. Pandemijos metu daugeliui teko dirbti iš namų ar kitų patogių vietų. Pasirodo, tai padaryti puikiai įmanoma. Nesakau, jog biurai visiškai išvyks, tačiau požiūris į juos turi keistis“, – tvirtinta moteris.

Tyrimus tęsia ir toliau

Baigusi doktorantūros studijas, moteris liko dirbti Aalto universitete, kuriame veda paskaitas ir toliau atlieka įvairius tyrimus. Kaip keletą įdomiausių, prie kurių teko prisidėti, ji išskiria projektą su Helsinkio miestu ir kitais partneriais bei universiteto miestelių vystymą.

Kiekviename mieste yra labai daug neefektyviai naudojamų pastatų, pavyzdžiui, biurai ar mokyklos – naudojami tik tam tikromis valandomis, jie tušti savaitgaliais. Buvo analizuojami modeliai, kaip galima būtų tokias erdves išnaudoti geriau ir sumažinti naujų statybų poreikį. Vitalija priklauso ir tarptautinei organizacijai „International Facility Management Association“ (IFMA), kuri stengiasi vienyti įmones, norinčias būti geriausiomis NT turto ar ūkio valdymo srityse.