Kodėl statybų rangovai pasijunta kvailiais ir kaip juos šantažuoja gyventojai. Diskusija, II dalis. 
2014-05-12 20:33
Diskusijoje „Rangos darbai ir CPO: rezultatų aptarimas ir perspektyva“ statybos rangovai išsakė problemas, su kuriomis jie susiduria, dalyvaudami modernizavimo programoje.

Bendrovės "Konsolė" generalinio direktoriaus K. Skutulo (kairėje) žodžiais, jeigu neteisingas pirminis dokumentas, visos problemos ateis ir guls „ant rangovo sprando“. Šalia: L. Bubulas, A. Truskauskas, A. Vaitkevičius. Artūro Čimieliaus nuotr.
Minimos įmonės
CPO LT, VŠĮ
Raseinių statyba, UAB
Konsolė, UAB
Vilniaus vystymo kompanija, UAB
Varėnos statyba, UAB
Avona, UAB
PST (Panevėžio statybos trestas), AB
Egsta, UAB
Bendrovės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis sakė, kad jų įmonė jau pusę metų skaičiuoja ir vertina galimybes dalyvauti renovacijos procese, bet nelaimėjo nė vieno konkurso. Kadangi pagal reitingavimą bendrovė CPO LT kataloge yra 14-ta, tai jų kainos, direktoriaus nuomone, yra vidutiniškos.
„Pats CPO katalogas – sveikintinas dalykas, mes esame patenkinti, bet nesuprantame, kaip suskaičiuoti yra investiciniai projektai“, – sakė S. Bekampis. Dalyvaudami pirkime, bendrovės specialistai sąmatą skaičiuoja pagal „Sistelos“ kainodarą, savo kainas priderina prie rinkos kainos ir vis tiek suskaičiuoja pusantro ar dukart daugiau, negu nurodyta investiciniame projekte, tikino vadovas. Tai kokią kainodarą naudojant sudaromas investicinis projektas, klausė ir kiti diskusijos dalyviai.
Bendrovės „Raseinių statyba“ specialistai išbandė ir kitus būdus – patys atliko matavimus ir paaiškėjo, kad realūs namų ir investiciniuose projektuose nurodyti duomenys skiriasi, kartais netgi dvigubai. Dėl nekokybiškai parengtų investicinių projektų bendrovė negali laimėti nė vieno projekto, nes tektų ne uždirbti, o pridėti savo pinigų.
Katalogo naujokų, įmonės „Egsta“, kuriai diskusijoje atstovavo darbų vadovas Povilas Garbauskas, nuomone, didžiausia problema – investicinis projektas. „Kas ten suskaičiuota – mažiausia kaina ar kas?“ – klausė P. Garbauskas. Jonavoje, kur veikia ši bendrovė, renovuota 40 namų, o bendrovė – negali dalyvauti, nes kai perskaičiuoja, pamatuoja – investicinio projekto kainos ir realios kainos, už kurias bendrovė galėtų vykdyti darbus, prasilenkia. Tad nusprendė – neverta dalyvauti.
„Egstos“ atstovas prabilo ir apie tai, kokios bendrovės laimi konkursus. Jo nuomone, problemų kyla tuomet, kai laimi bendrovės, neturinčios savo darbuotojų. Atlikus darbus pasirodo, kad yra problemų dėl nekokybiškų darbų, o rangovų – tiesiog nebeliko.
Gyventojai šantažuoja statybininkus
Modernizavimo projekto administravimas yra sudėtingas ne tiek dėl darbo, kiek dėl jo specifikos – ryšių su gyventojais. Apie tai kalbėjo ir diskusijos dalyviai, ir portalo pašnekovai, klausiami apie darbą renovuojant daugiabučius namus. Bendrovių vadovai ir juokais, ir rimtai sako, kad imantis modernizuoti daugiabutį, reikia atstovo ryšiams su visuomene, nes jeigu yra 60 gyventojų, tai pusė iš jų yra techniniai prižiūrėtojai, darbų vadovas neturi kada dirbti, jis turi atsakinėti į klausimus.
Visiškai neaiškūs, kaip pastebėjo bendrovių – statybos rangovų atstovai, santykiai su gyventojais. Viename renovuojamo namo bute visa likę taip, kaip buvo prieš trisdešimt metų, kitame – brangi apdaila, kuri pažeidžiama atliekant renovacijos darbus, nes tai ir šildymo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų keitimas. Viena įmonė išgirdo reikalavimą sumokėti 50 tūkst. litų, priešingu atveju gyventojas pažadėjo daryti visa, kad rangovo darbų komisija nepriimtų.
Bendrovės „Vakonda“ atstovas Lukas Bubulas, pritardamas kolegų pastaboms dėl santykių su gyventojais, taip pat pastebėjo, kad investiciniuose projektuose nėra suskaičiuota administravimo išlaidų, kaip ir išlaidų įvairioms smulkmenoms, kurios bendrovėms kainuoja.
Kaip rangovas turi atstatyti butą, jei name yra 20 butų ir 20 apdailos variantų, kiek gali gyventojai šantažuoti rangovus, klausė įmonių atstovai?
Kai darbai vyksta veikiančiame objekte, rangovams dirbti sudėtingiau, reikia didesnių saugumo priemonių, nes laksto vaikai, vaikšto senukai, gyventojai gyvena savo įprastą gyvenimą. Tačiau niekas, rangovų žodžiais, į tai neatsižvelgia, nėra jokio koeficiento aukštesnio lygio darbų saugai.
Jeigu neteisingas pirminis dokumentas, bus neteisingi ir visi kiti
Įmonės „Konsolė“ generalinio direktoriaus Kazio Skutulo nuomone, CPO LT principas yra geras. Tačiau akcentavo, kad perkančiosios organizacijos privalo pateikti teisingus pradinius dokumentus, daugiau, anot jo, nieko nereikės. Jeigu neteisingas pirminis dokumentas, bus neteisingi visi paskui juos einantys, visa ta neteisybė ateina, anot K. Skutulo, „ant rangovo sprando“.
Įmonės vadovas dalijosi paprasta mintimi – jeigu savivaldybės priima dirbti specialistus, moka jiems atlyginimus, tai jie, pasirašydami dokumentus, turi būti atsakingi už tai, ką perka – turi ne katę maiše pirkti, o aiškiai žinoti ir atsakyti, kad tai yra teisingas dokumentas. „Visi Lietuvos rangovai bankrutuos pagal šį pirkimo būdą, – nerimauja K. Skutulas. – Seimas gal turi įsikišti?“ Toks pirkimas, anot jo, yra daromas tam, kad procesas būtų sužlugdytas, nes kitame etape tų pačių objektų pirkimai vyksta kitoje sistemoje, tad galima spėti, jog kažkas yra tuo suinteresuotas – pirkti ne per CPO LT, o tradiciniu viešųjų pirkimų būdu.
UAB „Vilniaus vystymo grupė“ atstovė Vaida Maskvytienė sakė, kad jų specialistai nuolat visoms atsakingoms institucijoms primindavo, jog investicinis projektas turi atitikti techninės specifikacijos eilutes bent jau CPO LT kataloge, kad nereikėtų spėlioti, pavyzdžiui, – ar tas ventilis yra elektroninis ar rankinis ir pan.? V. Maskvytienė dalijosi spėjimu, kad pirkimai per CPO LT suintensyvėjo todėl, jog tik tuo atveju, kai nepavyks pirkimai per elektroninių pirkimų katalogą, bus vykdomi viešieji pirkimai.
Kaip pakeisti atstumus tarp keliasdešimt metų stovinčių namų
Daugelis diskusijos dalyvių sakė, kad CPO LT yra gera sistema, kuri supaprastina procedūras, bet reikia suderinti technines specifikacijas ir investicinius projektus. Rangovų pastebėjimu, įsigijus investicinių projektų rengimą, yra nustatoma maksimali kaina, kuri yra 2 tūkst. Lt, kai žmogus iš tiesų jį padaro už 500 Lt, „copy – paste“ principu. Iš to – ir klaidos investiciniuose projektuose.
„Ar iš viso verta dalyvauti konkursuose laimėti stambius konkursus, kurių vertė – apie 1 mln. Lt., kuris trunka ilgiau negu metus. Ką mes veiksime rudenį? Mes nė vienas tikriausiai negalime prognozuoti, kokios tuomet bus kainos?“ – klausė „Vakondos“ atstovas L. Bubulas, prognozuodamas kainų augimą.
Virmantas Vinickas, „Varėnos statyba“ atstovas, sakė, jog jų bendrovė susiduria su tomis pat problemomis kaip ir kiti – investiciniai projektai prasilenkia su sveiku protu. Ar galima už 12 tūkst. Lt renovuoti šiluminį punktą, kai reali tokio darbo vertė yra 30 ar 35 tūkst. litų. Perkant viešųjų pirkimų būdu, anot jo, namų bendrijos turėtų spręsti dėl kainos – tikriausiai kažkas negerai, jeigu tie patys namai sukasi 4 ar 5 kartus viešuosiuose pirkimuose – nei per CPO LT, nei per viešuosius pirkimus jų niekas neperka.
Arba reikalavimas – atstumai tarp pastatų. Rangovai tik gūžčioja pečiais – pastatai stovėjo keliasdešimt metų ir netrukdė, o rangovai turėtų juos kaip nors perkelti? Kiekviena institucija turi savo įstatymus ir žiūri pagal savo reikalavimus – logikos nėra, reziumavo statybos bendrovių atstovai.
Kita medalio pusė – statybos leidimų išdavimas. Renovacijai jie turėtų būti išduodami supaprastinta tvarka. Dabar gi – mėnuo projektavimui, IS „Infostatyba“ – 20 darbo dienų, taigi vėl mėnuo – tik tam, anot rangovų, kad būtų „uždėtas paukščiukas“ arba projektas atmestas. Tad realūs renovacijos darbai stumiami į vėlyvą rudenį. Premjero patarėja J. Juozaitienė sutiko, kad techniniai projektai tikrinami per ilgai, nes kiekviena savivaldybė susikuria savo tvarką, pati nusprendžia, kiek kas turi tikrinti. Savivaldybės nespėja, nedrausmingos, jos tiesiog piktnaudžiauja. Kai renovacija bus visiems prioritetas, situacija keisis, kalbėjo J. Juozaitienė.Kaip protingai renovuoti pagal neprotingai padarytą investicinį projektą
Česlovas Zabarauskas, įmonės „Avona“ generalinis direktorius, prabilo apie gaisrininkų reikalavimą turėti fasado, stogo sistemų, vadinamojo sumuštinio, sertifikatą, kuris patvirtintų medžiagų atsparumo ugniai klasę. Kiekvienos medžiagos atskirai ugniaatsparumo klasės yra, tačiau ugniagesiai, pasak rangovų, reikalauja ją iš naujo perskaičiuoti, kai toks medžiagos sujungiamos į vieną sistemą. Kas padarys tokius bandymus – tam reikia didelių lėšų, kurių investiciniame projekte nenumatyta.
Tikrais kvailiais rangovai pasijunta ir tuomet, kai, pavyzdžiui, langus sudeda ne pagal projektą, o taip, kaip buvo iki renovacijos arba kaip diktuoja sveikas protas. Kontroliuotojai atvyksta ir grasina nemokėti pinigų, nes darbas atliktas – ne pagal projektą – ne į tą pusę, pavyzdžiui, atsidaro langai. O koks skirtumas, niekas negali pasakyti. Kaip ir durų plotis, jeigu tik skiriasi keliais centimetrais, verčia perdaryti, griauti sienas. Viename renovuojamame name, dalijosi Č. Zabarauskas, apatiniame aukšte įsikūrusi parduotuvė. Nors pagal projektą numatyti radiatoriai, parduotuvė jų nesutinka statyti, nes jiems nereikia. Vėl rangovui problema.
Visa, anot diskusijos dalyvių, sukrauta ant rangovo. Techninės priežiūros specialistai bijo gyventojų, nes gali prarasti atestatą – statybininkai kenčia nuo statybos inspektorių ir nuo gyventojų.
Diskusijos dalyviai sakė dažnai susiduriantys su problema, kai netiksliai suskaičiuoti darbų kiekiai, kai atsiranda papildomų darbų, kurių nebuvo galima numatyti, todėl prabilo apie užsakovo rezervą. Tačiau ne visi tokiai minčiai pritarė.
Robertas Šulskis, PST pardavimų direktorius, pastebėjo, kad regionuose yra ir gerai suskaičiuotų investicinių projektų. Užsakovo rezervas, anot jo, yra neteisingas požiūris, nes bendrovės konkuruoja tarpusavyje, o gali atsirasti patarėjų, kurie pasiūlys tą rezervą pasidalinti, nes tikrai žinos, kad šių papildomų lėšų realiai neprisireiks.
Kokį Aplinkos ministerijos ir BETA pasiūlymą rangovai vadina tragedija - sekančiame tekste.
Žymės Daugiabučių renovacija, Investicinis projektas, Viešieji pirkimai, Viešieji centralizuoti pirkimai, Rangovai
Diskusijos
2023-10-20 11:11
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) valdybos ir Lietuvos architektų rūmų (LAR) tarybos narių susitikime buvo sutarta apjungti organizacijų jėgas siekiant realių pokyčių valstybės teisėkūriniuose procesuose.
2023-09-12 15:56
Profesinės statybos inžinierių asociacijos paskelbė apklausą, skirtą visiems inžinieriaus profesijos atstovams, ir kviečia anonimiškai išsakyti savo nuomonę apie profesinę savivaldą ir jos principus.
2021-02-25 16:13
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos žaliajame kurse ir tvarių statybini...
2020-05-04 13:37
Kiekviena krizė atveria ir galimybių langą, o Lietuva gali suskubti jį išnaudoti tam, kad įgyvendintų pokyčius, reikalingus šalies klestėjimui, įsitikinę Lietuvos ekonomikos, verslo, pramonės, politikos, mokslo bei kultūros atstovai.
2019-07-10 15:41
Daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas uždarytas. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus...
2019-02-18 15:00
„Britų patirtis rodo, kad norint sėkmingai įdiegti skaitmeninės statybos standartą reikia pasirūpinti ne tik įranga, technologijomis, įstatymine baze, bet ir paruošti žmones, įrodyti jiems viso to naudą“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ atidarymo...
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
2018-11-28 15:59
Vakar (11 27) Kaune vyko viešojo ir privataus sektoriaus diskusija „Atsparumo korupcijai užtikrinimas vykdant ūkio subjektų priežiūrą statybos srityje“. Diskusiją inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
2018-11-19 17:26
Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) surengė viešą diskusiją Architektūros įstatymo įsigaliojimo metinėms pažymėti. Į ją susirinko įvairių organizacijų – bendruomenių, savivaldybės, Seimo, investuotojų, Architektų sąjungos ir rūmų – atstovai. Kaip pažymėjo Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, šio...
2016-11-14 10:55
Viešieji pirkimai turi veikti kaip sinchroninis plaukimas, kurio dalyviai – Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (PO) – turi veikti išvien. Tačiau ar tai įmanoma, kalbant apie teikiamų ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybę?
2016-05-01 09:17, papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
Versle viskas prasideda nuo pirmojo įspūdžio. Jeigu pavyksta jį padaryti, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – stipriai išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai reprezentuoti įmonę“, – statybų ir remonto parodoje „RESTA“ pradė...
2016-04-29 20:30, papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
It nulietas ant kūno gulantis kostiumas, brangūs aksesuarai, nuoširdus bendravimas ir paprastumas – kai viskas prasideda nuo tokio pirmojo įspūdžio, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai...
2016-04-21 06:30
Verslininko įvaizdis – tai ne tik jo ar jos batai ar apranga. Asmenybė, kalbėsena yra tokia pati svarbi įvaizdžio dalis. Konkuruoti dėl klientų, bendrauti su partneriais reikia išmokti. Tai ne visada lengva ir ne visiems pavyksta pasiekti. Gerą įvaizdį bei reputaciją susikurti labai sunku, o prarast...
2016-01-13 15:00
Antrojoje straipsnio „Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis“ dalyje tęsiame pirmojoje dalyje pradėtą diskusiją apie korozijos sukeltus nuostolius, žalą, kuri Lietuvos ūkiui sudaro 984 mln. € kasmet. Tai tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai, Tarptautinės korozijos organizacijos ...
2015-12-21 06:01
Nieko nenustebinsime, pasakę, kad metalas, plienas rūdija visur ir visada, – net esantis betone, o ypač sparčiai – atviroje atmosferoje ar vandenyje. Gelbsti, bet tik laikinai, įvairios antikorozinės dangos. Ir daug kas žino, jog sąlygos korozijai kasmet tik stiprėja, nes rūgštėja lietūs, vis stipri...
2015-11-25 14:36
Šiuo metu portalo www.statybunaujienos.lt redakcijoje vyksta VšĮ „Propagandos ministerija“ organizuota diskusija „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“.
2015-05-27 18:42
Būta rangovų, kurie jau seniai pastebėjo, kad reikalavimai rangovams neadekvatūs darbams, šiuo atveju – renovacijos. Tai, ką pastebėjo praktikai, pagaliau pamatė ir ėmėsi keisti ir valdžia. Netrukus, tikimasi, startuos alternatyvus CPO LT katalogas, kurį kuriant dar gali sudalyvauti ir rangovai, adm...
2015-04-02 08:29
Baigiantis diskusijai „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“ vilnietė Viktorija nusprendė, kad koreguos savo svajonių namo projektą – statys 80 kv. m mažesnį, negu buvo sugalvojusi su savo šeima.
2015-03-29 22:35
Pirmą namą reikia nugriauti, antrą parduoti, trečiame gali gyventi pats. Šį mitą nuvainikuoja specialistai, primindami, kad nesame tokie turtingai, kad statytume blogus namus, o tuolab – griautume. Diskusijoje „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“, kurią organizavo portalas ww...
2015-03-25 11:04
Diskusijos „Kaip pastatyti taupų namą“ dalyviai aiškinosi, kaip, naudojant silikatinius blokelius, pastatyti namą šeimai – kad jis būtų ne tik stilingas, jaukus, bet ir taupytų šilumą.