2021 rugpjūčio 1 d. sekmadienis, 6:48
Reklama  |  facebook

Lietuvos ekonomikos skatinimo planas. Priemonės, kompensacijos verslą ir gyventojus pasieks su uždelsimu, todėl neigiamos pasekmės priklausys nuo santaupų

2020-03-17 08:59
Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama sušvelninti būsimo ekonomikos smukimo padarinius Lietuvoje. Palyginus su kitose ES valstybėse numatomais ekonomikos skatinimo planais (o juos skelbia dauguma ES valstybių), Lietuvos valdžios veiksmai ir jų planuojama apimtis atitinka ar netgi viršija tai, ką daro kitos šalys.
nuotrauka
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas


Tiesa, greitai keičiantis ekonomikos padėčiai, šis ūkio skatinimo planas gali būti greitai pakoreguotas. Galima palyginti aplinkinių šalių pagrindinius prioritetus su Lietuvos:

1) Pristabdyti nedarbo augimą – tam reikalinga valdžios finansinė pagalba, kuriam laikui darbdaviams padengiant darbuotojų sąnaudas (skirtingose šalyse kompensacijų proporcijos ir „lubos", skiriasi). Lietuva pasiryžusi padengti sąnaudas toms įmonėms, kurių darbuotojams fiksuojamos prastovos. Pagal įstatymą, tokiems asmenims mokama 40 proc. jų vidutinio darbo užmokesčio, tačiau bendra suma, dirbus pilnu etatu, negali būti mažesnė negu minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), kuris šiuo metu yra 607 eurai. Pagal siūlymą, iš valstybės biudžeto tris mėnesius bus dengiama 60 proc. šių kaštų, bet suma turi būti ne didesnė negu MMA. 

Pavyzdys, jeigu asmens darbo užmokestis yra 1 tūkst. eurų prieš mokesčius, prastovos sąnaudos darbdaviui bus 607 eurai (ne mažiau negu MMA), iš kurių valdžia padengia 364 eurus. Toks siūlymas yra palankus ir darbdaviui, ir valstybei, nes, atleisdamas žmogų, darbdavys jam turėtų sumokėti išeitinę kompensaciją – 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o valstybė turėtų mokėti didesnes nedarbo išmokas (uždirbant tūkstantį eurų prieš mokesčius, nedarbo išmoka būtų 529 eurai).

Kaip ir kitose šalyse, atsiranda socialinė apsauga ir vykdantiems veiklą savarankiškai – jiems tris mėnesius ketinama mokėti minimalaus vartojimo poreikio krepšelio dydį atitinkančias išmokas – 257 euras tiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tiesa, sunkumų gali kilti tiems, kurie veiklą pradėjo tik praėjusiais metais ir socialinio draudimo įmokų nedeklaravo. Žinoma, išmokos nėra didelės, tačiau reikia suprasti, kad visa tai daroma pagal dabartinį scenarijų projektuojant, jog tokia karantino padėtis tęsis 1-2 mėnesius ir kompensuoti didesnių atlyginimų kol kas nėra būtina. 

2) Užtikrinti pakankamą finansavimą mokant ligos išmokas visiems, negalintiems dirbti dėl karantino ar dėl namuose prižiūrimų vaikų, kai ugdymo įstaigos buvo uždarytos (skirtingose šalyse skiriasi išmokų mokėjimo terminai ir sumos, kas dengia išmokas pirmas dienas ir pan.). Lietuvos valdžia elgiasi taip, kaip ir kitos valstybės, tik kitose šalyse yra pasiūlymų jau nuo pirmos dienos išmokas dengti valstybei, ne verslui. Palyginimui, ligos išmoka siekia 62,06 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio (yra išmokų lubos – 1723 euro).

3) Atleisti verslą ir gyventojus nuo mokesčių (skiriasi mokesčių „atostogų“ sąlygos, pvz., terminas). Lietuva taip pat skirs didelį dėmesį šioms problemoms spręsti. Tiesa, tiesmukai nesakoma, kaip kitose valstybėse, kad įmonėms suteikiamos kelių mėnesių mokesčių sumokėjimo „atostogos“ (pvz., Švedijoje trims mėnesiams ir visoms įmonėms), tačiau suteikiama galimybė nemokėti mokesčių toms įmonėms, kurios turi likvidumo problemų, pagal nutylėjimą leidžiant suprasti, kad būtų šaunu, jog tos įmonės, kurios finansinių sunkumų neturi, mokesčius susimokėtų. Šalies biudžetui lietuviškasis variantas yra geresnis, o verslas jau pats pagal galimybes nuspręs, kaip pasielgti.

4) Siekiant užkardyti viruso plėtrą, sveikatos apsaugai skirti tiek, kiek prašo medikai. Lietuvos valdžia elgiasi taip, kaip ir kitos valstybės. Ekonomikos gaivinimo planas aiškiai nukreiptas į trumpalaikių problemų sprendimą ir yra tikrai tikslinis, neskiriant pinigų ten, kur jų kol kas nereikia eikvoti – gali būti, kad reikalams toliau prastėjant, didesnis skatinimo poreikis augs. Konsoliduotos šalies biudžeto pajamos per mėnesį yra maždaug 1,2 mlrd. eurų, tad balandžio – gegužės mėnesiais dėl negaunamų pajamų jame atsivers kelių šimtų milijonų eurų skylė. Akivaizdu, kad dėl tos pačios priežasties visos valstybės bandys užbėgti viena kitoms už akių ir sieks kuo greičiau pasiskolinti tarptautinėje rinkoje trumpuoju metu, o tai gali labai stipriai pabranginti mūsų valstybės skolinimąsi. Būtent todėl uždelsti skolinantis šalies iždui tikrai nereikėtų.
  • Didžioji dalis ekonomikos skatinimo plano veiksmų yra skirta kompensuoti gyventojų prarandamas pajamas bei palaikyti įmonių likvidumą, o ne investuoti į infrastruktūrą ar kitus ateityje augimą galinčius skatinti veiksmus, todėl didelio skatinamojo efekto ekonomikos augimui po karantino pabaigos šis planas neturės.
  • Vienas šių sprendimų minusų – suplanuotos priemonės bei kompensacijos verslą ir gyventojus pasieks su tam tikru uždelsimu, todėl kiekvieno namų ūkio patiriamos neigiamos pasekmės priklausys nuo to, kiek santaupų jis turėjo sukaupęs. 
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-16 09:09
Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi, kad graibstomi ir naujos, ir senos statybos butai, o apklausos rodo, kad būsto paklausa ir toliau gali didėti.
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...
nuotrauka
2021-04-16 15:13,      papildyta 2021-04-16 16:40, Papildyta Pagalbos verslui fondo pranešimu
Šią savaitę UAB „Enerstena“ išsiuntė informacinius laiškus kreditoriams informuodama apie inicijuojamą restruktūrizacijos procesą ir pakviesdama į kreditorių susirinkimą.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-03-23 13:02
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki kovo 23 dienos patvirtino 27,33 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, taip pat suteikė 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms.
nuotrauka
2021-03-23 11:09
VĮ Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti rangos sutartį dėl naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido ...

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai