2024 balandžio 21 d. sekmadienis, 9:25
Reklama  |  facebook

Lietuvos statybininkų asociacija: kodėl bandoma supriešinti visuomenę su statybininkais?

2020-05-22 13:21
Statybos – tai vienas iš sektorių, kuris per visas ekonominės krizes paveikiamas labiausiai. Vyriausybė nutarė sekti kitų ES valstybių pavyzdžiu ir gelbėti ekonomiką per statybos ir infrastruktūros projektus. Tačiau priimti sprendimai, kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacija, sulaukia švietimo ir kultūros sektorių atstovų bei kai kurių politikų kritikos.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos savivaldybių asociacija),
Užimtumo tarnyba,
„Apmaudu, kad šiuo kriziniu laikotarpiu mūsų valstybėje atsiranda susipriešinimas tarp atskirų profesijų bendruomenių. Sunkmetį šiandien išgyvena didžioji dalis visuomenės, o bandymai svarbesniais paversti vienos profesijos atstovus ir pažeminti kitos – neatneša nei racionalių, nei logiškų sprendimų, kurie padėtų gelbėti skęstančią ekonomiką. Keista, jog pamirštame, kad kone kas ketvirtoje Lietuvos šeimoje gyvena statybos srityje dirbantys asmenys. Tačiau šiandien kai kurie vieši asmenys sau drąsiai leidžia išraiškingais būdvardžiais apibūdinti iš statybininko amato gyvenančius žmones ir kritikuoja Vyriausybę dėl priimtų sprendimų, didinančių darbo rinkos užimtumą“, – išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis statybos sektoriuje pakilo net iki 12% ir tai yra viena labiausiai pandemijos paveiktų pramonės šakų. Tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis rodiklis net trečdaliu mažesnis – 8%.

Statybos sektoriaus dalyviai šiemet prognozuoja 30% nuosmukį. Jeigu prognozės išsipildys, tuomet mūsų valstybės biudžetas, skaičiuoja LSA, prarastų 200 mln. eurų PVM mokesčio, 40 mln. eurų GPM mokesčio ir 50 mln. eurų socialinio draudimo mokesčio.

„Tokio dydžio nuosmukis paskatintų dar spartesnį nedarbo lygio augimą. Jeigu 10% statybos sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10–12 tūkst. gyventojų metų pabaigoje atsidurtų Užimtumo tarnybos sąrašuose arba emigruotų – kaip per praėjusią ekonominę krizę. Tai žmonės, kurie per metus sukuria apie dešimtadalį šalies BVP. Bedarbystė ir į valstybės biudžetą nesurinktos pajamos gali priversti didinti mokesčius, o tai būtų našta visiems Lietuvos piliečiams. Kiekviena valstybė kaip vieną iš prioritetų laiko darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą“, – sako D. Gedvilas.

LSA vadovas pažymi, kad statybos ir infrastruktūros projektų įgyvendinimas – didžiulis ekonomikos variklis, ypač reikšmingas krizės kontekste, tą įrodo pasaulio jau išgyventų ekonominių krizių patirtis.

„Šiandien turėtume pinigus ne dalinti, o įdarbinti. Statybos sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, taip pat jis glaudžiai susijęs su kitais verslais per generuojamus užsakymus. Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje patektų ir į kitus verslo sektorius, tokius kaip gamyba ir paslaugos“, – aiškina D. Gedvilas.

Skaičiuojama, kad kiekvienas į infrastruktūrą investuotas euras ilguoju laikotarpiu šalies BVP gali generuoti net 20% grąžą.

Eidami šia kryptimi, pasak D. Gedvilo, palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip generuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį.

„Mūsų valdžia taip pat turėtų nepraleisti unikalios galimybės pabandyti išsaugoti sugrįžusius emigrantus, suteikiant jiems progą įsidarbinti gimtinėje, prisidedant prie naujų projektų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, tokio projekto kaip „Rail Baltica“ statyba ir geležinkelio ruožų elektrifikavimas leistų sukurti net 13 000 naujų darbo vietų“, – teigia D. Gedvilas.

Jis akcentuoja, kad per statybos ir infrastruktūros projektus ekonomiką skatins dauguma ES valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Latvija, Estija ir kitos. 
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai