2021 birželio 25 d. penktadienis, 10:09
Reklama  |  facebook

Pasaulio ekonomiką veikia skatinimo vaistai, tačiau juos vartoti reikia atsakingai

2020-10-14 11:38
Didžiulės apimties valstybių pagalbos paketai ir skatinamoji pinigų politika sušvelnino didžiausią per bemaž šimtmetį pasaulio ekonomikos nuosmukį, kurį lėmė COVID-19 sukelta pandemija. Tačiau atsigavimas tebėra trapus ir netolygus, todėl būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tvarų ir koordinuotą pasaulio ūkio atsigavimą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apie tai kalbės nuotoliniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose.
nuotrauka
Vitas VASILIAUSKAS, Lietuvos banko valdybos pirmininkas


Minimos įmonės
Lietuvos bankas,

„Nors naujausios prognozės nebe tokios niūrios, kaip pandemijos pradžioje, atsigavimo kelias bus ilgas ir duobėtas. Svarbu pernelyg anksti nenutraukti ekonomikos skatinimo. Tačiau tai daryti turime atsakingai ir lėšas nukreipti į tvarų ilgalaikį augimą užtikrinsiančias priemones, tokias, kaip ekonomikos skaitmenizacija ir žalioji kryptis“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas V. Vasiliauskas.

Pasak jo, didelė dalis skatinimo finansuojama ateities kartų sąskaita, t. y. skolintomis lėšomis, kurias reikės grąžinti. Todėl už skatinimą atsakingi politikai, tarptautinės institucijos ir nacionalinės agentūros turi susitelkti, kad šios lėšos būtų panaudotos ne tik trumpalaikiam ekonominiam skausmui malšinti, bet ir sveikam ilgalaikiam ūkio augimui užtikrinti.

Didelė dalis skatinimo finansuojama ateities kartų sąskaita, t. y. skolintomis lėšomis, kurias reikės grąžinti. Todėl už skatinimą atsakingi politikai, tarptautinės institucijos ir nacionalinės agentūros turi susitelkti, kad šios lėšos būtų panaudotos ne tik trumpalaikiam ekonominiam skausmui malšinti, bet ir sveikam ilgalaikiam ūkio augimui užtikrinti.

Naujausias prognozes pristatęs TVF, šiais metais numato 4,4 proc. pasaulio BVP susitraukimą. Tai yra 0,8 proc. p. švelnesnė prognozė nei birželio mėn. Pasaulio prognozių peržiūrą lėmė geresni, nei tikėtasi, išsivysčiusių ekonomikų antrojo ketvirčio rezultatai ir spartus Kinijos atsigavimas. Pastaroji yra vienintelė iš didžiųjų ekonomikų, kurios BVP šiemet prognozuojama, kad augs 1,9 proc. TVF prognozuoja, kad 2021 m. pasaulio ekonomika turėtų augti 5,2 proc.

Pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, t.y. euro zonos šalių, prognozė padidinta 1,9 proc. p. – iki –8,3 proc. Tarp didžiųjų euro zonos ekonomikų nuosaikiausias susitraukimas šiais metais prognozuojamas Vokietijos ekonomikos (–6,0 %).

Tačiau piečiau esančių ir labiau nuo pandemijos paveiktų šalių ekonomikos patirs gilesnį nuosmukį: Prancūzijos ekonomika sumenks 9,8, Italijos – 10,6, Ispanijos – 12,8 proc.

Kitąmet euro zonos ūkio augimas turėtų siekti 5,2 proc.

TVF prognozuoja, dalijasi Lietuvos bankas, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai yra mažiausias nuosmukis ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir visos Europos mastu. Ateinančiais metais prognozuojamas 4,1 proc. Lietuvos BVP augimas. Palyginkime: ankstesnė TVF prognozė – atitinkamai 8,1 proc. Lietuvos ekonomikos susitraukimas šiemet ir 8,2 proc. augimas kitąmet.

„Nepaisant prognozuojamo vieno mažiausių Lietuvos ekonomikos susitraukimo, itin svarbu, kad lėšos, nukreiptos į ūkio atsigavimo skatinimą, būtų panaudotos tinkamai bei efektyviai ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos augimo bei konkurencingumo stiprinimo. Ilgesnėje perspektyvoje tai sudarys sąlygas grįžti prie tvaraus viešųjų finansų valdymo, leisiančio pradėti mažinti krizės metu užaugintą valstybės skolą“, – pranešime cituojamas V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko vertinimu, orientacija į tvaraus augimo pamatų paklojimą ilgajam laikotarpiui turėtų būti esminis Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano bei nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko vertinimu, orientacija į tvaraus augimo pamatų paklojimą ilgajam laikotarpiui turėtų būti esminis Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano bei nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslas. Itin svarbu nukreipti išteklius į šalies ūkio bei viešojo sektoriaus skaitmenizavimą ir spartesnį perėjimą prie klimatui neutralaus ekonominio modelio. Žvelgiant į ateitį, pagrindinį neapibrėžtumą kelia tolesnė pandemijos raida ir jos poveikis ekonomikai.

Papildomą riziką taip pat lemia auganti valstybių ir įmonių skolų našta bei tarptautinės prekybos neapibrėžtumas, kylantis dėl įtampos tarp JAV ir Kinijos bei tarp ES ir Jungtinės Karalystės dėl Brexito derybų proceso. Pagerinti prognozes galėtų greitesnis, nei tikimasi, vakcinos sukūrimas. Euro zonos šalių valdžios sektoriaus skola šiais metais peržengs 100 proc. BVP ribą ir išaugs iki 101,1 proc. Palyginti su 2019 m., skolos rodiklis padidės 17,1 proc. p. Dar sparčiau pūsis JAV skola: 22,5 proc. p. – iki 131,2 proc. BVP. Nepaisant daugelio šalių aukšto ir dėl COVID-19 poveikio dar labiau išaugusio skolos lygio, svarbu pernelyg anksti nenutraukti paramos ekonomikai, kadangi tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos ūkio atsigavimas tebėra trapus. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad būtų sušvelninta ilgalaikė žala ekonomikos struktūrai dėl įmonių bankrotų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, išaugusio nedarbo lygio. 

Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-16 09:09
Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi, kad graibstomi ir naujos, ir senos statybos butai, o apklausos rodo, kad būsto paklausa ir toliau gali didėti.
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...
nuotrauka
2021-04-16 15:13,      papildyta 2021-04-16 16:40, Papildyta Pagalbos verslui fondo pranešimu
Šią savaitę UAB „Enerstena“ išsiuntė informacinius laiškus kreditoriams informuodama apie inicijuojamą restruktūrizacijos procesą ir pakviesdama į kreditorių susirinkimą.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-03-23 13:02
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki kovo 23 dienos patvirtino 27,33 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, taip pat suteikė 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms.
nuotrauka
2021-03-23 11:09
VĮ Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti rangos sutartį dėl naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido ...
nuotrauka
2021-03-16 09:45
Lygiai prieš metus šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas, o didžioji dalis verslo persikėlė dirbti į virtualią erdvę. Nestandartinė situacija ypatingų gebėjimų pareikalavo ir iš aukščiausio lygio vadovų, kurie, pasak Šarūno Dyburio, vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujančio...
nuotrauka
2021-03-15 08:13
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovu Aurimu Želviu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadove Edita Janušiene. Ministrė pabrėžė, kad nuo pandemijos nukentėjusio verslo netenkina paramos teikimo tempai, susitikimo metu numatyti...
nuotrauka
2021-03-12 10:56
Kovo 16 d. sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo. Priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai