2021 birželio 14 d. pirmadienis, 21:18
Reklama  |  facebook

Privataus ir viešojo kapitalo „konkurencija“ šilumos ūkyje

2019-09-25 15:14
Šiuo klausimu pasisakau jau ne pirmą kartą, tačiau temos aktualumas ir ekonominė-visuomeninė svarba prie jo privers grįžti ir ateityje.
nuotrauka
Artūras VISOCKAS, Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas, Šiaulių miesto meras


Rugsėjo 16 d. Seime vyko konferencija „Ar reikalinga konkurencija teikiant viešąsias paslaugas?“. Matyt, ne atsitiktinai, nes jau rugsėjo 23 dieną Seime vyko klausymai dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų, kuriomis kaip tik bandoma konkurenciją šilumos ūkyje padaryti racionalia, kad ji tarnautų pirmiausiai šilumos vartotojui ir netaptų eiliniu pasipinigavimu. Tiek konferencijoje, tiek ir klausymuose, greičiausiai iš anksto parinkti „ekspertai“ ir valdininkai paviršutiniškais lozungais gynė konkurencijos būtinybę visur ir visada, net nebandydami pažvelgti giliau. Lyg pati konkurencija būtų tikslas ir tiek. Tačiau kai kurie politikai ir ypač iš savivaldybių, kurie realiai jaučia privataus ir viešojo intereso konfliktą, vis labiau abejoja neribotos konkurencijos viešajame sektoriuje panacėja ir vis drąsiau apie tai pasisako. Pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius straipsnyje „Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?“ sako: „Galima drąsiai teigti, kad optimistinė vizija, jog privatus verslas paslaugas gebės teikti pigiau – nepasitvirtino. Ir negalima tuo kaltinti verslo, nes jo prigimtis – siekti pelno visais įmanomais būdais“.

Dalyje miestų šilumos ūkio išnuomavimas tai patvirtino. Čia šilumos kainos iš esmės aukščiausios, o savivaldybės skausmingai atsisveikina su nuomininkais. M.Sinkevičius: „Perleidžiant privačiam sektoriui viešųjų paslaugų teikimą, bendrieji tokių paslaugų kaštai ženkliai padidėja ne tik dėl verslo siekio uždirbti pelną, bet ir dėl savivaldybėms labai išaugančių tokių paslaugų administravimo kaštų. Perdavus veiklą, niekur nedingsta savivaldybių atsakomybė už savalaikį ir kokybišką paslaugų visuomenei teikimą“. Akivaizdus tokių pasekmių pavyzdys – po Vilniaus šilumos tiekimo įmonės susigrąžinimo vykstantys tarptautiniai ginčai.

Privataus kapitalo dalyvavimas viešose, dažnai monopolinėse, paslaugose įvairiose savivaldybėse aiškiai parodė, kad labai sudėtinga nukreipti privačių įmonių pastangas viešajam gėriui kurti. Kaip bežiūrėtum, privačių įmonių motyvacija siekti pelno, o teisinis ir finansinis pasirengimas, galimybės motyvuoti darbuotojus ar išorinius pagalbininkus yra daug geresnės negu valstybės ar savivaldos įmonių, kur net geriausi specialistai dažnai dirba už varganą algą. Todėl kai susiduria skirtingi verslo ir viešojo sektoriaus interesai – nesunku atspėti kas laimi. Daug kartų matyti pavyzdžiai, kai privatininkai viešajame sektoriuje „nugriebia grietinėlę“, o jau pasekmes „srėbti“ tenka toms pačioms savivaldybėms, o tiksliau biudžeto ar komunalinių mokesčių mokėtojams. Tai pasiekti dažniausiai padeda „tinkamai“ sukurtos taisyklės – tai yra teisės aktai, sutartys ar pan., kurių neperprasi, kol su tuo nesusidursi. Tai liudija ir teisiniai ginčai, vykstantys kai kuriose savivaldybėse su buvusiais ar tebesančiais šilumos ūkio nuomininkais.

Lyg neišmokus pamokų, Lietuvos šilumos ūkyje vėl bandoma „parduoti“ naują panacėją – laisvą konkurenciją gaminant šilumą. Lozungas gražus, patrauklus, tačiau kas už to slypi vieni nesupranta, o kiti, žinoma, neatskleidžia tikrųjų tikslų. Jeigu iki 2019 metų pradžios visą išorėje pagamintą šilumą šilumos tiekėjai supirkdavo, tik jeigu tai sumažindavo galutines šilumos kainas. Buvo lengva pamatuoti ar tikrai toks supirkimas naudingas vartotojams. Taip vadinami nepriklausomi šilumos gamintojai, siekdami didesnio pelno, pasirūpino žaidimo taisyklių pakeitimu ir dabar jau gali konkuruoti „pilnais kaštais“ – tai yra bet kada gali pakeisti savivaldybės valdomą ir valstybės kontroliuojamą šilumos tiekėją ir perimti šilumos gamybos veiklą bei atitinkamas pajamas. Ar atsiradęs naujas monopolininkas, tik jau privatus, tikrai bus motyvuotas siekti kuo mažesnių šilumos kainų? Ar valstybė (pasirodo – silpnesnioji pusė) bus pajėgi sukurti tokias taisykles ir užtikrinti jų įgyvendinimą taip, kad privatus investuotojas nuoširdžiai rūpintųsi šilumos vartotojų išlaidomis? Ligšiolinė patirtis rodo, kad greičiau priešingai.

Realistiškai vertindama situaciją ir perspektyvas Šiaulių miesto savivaldybė atsispyrė privatininkų gražiems pažadams pigiai gaminti šilumą ir tai daro savo valdomos įmonės „Šiaulių energija“ jėgomis, o jos šilumos kainos nuolat tarp mažiausių Lietuvoje. Vis dar tikintiems, ar tik apsimetantiems, kad konkurencija uždaroje šilumos gamybos rinkoje gali būti veiksminga siūlau atsakyti sąžiningai sau į kelis klausimus:
  • Ar gali būti veiksminga konkurencija tarp 2-4 jos dalyvių?
  • Ar konkurencija padidės uždaroje rinkoje daliai jų nutraukus veiklą?
  • Ar privatus investuotojas nepasinaudos bet kuria galimybe siekti pelno?
  • Ar galima užsidirbti pajamų pragyventi visiems metams per vieną mėnesį?
  • Ar nepadidės šilumos kainos žiemą, kai visi konkuruojantys gamintojai stengsis uždirbti kuo didesnį pelną, nes pasibaigus žiemai gali ir prastovėti dėl perteklinių galių?
  • Ar nepriklausomi šilumos gamintojai naudoja kitas technologijas arba kitokį kurą negu šilumos tiekėjai?
  • Ar sąžininga konkurencija tarp šilumos gamintojų, kurių vieni pelną pasilieka sau, o kiti privalo dalintis su šilumos vartotojais?
  • Ar bendrosios sąnaudos didesnės vienoje stambioje katilinėje ar dešimtyje smulkių?
  • Ar galima investuoti į brangią infrastruktūrą, kai gamybos apimtys visiškai neprognozuojamos?
  • Ar gali būti lygiavertė konkurencija tarp subjektų, kurie turi visiškai skirtingą juridinį statusą ir visiškai skirtingas sąlygas priimti sprendimus?
  • Ar konkurencijai būtini pertekliniai įrenginiai nepadidins bendrųjų sąnaudų uždaroje rinkoje?
  • Ar tikslas yra pati konkurencija, ar mažiausios šildymo išlaidos?
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-09 15:40
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 m. gegužės mėnesio reikšmė išaugo 2,7% (2021 m. balandį buvo fiksuojamas 1,4% augimas).
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-01 09:00
Sostinėje per gegužės mėnesį „Citus“ analitikai fiksavo 756 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos sutartis – rinka vis dar buvo labai aktyvi. Tai daugiau nei bet kurį ankstesnį bet kurių visų ankstesnių metų mėnesį bei sausį ir vasarį šiemet, nors kiek mažiau nei balandį ir kovą.
nuotrauka
2021-05-26 09:38
Per ateinančius 2–3 metus kas trečias šalies gyventojas planuoja įsigyti naujesnį, labiau poreikius atitinkantį būstą. Būstą dažniau planuoja keisti jaunesni ir didmiesčių gyventojai. Viena iš pagrindinių būsto keitimo priežasčių – netenkina esamo būsto kokybė ir patogumas.
nuotrauka
2021-05-13 14:00
Preliminarioji sutartis yra šalių ikisutartinių santykių išraiška, kuria yra susitariama ateityje (iki nustatyto termino) pasirašyti pagrindinę sutartį. Taigi, pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje.
nuotrauka
2021-05-10 10:43
Kaip daugiabučiams sutaupyti daugiau – didinti pastato energinį efektyvumą ar statyti saulės kolektorius? Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes ...
nuotrauka
2021-05-07 11:48
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali p...
nuotrauka
2021-05-03 15:22
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 ...
nuotrauka
2021-05-03 11:22
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse.
nuotrauka
2021-04-19 09:44
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių iššūkių, kuris laukia įmonių ir visos valstybės ekonomikos, yra konkurencingumo išlaikymas ir jo stiprinimas.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-04-09 13:49
Lietuviškų šaknų turintis ekonomikos Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris sugebėjo įrodyti, kad realiąja verte JAV gyvenamųjų būstų kainos, nepaisant tam tikrų svyravimų, iš esmės nepasikeitė nuo 1890 m. Šileris pažymi, kad pasauliniu mastu dominuoja nuomonė, kad gyvenamųjų būstų kainos nuola...
nuotrauka
2021-04-08 15:43
Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu vis daugiau saulės elektrines įsirengusių žmonių nori montuoti papildomus saulės modulius. Dabar tuo domisi maždaug kas septintas pasistatęs saulės elektrinę. Dažniausios priežastys – karantino laikotarpiu išaugusios arba pirmos elektrinės įrengimo ...
nuotrauka
2021-04-07 11:20
Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala repu...
nuotrauka
2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Požeminis vanduo ir geoterminė energija – tvarumo ir naudos garantija

Gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai ar geoterminei energijai išgauti, yra svarbūs įrenginiai. Netinkamai naudojami žemės gelmių turtai gali brangiai kainuoti sveikatai ir biudžetui.