Tyrimas: lietuviai ekonominiams Covid-19 padariniams – vieni atspariausių Europoje2020-12-09 14:58 Baltijos šalys geriau, nei tikėtasi, susitvarkė su ekonominiais pirmosios Covid-19 bangos padariniais, o tai lėmė, kad, Lietuva skelbiamame naujausiame Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus koptelėjo septyniolika pozicijų į viršų ir tarp 24 valstybių užėmė 6-ąją vietą. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr. Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame reitinge, kuris yra kasmetinio Europos vartotojų mokėjimų tyrimo dalis, Lietuva aplenkė tokias šalis kaip Norvegija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lietuvą Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus į viršų gerokai pakylėjo išaugusios gyventojų galimybės apmokėti sąskaitas ir pagerėję gyventojų finansinio raštingumo rodikliai, o taip pat dėl pandemijos suprastėjusi situacija kitose Europos šalyse.
Europos finansinės gerovės barometro reitinge pirmąją poziciją išsaugojo Vokietija. Antroji vieta atiteko Austrijai, o trečioji Estijai.
Naujausias Europos mokėjimų tyrimas atskleidė, rašoma „Intrum“ pranešime, kad pandemija daugeliui europiečių sukėlė papildomų rūpesčių ir neigiamai paveikė gyventojų galimybes laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Visgi lietuvių finansinė drausmė pandemijos metais nesumažėjo, o netgi išaugo. 76 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų teigė visas sąskaitas apmokantys laiku ir tik 21 proc. prisipažino per paskutinius metus praleidę vienos ar kelių sąskaitų apmokėjimo terminą. Prieš metus visus finansinius įsipareigojimus padengiantys laiku teigė 69 proc. lietuvių, o pradelstų mokėjimų turėjo beveik trečdalis.
Europos finansinės gerovės barometro reitinge pirmąją poziciją išsaugojo Vokietija. Antroji vieta atiteko Austrijai, o trečioji Estijai.
„Europos vartotojų mokėjimų tyrimas patvirtina, kad daugeliui Europos gyventojų Covid-19 kelia papildomą finansinę įtampą ir lemia pajamų sumažėjimą. Tačiau Baltijos šalys – tarp jų ir Lietuva – šiame kontekste išsiskiria kaip vienos atspariausių ekonominiams pandemijos padariniams ir galinčios greičiau atsitiesti po krizės. Tai pirmiausiai sietina su santykinai mažu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojų įsiskolinimu ir daugeliu atvejų tinkamai pasverta prisiimamų finansinių įsipareigojimų našta. Tai leidžia užtikrinti pakankamai sklandų mokėjimų procesą ir pinigų cirkuliaciją, nuo kurios priklauso ekonomikos stabilumas“, – pranešime cituojama bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Lietuva antrus metus iš eilės visoje Europoje išsiskiria pagal didžiausią dalį disponuojamų pajamų, kuri gyventojams lieka apmokėjus visas sąskaitas. Lietuvoje 38 proc. gyventojų teigė, kad padengus visus finansinius įsipareigojimus jiems lieka daugiau kaip pusė mėnesinio atlyginimo – tai yra didžiausia dalis tarp visų tyrime dalyvavusių šalių. Palyginimui, Europoje tik 15 proc. gyventojų galėjo pasigirti, kad apmokėjus sąskaitas už komunalines paslaugas ir padengus kitus finansinius įsipareigojimus jiems lieka daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų pajamų.
Lietuvoje 38 proc. gyventojų teigė, kad padengus visus finansinius įsipareigojimus jiems lieka daugiau kaip pusė mėnesinio atlyginimo – tai yra didžiausia dalis tarp visų tyrime dalyvavusių šalių. Palyginimui, Europoje tik 15 proc. gyventojų galėjo pasigirti, kad apmokėjus sąskaitas už komunalines paslaugas ir padengus kitus finansinius įsipareigojimus jiems lieka daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų pajamų.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip pat atskleidė, kad jų pajamos dėl pandemijos nesumažėjo ir mažėti neturėtų. Palyginimui Europoje taip teigė tik 38 proc. gyventojų. Maždaug trečdalis (32 proc.). tyrimo dalyvių Lietuvoje pripažino, kad dėl Covid-19 jų pajamos sumažėjo, o 20 proc. teigė, kad pajamos išliko tokios pačios, tačiau netrukus gali sumažėti.
Prie didesnio Lietuvos gyventojų atsparumo Covid-19 krizei, kaip rašoma pranešime, prisideda ir augantis šalies gyventojų finansinis raštingumas. Šioje kategorijoje Europos finansinės gerovės barometre Lietuva paliko iš paskutinės į dešimtą vietą tarp 24 Europos valstybių.
Tiesa, Lietuva atsilieka nuo daugelio kitų Europos valstybių pagal gyventojų galimybes sutaupyti ateičiai. Lietuva pagal šį rodiklį Europos finansinės gerovės barometre išlieka ketvirta nuo galo. Nors kiekvieną mėnesį dalį pajamų santaupoms atsidedančių gyventojų dalis Lietuvoje per metus išaugo nuo 71 proc. iki 78 proc., tačiau didžioji dalis lietuvių taupymui skiria mažiau nei dešimtadalį savo pajamų. Be to, trečdalis gyventojų teigė, kad užklupus pandemijai santaupoms atidedamų lėšų dalis sumažėjo.
Lietuva atsilieka nuo daugelio kitų Europos valstybių pagal gyventojų galimybes sutaupyti ateičiai. Lietuva pagal šį rodiklį Europos finansinės gerovės barometre išlieka ketvirta nuo galo.
Bendrovė „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimą skelbia nuo 2013 metų. 24 Europos valstybėse atliekamo tyrimo tikslas – pateikti įžvalgas apie Europos vartotojų finansinius įpročius, išlaidas ir gebėjimą tvarkyti namų ūkio finansus. Pernai į tyrimo ataskaitą pirmą kartą buvo įtrauktas ir Europos finansinės gerovės barometro reitingas. Europos vartotojų mokėjimo tyrime, kurį atliko Londone įsikūrusi tyrimų bendrovė „Longitude“, iš viso dalyvavo daugiau kaip 24 tūkst. gyventojų. Lietuvoje buvo apklausta daugiau kaip 1000 ne jaunesnių nei 18 metų amžiaus gyventojų.
„Intrum“ Finansinė gerovės barometro reitingas yra sudaromas įvertinus Europos valstybių rodiklius trijose pagrindinėse srityse, įskaitant gyventojų skolos ir pajamų santykį bei skolinimosi sąskaitoms apmokėti apimtis. Kiekvienoje iš sričių valstybės įvertinamos balu nuo 1 iki 10, o juos susumavus gaunama bendra valstybės reitingo pozicija. Pandemijos iššūkiai2024-02-06 10:38 Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan... 2023-12-27 10:21 Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai. 2023-11-27 11:46 Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans... 2022-11-23 06:09 COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja. 2022-07-01 08:40 Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“. 2022-03-22 08:30 Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči... 2021-12-01 09:05 Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk... 2021-08-13 09:03 Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį. 2021-07-28 09:10 Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve... 2021-07-22 09:27 Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ... 2021-07-15 06:29 2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb... 2021-06-29 07:19 Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp... 2021-06-23 06:21 Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst... 2021-06-14 07:36 Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“. 2021-06-10 11:21 Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr... 2021-06-07 10:56 Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči... 2021-06-07 10:47 Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. 2021-06-04 10:06 Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą. 2021-06-03 10:55 Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių. 2021-06-02 07:57, papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
|
| www.julija.eu