2022 rugsėjo 30 d. penktadienis, 0:15
Reklama  |  facebook

Verslininkus arbitražas vilioja dėl konfidencialumo ir profesionalumo

2022-07-07 11:14
Dažnai girdime, kad didelės pasaulinės bendrovės tarpusavio ginčus sprendžia ne kurios nors valstybės teisme, o arbitraže. Kodėl pasirenkamas toks ginčų sprendimo būdas? Kaip šioje institucijoje nagrinėjamos bylos, kiek tai kainuoja ir ar visada galima kreiptis į arbitražą? Apie tai – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
nuotrauka
Prof. habil. dr. Vytautas NEKROŠIUS, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas


Kada atsirado pirmieji komerciniai arbitražai ir kas lėmė jų populiarumą? 

Vakarų pasaulyje šiuo metu pagrindinė verslo ginčų sprendimo forma yra bylinėjimasis arbitraže, o ne valstybiniuose teismuose. Arbitražas pasirenkamas dėl to, kad garantuojamas konfidencialumas, o ne viešumas, ir profesionalumas. Ten supras nagrinėjamą problemą ir užtikrins, kad aplinka bus pakankamai draugiška, o ginčo šalys galės išspręsti problemą.

Pasaulyje pirmieji arbitražai atsirado tada, kai susikūrė žmonių bendruomenės: įtakingiausi jų atstovai spręsdavo ginčus. O Lietuvoje pirmasis arbitražas atsirado XVI a., kai buvo priimtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 3-iasis Statutas. Tada ir buvo įteisintas arbitražas kaip ginčo sprendimo forma. Pavyzdžiui, Lenkijoje arbitražas atsirado tik XVIII amžiuje.

Niekas tiksliai nepasakys, kiek šiandien pasaulyje yra arbitražų, nes jų labai daug. Kai kurie labai žinomi: Singapūro, Stokholmo, Paryžiaus ICC, Vienos ir kiti. Kiekviena valstybė, priklausomai nuo dydžio, turi po kelis arbitražus. Lietuvoje realiai veikiantis yra vienas arbitražas.

Jūs buvote vienas iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo įkūrėjų. Kas lėmė jo atsiradimą Lietuvoje?

Mintis įkurti arbitražą Lietuvoje atsirado apie 1997–1998 m., kai mūsų šalyje buvo ratifikuota Niujorko konvencija dėl arbitražo įsteigimo. Tuomet Lietuvoje atsirado du arbitražai, kurie 2003 m. buvo sujungti į Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Siekta, kad visa verslo bendruomenė turėtų vietą spręsti ginčus, kad tie ginčai būtų sprendžiami efektyviai, nešališkai ir kad nebūtų jokios korupcijos. Šio arbitražo steigėjai yra pagrindinės verslo asociacijos (bankų, vežėjų, verslininkų ir t. t.).

Manau, kad šis tikslas visiškai pasiteisino ir verslui buvo suteikta kokybiška paslauga. Dėl to sumažėjo ir valstybės teismų darbo krūvis, nes dalis bylų nagrinėjama arbitraže.

Kokios bylos gali būti nagrinėjamos arbitraže?

Arbitraže paprastai bylinėjasi verslo subjektai. Nors yra buvę bylų, kai su verslininkais bylinėjosi ir fiziniai asmenys, tačiau arbitražas pirmiausia yra skirtas verslo ginčams spręsti. Per tuos kelis dešimtmečius, kai egzistuoja Vilniaus komercinis arbitražas, nebuvo nė vieno didesnio skandalo dėl jo veiklos.

Ar proceso šalys, nesutikdamos su paskelbtu arbitražo sprendimu, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą?

Gali, tačiau yra ribotas apskundimo pagrindų sąrašas. Arbitražo įstatymas numato atvejus, kai galima apskųsti sprendimus, pavyzdžiui, užsienio valstybių arbitražo sprendimų nepripažinimo Lietuvoje pagrindai ar prieštaravimas viešajai tvarkai arba dokumento apie bylą neįteikimas proceso šaliai, kai asmuo apskritai nežinojo, kad procesas vyko. Žodžiu, apskundimas siejamas tik su procesiniais pagrindais.

Skundo dėl pačio sprendimo turinio negalima pateikti. Labai svarbu tai, kad valstybinis teismas netikrina sprendimo turinio, kadangi šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą (t. y. arbitražinę išlygą), turi nušalinti valstybę nuo jų ginčų sprendimo.

Per kelis Vilniaus komercinio arbitražo teismo darbo dešimtmečius Lietuvos apeliacinis teismas panaikino tik apie 1 proc. arbitražo sprendimų.

Ar arbitražo sprendimai įsigalioja automatiškai, ar dar juos turi pripažinti bendrosios kompetencijos teismas? Ar galima apskųsti arbitražo sprendimą?

Situacija yra dvejopa: jei Vilniaus komercinio arbitražo teismas priima sprendimą dėl Lietuvos subjektų, tai tuomet joks pripažinimas nereikalingas, toks sprendimas įsigalioja automatiškai. Tokiu atveju, jei norima kreiptis į antstolį, teismas, netikrindamas sprendimo turinio, išduoda vykdomąjį raštą.

Jei turime vykdyti užsienio arbitražo (pavyzdžiui, Stokholmo) sprendimą, sprendimą turi pripažinti Lietuvos apeliacinis teismas. Arbitražo sprendimo galima nepripažinti tik įstatyme nurodytais pagrindais, kurie numatyti 1958 m. Niujorko konvencijoje. Tai yra tik procesinio pobūdžio pažeidimai.

Ar fiziniai asmenys gali bylinėtis Vilniaus arbitraže?

Fiziniai asmenys irgi gali bylinėtis arbitraže, jeigu ginčo sritis priskiriama arbitražo kompetencijai. Tačiau įstatymas numato sritis, kuriose negalimas susitarimas dėl arbitražo. Pavyzdžiui, jeigu kyla šeimos ginčas, jo negalima spręsti arbitraže. O vartotojų ar darbo ginčai gali būti nagrinėjami arbitraže su viena sąlyga: negalima nagrinėti ginčų, jei dėl arbitražo susitariama jau kilus faktiniam ginčui.

Todėl sutartyje tarp fizinio asmens ir juridinio asmens turi būti numatyta išlyga, jog kilsiantis ginčas bus nagrinėjamas arbitraže. Tai yra privaloma sąlyga.

Skelbiama, kad vienas iš Vilniaus arbitražo privalumų yra konfidencialumas. Kodėl arbitražo sprendimai neskelbiami viešai?

Sakoma, kad pinigai mėgsta tylą. Verslininkai ją irgi mėgsta, nes niekas nenori viešai skelbti savo problemų. Arbitražas yra privati institucija ir ginčas sprendžiamas šioje institucijoje, taigi vienas esminių arbitražo principų yra konfidencialumas. Tai apima visą procesą nuo jo pradžios iki pabaigos. Institucija, kuri apsiima nagrinėti ginčą, įsipareigoja, kad informacija netgi apie tai, ar apskritai yra tarp šalių toks ginčas, nebus pateikiama viešai, nebent konkrečioje byloje būtų valstybės teismo reikalavimas.

Arbitražas siekia tyliai išspręsti ginčą ir išlaikyti gerus verslo santykius.

Prisiminkime, kaip prieš kelerius metus „Vilniaus prekybos“ akcininkai bylinėjosi teismuose. Kiek gandų ir apkalbų tuomet buvo!

Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitrų sąraše yra net 188 teisininkai iš įvairių pasaulio valstybių. Ar ginčo šalys pačios renkasi arbitrus? Ar posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu?

Šiuo metu posėdžiai dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Arbitražas, kaip ir valstybės teismai, turi savo platformą, todėl visi dokumentai teikiami elektroniniu būdu.

Tas minimas arbitrų sąrašas yra rekomendacinis. Šalys arbitru gali pasiskirti bet kurį asmenį, jei mano, kad jis tinkamas konkrečioje byloje. Šis sąrašas yra privalomas tik arbitražo pirmininkui, kai jis pats skiria arbitrą, jeigu šalims nepavyksta susitarti dėl jo pasirinkimo.

Paprastai ginčo šalys pačios pasirenka arbitrus konkrečioje byloje, todėl nesutarimus sprendžia patys geriausi tos srities specialistai ir žinomi autoritetai, kurių žodis niekam nekelia didesnių abejonių. Tarp arbitrų yra ir statybų, ir akcijų apyvartos, ir finansinio atsiskaitymo specialistų.

Tad šalių galimybė pasirinkti arbitrus yra didelė vertybė.

Daug kam aktualus klausimas: kiek kainuoja bylinėjimasis arbitraže?

Tai amžina diskusija. Jeigu paskaičiuotume išlaidas visose valstybės teismų instancijose, pamatytume, kad pigiau bylinėtis arbitraže. Vilniaus komercinio arbitražo teismo interneto svetainėje yra speciali skaičiuoklė, tad preliminarią bylinėjimosi kainą galima apsiskaičiuoti. Bylinėjimosi suma gali siekti 2–3 proc. nuo ieškinio sumos. Kaina tikrai mažesnė negu bylinėjantis kitų valstybių arbitražuose.

Verslui ši kaina tikrai nėra pirmoje vietoje. Jam daug svarbiau konfidencialumas ir patikimumas.

Kiek vidutiniškai bylų per metus išnagrinėja Vilniaus komercinio arbitražo teismas?

Šiuo metu per metus nagrinėjama apie 30 bylų. Tai nėra didelis skaičius. Tačiau Vilniaus arbitražas visiškai išsilaiko ir neprašo niekieno pagalbos.

Dėl kokių sumų kyla ginčai?


Sumos labai įvairios. Būna ginčų ir dėl kelių tūkstančių eurų, ir dėl kelių šimtų milijonų eurų.

Ar arbitražą renkasi Lietuvos ar užsienio verslininkai?


Bylinėjasi ir Lietuvos, ir užsienio verslininkai. Statistika rodo, kad maždaug pusė ginčų yra tarp Lietuvos verslininkų ir pusė tarp užsienio ir Lietuvos verslininkų. Pasitaiko bylų, kai Vilniaus komercinio arbitražo teisme tarpusavyje bylinėjasi užsienio verslininkai.

Kokią ateitį prognozuojate Vilniaus arbitražui?

Manau, kad ateitis puiki. Tikiu, kad ši institucija niekada nesivaikė pigios sėkmės. Ji dirba siekdama užtikrinti du dalykus: konfidencialumą ir paslaugos kokybę. Tai jau įaugo į Lietuvos verslo sąmonę, nes vis dažniau į sutartis įrašoma sąlyga dėl galimo ginčo sprendimo arbitraže.

Teksto autorius –
Audris KUTREVIČIUS,
Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-09-26 11:20
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais pinigais turime įsivertinti, ar mūsų mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes net nenorėdami galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.
nuotrauka
2022-09-26 11:09
Kol vieni skeptiškai vertina kalbas apie artėjančią krizę, kiti svarsto, kaip ekonominė krizė paveiktų jų gyvenimus. Apie šiandieninę Lietuvos ekonominę situaciją, infliaciją bei kas lauks gyventojų šią žiemą, įžvalgomis dalijasi KTU ekonomistė prof. Dr. Vaida Pilinkienė. „Artimiausioje ateityje inf...
nuotrauka
2022-09-20 06:31
Vykstant pokyčiams nekilnojamojo turto rinkoje ir kylant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja atvejų, kuomet nekilnojamojo turto pardavėjai ar vystytojai nusprendžia vienašališkai nutraukti preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis ir turtą parduoti tretiesiems asmenims nauja, t. y., ženkliai dide...
nuotrauka
2022-09-19 20:06
Vienoje iš svarbiausių Lietuvai prekybos rinkų Vokietijoje verslo nuotaikos pasiekė žemiausią ribą, rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface" šeštą kartą atliktas mokėjimų tyrimas. Iš apklausoje dalyvavusių 1070 įmonių net 38 proc. kitais metais prognozuoja prastesnius veiklos rezultatus i...
nuotrauka
2022-09-19 07:08
Pastarojo meto Lietuvos Konkurencijos tarybos veiksmai rodo gerokai padidėjusį institucijos įsitraukimą prižiūrint susijungimų ir įsigijimų rinką. Šiemet taryba jau sustabdė bent du sandorius, poros sandorių atveju įpareigojo pateikti pranešimus apie koncentraciją sandoriui jau įvykus (ex post (lot....
nuotrauka
2022-09-15 09:31
Priėmus sprendimą įsigyti nuosavus namus, būsto paskolas imantiems žmonėms neretai iškyla neaiškumų dėl įvairiausių niuansų. Ekspertai tikina, kad tuos pačius klausimus nuolat užduoda didelė dalis klientų, o mažiausių smulkmenų išsiaiškinimas – natūrali šio proceso dalis. Vis dėlto siekiant užbėgti ...
nuotrauka
2022-09-15 09:27
Nekilnojamojo turto (NT) tema neabejotinai yra viena iš labiausiai jaudinančių ir daugiausiai nuomonių bei komentarų viešoje erdvėje pritraukiančių temų. Ir nesvarbu – ar kalbėsime apie būsto įsigijimą ir nuomą, ar apie biurų ir kito komercinio NT rinką. Daugelis turi ką pasakyti, o priežastis papra...
nuotrauka
2022-09-08 11:54
Nekilnojamo turto (NT) kainoms sostinėje šokant pasiutpolkę, dažnas pirkėjas nežino arba nesusimąsto, kad pardavėjo nurodyta kaina už trokštamą būstą gali būti visai ne ta, kuri pasimatys notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje.
nuotrauka
2022-09-06 11:13
Nors nekilnojamojo turto (NT) rinkoje fiksuojamas naujos statybos būsto pardavimų sumažėjimas, tačiau skolinimuisi tai įtakos kol kas nepadarė. „Luminor“ banko ekspertai sako, kad situacija paskolų rinkoje smarkiai nesikeičia, nes pirkėjai atsigręžė į senos statybos būstą.
nuotrauka
2022-09-02 08:37
Rugpjūtį Vilniuje parduoti 84 būstai (130 naujų susitarimų, 46 atšaukimai) – trečdaliu geresnis rezultatas nei prieš mėnesį (64 pardavimai, 89 susitarimai, 25 atšaukimai), tačiau daugiau nei penkis kartus prastesnis nei prieš metus (470, 483, 13). Pagrindinės sumenkusio rinkos aktyvumo priežastys ne...
nuotrauka
2022-09-01 14:18
Paskutinis vasaros mėnuo išlaikė ramybę ir didelių staigmenų nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepateikė – naujo būsto pardavimai išliko panašiame kaip anksčiau lygyje. Vilniuje susitarta dėl 159, o Kaune – 56 naujų butų ir kotedžų pardavimų. Tačiau atostogų metų užliūliuotoje sostinės rinkoje pirmą k...
nuotrauka
2022-08-31 10:59
Būsto paskolos ėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, tad svarbu jam tinkamai pasiruošti. Vis dėlto, tam sukliudyti gali įvairūs klaidingi įsitikinimai, iškreipiantys realų šio proceso vaizdą. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pan...
nuotrauka
2022-08-30 10:53
Kol vieni skeptiškai vertina kalbas apie artėjančią krizę, kiti svarsto, kaip ekonominė krizė paveiktų jų gyvenimus. Apie šiandieninę Lietuvos ekonominę situaciją, infliaciją bei kas lauks gyventojų šią žiemą, įžvalgomis dalijasi KTU ekonomistė prof. Dr. Vaida Pilinkienė. „Artimiausioje ateityje inf...
nuotrauka
2022-08-26 09:09
Po žmogaus mirties artimieji paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir skolas, tarp jų – ir būsto paskolas. Tai reiškia, kad prieš priimdami palikimą, turėtumėte atidžiai susipažinti su jo sudėtimi ir įvertinti, ar jums būtų naudingas toks sprendimas.
nuotrauka
2022-08-23 09:22
Įvykiai, susiję su „Perlas energijos“ veiklos stabdymu bei elektros rinkos liberalizavimu Lietuvoje, privertė prisiminti „Drugelio efektu“ vadinamą chaoso teorijos metaforą, kurios vizitine kortele yra virtęs posakis, kad drugelio sparnų plazdenimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase. Perfrazu...
nuotrauka
2022-08-19 08:57
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 2,6% (birželį buvo fiksuojamas 2,9% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos...
nuotrauka
2022-08-17 09:28
Būsto paskolą planuojantys imti gyventojai visada skatinami kruopščiai pasiruošti laukiančioms procedūroms, tarp jų – ir atitinkamų formų pildymui bei reikiamų dokumentų pateikimui. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pasakoja, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis imti būst...
nuotrauka
2022-08-17 08:59
Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido po...
nuotrauka
2022-08-16 09:33
Perkančiosios organizacijos, siekdamos pasirinkti optimaliausią viešojo pirkimo strategiją, nepelnytai pamiršta galimybę dviem ar daugiau perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo būdu įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų atliekant bendrus pirkimus.
nuotrauka
2022-08-13 09:00
Nors nekilnojamojo turto ekspertai jau prognozuoja NT rinkos kritimą, antrąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ bankas ir toliau stebėjo augimą būsto paskolų srityje. Balandį-birželį padidėjo tiek bendra būstui įsigyti paskolintų pinigų suma, tiek vidutinė būsto paskola.

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Likviduojant istorinę taršą, bus išvalyta virš 6 tūkst. kub. m užteršto grunto

Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka

Pagal universalaus dizaino principus paklotas nestandartinių formų trinkelių grindinys Kulautuvoje

Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje pak...