2022 rugpjūčio 16 d. antradienis, 20:05
Reklama  |  facebook

Vyriausybė patvirtino pokarantininį priemonių paketą už 931 mln. eurų – darbuotojams, darbo ieškantiems ir darbdaviams

2020-04-30 08:02
Vyriausybė trečiadienį, balandžio 29 d., patvirtino specialias priemones po karantino darbuotojams, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams. Bendra visų priemonių vertė siekia 931,7 mln. eurų.
nuotrauka
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (FB) iliustr.


Jeigu sprendimui pritars Seimas, darbdaviai galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, darbo netekę asmenys turės galimybę gauti laikiną darbo paieškos išmoką, net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, pajamas per karantiną praradusios šeimos įgis teisę į 100 eurų dydžio vaiko pinigus, o senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Skaičiuojama, kad dėl Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus apie 1,4 mln. gyventojų.

Pagalba išlikti darbo rinkoje

SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 12,4 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.

Kadangi sunkumai gali tęstis ir po karantino, Vyriausybė susitarė subsidijas iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galėtų darbdaviai, kurie patenka bent į vieną grupę:
  • Per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų.
  • Prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas.
  • Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-10, sąrašą.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto. Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Jeigu įmonė bus įtraukta į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galės pasinaudoti didesne subsidija: tai yra, subsidija sieks 90-30 proc., bet jos viršutinė riba bus kur kas aukštesnė – pirmus keturis mėnesius sieks iki 1214 eurų bruto, kitus du „lubos“ kris iki 303,5 eurų.

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija sieks 90-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais subsidija skiriama už 10 darbuotojų, kai įmonėje iš viso jų yra 20 ar mažiau, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų įmonėms, kuriose dirba nuo 21 darbuotojo.

Pagalba grįžti į darbo rinką

VIENKARTINĖ PARAMA SAVO DARBO VIETOS STEIGIMUI. Lietuvoje įstatymu numatytoms gyventojų grupėms Užimtumo tarnyboje suteikiama vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje – parama gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia parama skiriama sunkiausią ar vidutinę negalią turintiems bedarbiams ar bedarbiams iki 29 metų.

Sutarta, kad tokią paramą savarankiškam užimtumui gautų bedarbiai, kuriems nustatyta lengva negalia arba 45-55 proc. darbingumas.

PARAMA DARBO VIETŲ STEIGIMUI. Norint paskatinti darbo vietų steigimą didesnio nedarbo regionuose įmonėms ar kitoms organizacijoms suteikiama parama darbo vietų steigimui – tai vadinama vietinėmis užimtumo iniciatyvomis. Vienai darbo vietai įsteigti gali būti skiriama ne daugiau nei 18,8 tūkst. eurų, iš kurių dalis lėšų tenka darbo priemonių įsigijimui ar pritaikymui, dalis – patalpų, reikalingų darbo vietai įkurti, remontui ir pritaikymui.

Skiriant tokią paramą prioritetas teikiamas projektams, kurie numato darbo vietas steigti didžiausio nedarbo teritorijose, nori įdarbinti papildomai remiamus asmenis – pavyzdžiui, neįgaliuosius, jaunesnius ar vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius – įtraukia vietos bendruomenę, turi galimybę atsipirkti ir prie projekto prisidedama kitomis lėšomis.

Sutarta, kad iš išmonių nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to.

PAMEISTRYSTĖ. Įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės darbo sutartį sutarta palengvinti reikalavimus darbdaviams. Pameistrystės sutartis leis darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 910,5 eurus bruto.

Taip pat bus kompensuojama darbdavio paskirto profesijos meistro darbo užmokesčio dalis, bet ne daugiau nei 20 proc. ir neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

PROFESINIS MOKYMAS. Vyriausybė taip pat sutarė dosniau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas.

Užimtumo tarnyba ir dabar finansuoja profesinį mokymą, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą.
Nauja tai, kad Užimtumo tarnyba galės dosniau finansuoti profesinį mokymą – iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.
LAIKINA DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Šiuo metu tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o turintiems teisę į šią išmoką, tačiau pasibaigus jos mokėjimo laikotarpiui, dėl pandemijos kyla sunkumų susirasti darbą.

Siekiant apsaugoti darbo netekusius asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo, siūloma įtvirtinti laikiną darbo paieškos išmoką, kuri negaunantiems nedarbo išmokos siektų 200 eurų, o gaunantiems – 42 eurus. Nauja išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius.

Vienkartinė parama senyvo amžiaus, neįgaliems gyventojams

Senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką, kuris bus išmokama, jeigu žmogui iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija, pensija, paskirta pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

Vienkartinė išmoka būtų mokama be atskiro asmens prašymo 2020 m. rugpjūčio mėn.

Jei asmeniui teisė į išvardintas išmokas atsiras po šių metų liepos 1 dienos, vienkartinę išmoką jis gaus kartu su jau paskirta išmoka.

Nepasiturintiems gyventojams

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA. Sustojusi veikla karantino metu didžiausią neigiamą įtaką turi nepasiturintiems gyventojams, todėl Vyriausybėje sutarta išplėsti gyventojų, kurie galėtų gauti paramą, skaičių, kilstelti socialinių pašalpų dydžius, labiau paremti viešinus asmenis, mokėti didesnes pašalpas įsidarbinus, kompensuoti daugiau išlaidų už būsto šildymą.

Kas konkrečiai siūloma:
  • Daugiau žmonių gaus pašalpas. Teisė į piniginę socialinę paramą atsiras, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršys 137,5 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų, 20-40 proc. darbo užmokesčio bei tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.
  • Socialinės pašalpos bus didesnės. Vienišam asmeniui pašalpa padidės 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais bus didesnė antrus pusę metų, o mokant toliau – 12,5 eurų didesnė nei šiuo metu. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais.
  • Didesnė socialinė pašalpa įsidarbinus. Pašalpos gavėjui įsidarbinus socialinės pašalpos mokėjimas bus tęsiamas ir padidės jos dydžiai: 100 proc. pirmus tris mėnesius, 80 proc. kitus tris mėnesius, 50 proc. šešis mėnesius. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių .
  • Didesnės būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Jeigu asmens pajamos siekia 400 eurų per mėnesį, tai šeima už šildymą mokės 21,25 eurus, o išlaidos, viršijančios šią sumą, bus kompensuojamos.
  • Laikinai nevertinamas turtas. 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebus vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos.
Dauguma šių nuostatų liks galioti po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, išskyrus laikiną turto nevertinimą.
 
VAIKO PINIGAI. 100 eurų dydžio vaiko pinigai su papildoma išmoka mokami neįgaliems vaikams, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau, kai vertinamos šeimos pajamos, šiuo metu atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį.
Vyriausybė sutarė, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, bus atsižvelgiama ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas. Didesnė išmoka būtų skiriama 3 mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui.

Toks palengvinimas galiotų dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.

BŪSTAS. Socialinio būsto srityje trumpinami socialinio būsto laukimo terminai iš pradžių iki 5 metų, paskui iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė negalės užtikrinti socialinio būsto asmeniui arba šeimai, tuomet privalės kompensuoti faktines rinkoje nuomojamo tinkamo būsto išlaidas. Kartu nustatomas minimalus būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis – 32 eurai per mėnesį asmeniui.

Be tėvų globos likusiems asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinis būstas bus skiriamas ne eilės tvarka.

Šie pakeitimai dėl aprūpinimo būstu turėtų galioti ir pasibaigus ekstremaliai situacijai ir karantinui. 
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai